keliai

Stiprus sniegas penktadienio rytą sukaustė Vakarų Lietuvą. Žmonės, „Facebook‘o“ grupėje Orų entuziastai dalinosi, kad eismas keliuose tapo itin sudėtingas. Gyventojai dalijasi, kad prasidėjo sunkusis etapas transporto priemonių vairuotojoms, kada eismo sąlygos tampa itin prastos. Kai kuriose vietose sniegas siekė 25 cm aukščio.  Gyventojai feisbuko grupėse dalijasi filmuotais vaizdais ir rašo, kad automobiliai Vakarų Lietuvoje slydo nuo kelio, klimpo pusnyse.

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita ir dėl jos šiltėjančios žiemos yra vis labiau klimatologų pastebima tendencija. Ekspertai teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius temperatūra žiemos metu pakilo daugiau nei 2 laipsniais, o dienų su sniego danga sulaukiame keliomis dešimtimis mažiau.

Vilniaus gatvėse siautėja ir pavojų kitiems kelia greičio ir adrenalino mėgėjai. Pilaitės rajono gyventojai pasipiktinę, kad dėl triukšmo, kurį naktimis kelia drifteriai, negali miegoti. Lietuvos kelių policija teigia, kad šiais metais chuliganiškai važinėjančių vairuotojų sučiupo dvigubai daugiau nei per visus praėjusius metus. Dažnai chuliganai, patys to nesuvokdami, kelia savo naktinius pasivažinėjimus į socialinius tinklus, taip palengvindami policijai jų paieškas.

Kaune įsibėgėja gatvių siaurinimo vajus. Tuo nepatenkinti ir automobilių, ir viešojo transporto vairuotojai. Dažnai tokiose gatvėse sunku prasilenkti, o apie sklandų eismo judėjimą nėra net kalbos, įvykus avarijai spūstys sukausto dalį miesto. Valdininkai atkerta, kad siaurindami gatves vadovaujasi teisės aktais, o sklandus eismas esą priklauso nuo vairuotojų profesionalumo ir vairavimo kultūros. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Vyriausybė užsimojo dar labiau apsaugoti keliuose dviratininkus ir pėsčiuosius. Įveda privalomą metro ir pusantro metro atstumą juos lenkiantiems automobiliams. Ne visi vairuotojai tokiu sprendimu patenkinti, mat gali tekti ne vieną kilometrą važiuoti paskui dviratį, kol pakaks vietos jį apvažiuoti. Dviratininkai taip pat abejoja, ar visi vairuotojai naujo reikalavimo laikysis. Tarp naujovių  – ir draudimas palikti automobilius intensyvesnio eismo keliuose.

Nuo penktadienio šalies keliuose pradeda galioti žiemos sezono taisyklės. Autostradoje bei greitkeliuose lengvieji automobiliai iki balandžio mėnesio galės važinėti ne didesniu nei 110 km/val. greičiu. Šis greičio ribojamas iki kovo 31 d. taip pat galios ir krovininėms transporto priemonėms, kurių bendras svoris neviršija 3,5 t, motociklams bei triračiams. Keliuose su asfalto ar betono danga maksimalus greitis šioms transporto priemonėms sieks 90 km/val.

Kritikuodama dabartinį kelių finansavimą, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) neeiliniame suvažiame priėmė tvaraus kelių infrastruktūros finansavimo šaltinius numatančią rezoliuciją. Rezoliucijai pritarta bendru sutarimu. Joje teigiama, kad dabartinei kelių būklei gerinti skirti ne mažesnę kaip 80 proc. degalų akcizo dalį. Taip pat akcentuojama būtinybė nedelsiant įvesti kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemą.

Lietuvos keliams toliau griūnant, Vyriausybė kitąmet jų tiesimui ir remontui numatė dar dešimtadaliu mažiau pinigų. Premjerė ir finansų ministrė teisinasi, esą biudžetas labai įtemptas ir tiesiog neužtenka pinigų keliams. Liberalai ir opozicija tvirtina, kad biudžetą būtina keisti ir keliams žada daugiau pinigų. Tiesa, užsimena, kad tam teks peržiūrėti ir mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vyriausybė kelių finansavimą kitais metais siūlo sumažinti dar labiau.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 2025 m. biudžeto projektą. Vienas iš ryškesnių projekto sprendimų buvo skirti mažiau pinigų keliams ir infrastruktūros tvarkymui. Lietuvoje ir taip kelių darbai, atrodo, nesibaigia, o reikšmingų rezultatų, ypatingai sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose, nepastebima. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, lobisto Šarūno Frolenko teigimu, ši skiriama suma yra istoriškai mažiausia, kokia tik buvo.

Vyriausybės parengtame 2025-ųjų valstybės biudžete numačius mažesnį nei šiemet finansavimą keliams, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad pradėti projektai bus tęsiami, be to, numatyta galimybė skolintis ir taip papildomai finansuoti kelių infrastruktūros projektus. „Man yra labai svarbu, kad tie projektai, kurie yra pradėti, jie turi užtikrintą tęstinumą ir kartu numatytą galimybę skolintis“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė M. Skuodis.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad ministerijos netenkina pirminiame kitų metų valstybės biudžete numatytas finansavimas keliams. Anot jo, yra galimybė, kad suma dar gali būti padidinta, dalį finansavimo kelių infrastruktūrai skolinantis iš Europos Sąjungos (ES) fondų. „Tai yra starto pradžia, kuri ministerijos netenkina ir tikimės, kad derybų procese ta suma objektyviai turi augti“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė J. Skačkauskas.

Vilniečius jau kurį laiką gąsdina chuliganišku ir pavojingu vairavimu pasižymintis rusakalbiai vairuotojai. Negana to, savo pavojingą vairavimą vyrai demonstruoja ir socialiniuose tinkluose. Gyventojai buriasi ir apie taisykles pažeidinėjančius vairuotojus praneša policijai. O policijos atstovai teigia, kad pakliuvę pareigūnams, nusikaltę vairuotojai ima graudintis.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas sako, kad kitų metų valstybės biudžete kelių finansavimui bus numatyti bent 700 mln. eurų. Anot jo, galutinė suma turėtų būti didesnė, taip pat yra pateiktas poreikis dėl 1,375 mlrd. eurų valstybinės reikšmės bei 600 mln. eurų savivaldybių kelių finansavimo. „Esame pateikę poreikį valstybinės reikšmės keliams 1,375 mlrd. eurų. Pagal formulę, jeigu būtų maksimaliai patvirtina, savivaldybės keliams būtų skiriama dar beveik 600 mln. eurų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis, sako, kad kitiems metams kelių finansavimui reikėtų skirti papildomus 1,3 mlrd. eurų, siekiant efektyviausių pokyčio. Tai jis teigė paskaičiavęs ministerijos ir rangovų galimybes bei atsižvelgdamas į prastą kelių padėtį šalyje. „Kas man didžiausią nerimą kelia, jog pagal tą finansavimo lygį, kurį turime, kai kurių kelių, kurie atrodo labai blogi, mes artimiausius 3-5 metus net netvarkysime.

Kelininkai per dešimtmetį žada Lietuvos kelius ir tiltus sutvarkyti taip, kad jie prilygs vokiškiems. Tiesa, už tai jie reikalauja dvigubinti finansavimą keliams ir skirti bent po 2 milijardus eurų kasmet. Tačiau politikai tokius kelininkų norus vadina nerealiais. Mat pinigų esą trūksta ir sveikatos apsaugai, pensijoms, šalies saugumui.  Žvyrkeliu Puodžiūnėlių kaimo gyventojai kasdien priversti 5 kilometrus dardėti į Panevėžį. Į Pasvalį tenka važiuoti kitu, tačiau labai panašiu žvyrkeliu.

Kelininkai per dešimtmetį žada Lietuvos kelius ir tiltus sutvarkyti taip, kad jie prilygs vokiškiems. Tiesa, tik su sąlyga, kad valdžia padvigubins finansavimą keliams ir skirs bent po 2 milijardus eurų kasmet. Tačiau politikai tokius kelininkų norus vadina nerealiais. Mat pinigų trūksta ne tik keliams, bet ir sveikatos apsaugai, pensijoms, šalies saugumui. Premjerė Ingrida Šimonytė kelininkų norus vadina sezonine daina ir didesnio finansavimo nežada.

Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025-2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas. „Mūsų vertinimas, kuris pagrįstas ir „Via Lietuvos“ informacija, sako, kad 2025-2028 metais realus poreikis siekiant sutvarkyti būtinąjį kiekį tiltų, siekiant tvarkyti tuos kelius, kurių būklė neatitinka nustatytų reikalavimų (...) yra arti 8 mlrd.

Artėjant rinkimams, valdantieji ir opozicija vis garsiau kalba apie tragišką kelių būklę ir dalija pažadus. Esą regionus prikeltų naujam gyvenimui būtent sutvarkyti keliai ir tiltai. Tačiau tam valdantieji niekaip nesukrapšto pinigų, nors pirkdami degalus vairuotojai kasmet sumoka apie milijardą eurų akcizo. Tad politikai jau siūlo pačius įvairiausius receptus, kaip sutvarkyti kelius, tiltus ir žvyrkelius. Tarp siūlymų – ir mokami keliai bei nauja Regionų ministerija.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui perduoti Kauno, Klaipėdos, Telšių ir Trakų rajonų savivaldybių nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančių ir šiuo metu akcinės bendrovės „Via Lietuva“ patikėjimo teise valdomų kelių dalį. Nuspręsta Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn perduoti rajoninio kelio Nr. 1919 Ramučiai–Martinava dalį (ilgis – 3,035 kilometro), kurios likutinė vertė 2024 m. gegužės 31 d. – 889 tūkst. eurų.

Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) ieško, kas rekonstruos magistralinio kelio Vilnius–Utena 17,7 kilometro ruožus tarp Vilniaus ir Molėtų. „Via Lietuva“ centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė dviejų – 6,9 ir 10,8 km ilgio – ruožų rangovų konkursus. Paraiškų jiems laukiama iki rugsėjo 10 dienos.

Anksčiau neretai buvo sakoma, kad Lietuvos keliai – ypač tvarkingi ir lygūs. Tačiau šiandien susiduriame su visiškai kitokiu vaizdu – bene 50 proc. kelių yra prastos būklės. Kelių infrastruktūrai sutvarkyti reikia 5,4 mlrd. eurų, tačiau tiek pinigų biudžete keliams nėra.

Anksčiau neretai buvo sakoma, jog Lietuvos keliai – ypač tvarkingi, lygūs. O šiandien susiduriame su visiškai kitokiu vaizdu – bene 50 proc. kelių yra prastos būklės. Kelių infrastruktūrai sutvarkyti reikia 5,4 mlrd. eurų, tačiau tiek pinigų biudžete keliams nėra. Svarstomi net keli skirtingi būdai papildomoms lėšoms surinkti, tačiau kol sprendimams sunkiai sekasi skintis kelią.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) per 4 metus infrastruktūrai gerinti ir keliams, vedantiems į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesti ir tvarkyti skyrė 76,34 mln. eurų. „Skiriamos lėšos į Lietuvos regionus užtikrina nuolatinį Lietuvos savivaldybių biudžeto augimą, regionai tampa patrauklesni investuotojams, kurie kuria ten darbo vietas gyventojams“, – pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Sostinės Dvarčionių rajone startuoja Moliakalnio ir P. Morkūno gatvių rekonstrukcijos darbai. Skelbiama, kad 623,5 tūkst. eurų kainuosiančius darbus atliks viešąjį pirkimą laimėjusi įmonė „Melingos keliai“. Pasak Vilniaus savivaldybės, rekonstrukcijos metu ketinama sutvarkyti Moliakalnio gatvės atkarpą nuo Koklių g. iki P. Morkūno g. ir P. Morkūno gatvės atkarpą nuo Moliakalnio iki S. Kerbedžio g. Bendras atnaujinamų atkarpų ilgis siekia 659 metrus.

Šalia kelio darbuotojų supilto grunto kalno su duženomis ir asfalto likučiais gyvenantys žmonės baiminasi, kad užsiterš ekologiniai ūkiai, o užklupus lietui viskas ims plaukti į gretimus sklypus. Nors kreipėsi į visą puokštę institucijų, kalnas stiebiasi su kiekviena diena. „Via Lietuva“ žada pasiaiškinti, ar jų vykdomi kelio darbai nekenkia aplinkai.  Krašto kelio nr.

Anksčiau neretai buvo sakoma, jog Lietuvos keliai – ypač tvarkingi, lygūs. O šiandien susiduriame su visiškai kitokiu vaizdu – bene 50 proc. kelių yra prastos būklės. Kelių infrastruktūrai sutvarkyti reikia 5,4 mlrd. eurų, tačiau tiek pinigų biudžete keliams nėra. Svarstomi net keli skirtingi būdai papildomoms lėšoms surinkti, tačiau kol sprendimams sunkiai sekasi skintis kelią. Įvairiais skaičiavimais, blogos arba labai blogos būklės keliai Lietuvoje gali būti sudaryti iki 50 proc.

Lietuvoje kelių dangos daugiausia sausos, vietomis yra drėgnų kelio ruožų, praneša Eismo informacijos centras. Kelininkų duomenimis, šeštadienio rytą oro temperatūra šalyje siekia nuo 12 iki 17 laipsnių šilumos.

Atšilus orams ir prasidėjus motociklų sezonui gyventojai skundžiasi, kad naktimis motociklininkai visu greičiu laksto gatvėmis, o dėl jų keliamo triukšmo žmonės negali net miegoti. Tiesa, savivaldybės į šią problemą reaguoja skirtingai.  Birštonas ėmėsi ribojimų ir į dalį miesto motociklininkų net neįsileidžia. Sostinė triukšmingus motociklininkus žada apdalinti baudomis.

Amaliuose šią savaitę atverta pusantro kilometro atkarpa su naujais viadukais ir žiedinėmis sankryžomis, praneša Kauno savivaldybė. „Ilgą laiką „apendiksu“ vadinti tuneliai po geležinkeliu ties Amaliais jau netrukus pradės veikti pagal savo paskirtį. Gyventojai turės patogų kelią į Palemoną ar Petrašiūnus. Darbai įsibėgėjo, viadukai kyla vienas po kito – tęsiame toliau Kauno hidroelektrinės link“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Transporto kompetencijų agentūra nustatė 2024 metų juodąsias dėmes valstybinės reikšmės keliuose ir sudarė 33 juodųjų dėmių, kur daugiausiai eismo įvykių, žemėlapį. Nors šių dėmių kasmet vis mažiau, pavojingiausios zonos atima daugybės žmonių gyvybes.

Už valstybinės reikšmės kelių priežiūrą atsakinga bendrovė „Via Lietuva“ šiais metais šalyje suplanavo didelės apimties kelių ir jų infrastruktūros atnaujinimo darbus. Šiais metais jų mastas bus dar didesnis nei kelerius metus prieš tai. Daliai darbų įsibėgėjant, kitų startui – ruošiantis, „Via Lietuva“ pristato ir specialią kampaniją „Mes jus suprantame. Supraskite ir mus“, skirtą svarbiausių 2024 metų darbų keliuose pristatymui.

Dar visai neseniai, prieš keletą metų tik į postą atėjęs susisiekimo ministras griebė kuvaldą į rankas ir tėškė pareiškimą: sutvarkysim visus Lietuvos kelius. Ir svarbiausia – iki 2024 metų išasfaltuosim visus žvyrkelius. Atėjo 2024-ieji metai, o kaimiškose vietovėse gyvenantiems žmonėms smogė ministro pažadai ir prieš akis atsivėrė tikroji realybė. Kokia ta realybė, atskleidė TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai.

Ambicingas tikslas – nė vieno žuvusiojo keliuose 2050 metais, o iki 2030 metų žūstančiųjų skaičių sumažinti bent jau perpus. Tokį siekį išsikėlė Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijos bei policija su kitomis institucijomis – pasirašė memorandumą. Priemonių planą, kuriomis kovos prieš dažniausius avarijų kaltininkus – pažeidėjus, kurie viršija greitį, nepaiso kelio ženklų, vairuoja girti. Daugiau apie tai – TV3 žinios. 2020 m. keliuose žuvo 160 žmonių.

Žvyrkeliams asfaltuoti vyriausybė kitiems metams numatė 1 milijoną eurų. Už tokius pinigus iš 1300 kilometrų dabartinių žvyrkelių tinklo galima bus išasfaltuoti vos 2 kilometrus. Šiais metais žvyrkeliams asfaltuoti nėra skirta nė cento, mat kažkiek pernai neužbaigtų asfaltuoti žvyrkelių bus baigiami už pernai skirtus 8 milijonus.

Siekdama sumažinti kelio ruožų skaičių, kuriuose per pastaruosius ketverius metus įvyko 4 arba daugiau eismo įvykių, bendrovė „Via Lietuva“ diegs inžinerines priemones. Anot įmonės, diegiant jas 38-iose šalies keliuose esančiose vadinamosiose „juodosiose dėmėse“, bus atnaujinamos pėsčiųjų perėjos, greičio mažinimo kalneliai bei kelių ženklinimas. Taip pat numatoma pertvarkyti avaringas sankryžas bei įrengti atskiros kairiojo posūkio juostos priemones.

Seimo narys Mindaugas Skritulskas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, ragindamas supaprastinti teisinį reguliavimą dėl gatvių asfaltavimo neprioritetinėse miesto zonose.

Praėjusių metų pabaigoje pasibaigė savivaldybių žvyrkelių asfaltavimo finansavimo programa – pagal šią programą, per tris metus laiko skirta 200 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimui. Pagal įprastą tvarką, kitų metų planai sudaromi iš anksto – šiemet taip nenutiko, mat 2024 m. balandžio mėnesį vis dar nėra numatytos naujos lėšos žvyrkelių asfaltavimui. Kol kas šiemet žvyrkeliams asfaltuoti numatomi tik 7,7 mln. eurų – jų užteks tik anksčiau pradėtiems ir laiku nebaigtiems darbams užbaigti.

Dėl gedimų laikinai sustabdyti Trakų viaduko kapitalinio remonto darbai netrukus bus atnaujinti – bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) pakoregavo techninio darbo projektą ir pasirašė 1,2 mln.

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose yra 38 „juodosios dėmės“. Bendrovė „Via Lietuva“ per šiuos metus yra suplanavusi eismo saugumą didinančius sprendimus įgyvendinti visuose šalyje užfiksuotuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose bei sankryžose. „Vienas iš bendrovės prioritetinių uždavinių bei šių metų tikslų, gerinant eismo saugumą šalies keliuose – juodųjų dėmių šalinimas, pasitelkiant numatytas eismo saugos inžinerines priemones.

Seimo konservatoriai svarsto pakeisti visus kelio ženklus, nes jie tokie patys kaip Rusijoje ir Baltarusioje. Konservatorius Andrius Vyšniauskas sako, kad per trisdešimt metų tiek latviai, tiek estai sugebėjo pasikeisti kelio ženklus į labiau vakarietiškus, o Lietuva to nepadarė. Kai kurie politologai išgirdę tokias valdančiųjų idėjas griebiasi už galvos – esą konservatoriai jau nebeturi kuo užsiimti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

2023 m. pabaigoje pasibaigė savivaldybių žvyrkelių asfaltavimo finansavimo programa – per tris metus skirta 200 mln. eurų. O štai šiemet kelių tiesimui numatyta vos 7 mln. eurų. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje teisinosi, kad ši suma skiriama tik pasibaigusios programos nebaigtų darbų užbaigimui, o šiemet bus patvirtinta nauja programa.

Eismo informacijos centras praneša, kad Vakarų ir šiaurės Lietuvoje dėl buvusio lietaus valstybinės reikšmės kelių dangos drėgnos arba šlapios, likusioje šalies dalyje daugiausia sausos, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 šilumos. Vairuotojams primenama, kad pagal KET draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, jeigu už jos yra grūstis, dėl kurios reikėtų sustoti, o sustojusi transporto priemonė trukdytų pėstiesiems.

Pasibaigus žiemos pertraukai į gatves grįžta kelininkai. Šį pavasarį vairuotojams kantrybės prireiks Vandžiogalos plente – čia dėl rekonstrukcijos įvesti laikini eismo pokyčiai. Iki gegužės vidurio atkarpoje tarp Gamyklos ir Pienių gatvių, važiuojant magistralinio kelio A1 link, numatytas vienpusis eismas. Atvažiuojantiems priešinga kryptimi apylanka suplanuota greta esančia Agronomijos gatve.

Po žiemos Vilniuje pradedami gatvių atnaujinimo darbai. Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu sutvarkys iš viso 22,4 km gatvių ruožų vakarinėje ir pietinėje miesto dalyse. Įmonė planuoja iki rugsėjo mėnesio atnaujinti asfalto dangas Ukmergės gatvės atkarpoje, Architektų gatvėje, dalyje Savanorių prospekto ir Laisvės prospekto, Geležinio Vilko gatvėje.

Kėdainių miesto gatvėse ir rajono keliuose po žiemos atsivėrė nemažai išdaužų. Valstybinės reikšmės kelius šiuo metu laikinomis priemonėmis tvarko kelininkai, o miesto gatvėmis ir gatvelėmis važiuojančius vairuotojus nuo duobių bando gelbėti miesto seniūnijos darbininkai.

Eismo informacijos centras informuoja, kad sekmadienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Vairuotojams primenama, kad pagal KET lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, rytų, 6–11 m/s. Oro temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Lietuva tragiškos būklės keliams tvarkyti prašo Lenkijos pagalbos: į Seimą atvykę jos atstovai dalijasi patirtimi, kaip reikia finansuoti kelių tvarkymą. Pasak prezidentūros, tam, kad Lietuvos keliai būtų patenkinamos būklės, per metus reikia atseikėti vieną milijardą eurų. O vairuotojai netveria pykčiu – po žiemos keliuose vien duobės, vairuotojai nespėja remontuoti savo transporto priemonių.

Eismo informacijos centras informuoja, kad sekmadienio rytą Lietuvoje valstybinės reikšmės pagrindinių kelių dangos daugiausia sausos, vietomis yra drėgnų kelių ruožų. Šalyje be kritulių. Oro temperatūra nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Vairuotojams primenama, kad pagal KET lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis dieną lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, rytų, 6–11 m/s. Oro temperatūra nuo 5 iki 10 laipsnių šilumos.

Kėdainių rajono gyventojai skundžiasi – besibaigiant žiemai ir nutirpus sniegui žvyrkeliai atrodo tarsi krateriai. Prastų kelių su žvyro danga yra visose seniūnijose, bet daugiausia skundų gaunama iš Josvainių, mat ten susidarė neeilinė situacija. Visgi seniūnijų seniūnai ramina – situacija keisis maždaug po mėnesio, kada keliai pradžius ir juos bus galima ne tik greideriuoti, bet ir remontuoti. Pastarosiomis dienomis gyventojai skundžiasi gatvele, kuri eina palei Angirių užtvanką.