Maištas prieš Gabrielių Landsbergį konservatorių gretose: nebijo jau nieko – net pašalinimo iš partijos

Politikai kiek anksčiau išsakė savo nepritarimą frakcijos posėdyje, o ketvirtadienį nevengė burnoti viešai. Labiausiai tokiam sprendimui priešinasi Jurgis Razma, Antanas Matulas, Audronius Ažubalis, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Valdas Rakutis, nepritarimą išsako ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, abejonių turi Arvydas Pocius. 

Jurgis Razma nesupranta dramos

J. Razma sako, kad jis pats savivaldos politikų čekučių skandalo nevertina taip dramatiškai, kaip partijos lyderiai, nes Seimui užtenka priimti įstatymų pakeitimus, kurie sugriežtintų kanceliarinių ir kuro išlaidų leidimo tvarką, likusį darbą atliks teisėsaugos institucijos, kurios yra pradėjusios ikiteisminius tyrimus tais atvejais, kur įžvelgiamas dokumentų klastojimas ir kitos panašios veikos. 

„Aš nemanau, kad Seimas kažkuo yra kaltas. Žinoma, tam tikra kaltė yra, nes mes galime vykdyti parlamentinę kontrolę, bet ilgą laiką neįžvelgėme, jog čia yra tokie paslėpti pažeidimai. Dėl to ne vieną kartą atsiprašėme, galime dar kartą atsiprašyti. Manau, kad visuomenė nekoncentruoja kaltinimų į Seimą. O kitos aplinkybės, kad su pirmalaikiais rinkimais ateina sumaištis, bevaldystė, reformų sustojimas, nežinomybė, kokia susiformuos Vyriausybė tokiom įtemptom aplinkybėm surengus Seimo rinkimus. Jeigu rinkimų kampanijoje pagrindinė tema bus čekiukai, tai nežinau, kas čia turės pranašumą, kai visų partijų atstovai savivaldoje yra vienaip ar kitaip neigiamai pasižymėję toje srityje. Tiesiog norėtųsi normalesnių Seimo rinkimų. Baigiame kadenciją, atsiskaitome žmonėms, ką padarėme, kas pavyko, kas nepavyko. Buvus valdžioje tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis, kai teko ne vieną krizę spręsti, neišvengiami žmonių neigiami vertinimai, bet reikia su tuo susitaikyti ir tiesiog sąžiningai eiti į eilinius rinkimus“, – teigė J. Razma. 

G. Landsbergio ir I. Šimonytės požiūriu, priešlaikinių Seimo rinkimų pasiūlymas ir Vyriausybės atsistatydinimas apverčia visą žaidimą taip, kad konservatoriai įgyja didesnę proceso kontrolę. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai mano, kad priešlaikiniams Seimo rinkimams jie būtų pasiruošę maždaug per mėnesį, nors nelabai tiki, kad oponentai ir koalicijos partneriai Seime išdrįs siekti tokių rinkimų.

Tokiu būdu Vyriausybė atsistatydintų, prezidentas pavestų jai laikinai eiti pareigas, o tuomet konservatoriai susirastų naują premjerą ir ta pati, tik kiek kitos sudėties Vyriausybė, toliau tęstų darbus, tik manytų esanti „persikrovusi“. Manoma, kad pati I. Šimonytė nenorėtų antrą kartą eiti tas pačias pareigas, nors konservatoriai norėtų, jog ji toliau būtų Vyriausybės galva. Tačiau ministrės pirmininkės charakteris ne iš lengviausių, todėl konservatoriai negali prognozuoti jos elgsenos. 

„Politikai daug ko nenori, bet yra rinkėjų suteiktas mandatas, yra pareiga. Jeigu yra matoma, kad tu geriausiai gali atlikti tam tikras pareigas, aš manau, kad tai reiškia vertinti. Nors aš suprantu bendražmogiškai, kad premjerė labai jautriai reagavo į tą situaciją ir tam tikrą moralinę poziciją nori parodyti iki galo“, – sako J. Razma. 

I. Šimonytė dažnai teigia, kad neturi užsibrėžusi olimpinio tikslo pasiekti kadencijos pabaigą su tais pačiais ministrais, kurie buvo patvirtinti iš pat pradžių, bet premjerė tiesiog nemato jokios Vyriausybės kaltės čekučių skandale, nors trys ministrai – Jurgita Šiugždinienė, Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys – anksčiau buvo Kauno miesto tarybos nariai ir leido kanceliarines lėšas už jas beveik neatsiskaitydami. Tokia buvo Kauno miesto savivaldybės tvarka. 

„Aš matau, kad reagavimas yra nuoširdus, bendražmogiškas, yra daug emocijų. Pirmiausia aš matau tą pagrindą. Nežinau, gal tai ne įsižeidimas, bet toks susijaudinimas, noras rasti veiksmą, kuris kuo greičiau tą nenormalią situaciją išspręstų“, – apie partijos lyderių veiksmus kalba J. Razma. 

Paklaustas, ar tokia elgsena yra valstybiška, J. Razma buvo aptakus: „Kiekvienas čia gali turėti skirtingas nuomones. Aš daugiau matau neigiamų momentų, o kolegos, kurie siūlo tokį sprendimą, mato daugiau teigiamų momentų. Būna taip, kad tie argumentai ir nuomonės skiriasi“.

Pasiteiravus, ar tiesa, kad frakcijos posėdyje tiesiai pasakė nebalsuosiąs už priešlaikinius rinkimus, net jeigu mestų ir iš partijos, J. Razma pradėjo juoktis: „Na, niekas nesiūlė išmesti. Aš tik pasakiau, kad tikrai balsuosiu taip, kaip balsavau prezidiume, tas tai taip. Galiu dar kartą pakartoti“. 

Antanas Matulas: „Mane labai nuvylė“

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas partijos lyderių pasiūlymą vadina nelogišku, priimtu be jokio pagrindo. Politikas sako gerbiantis premjerę už skaidrumą ir puikią valdyseną, o užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui išsakė pagyras už lyderystę telkiant paramą Ukrainai, bet neketinantis balsuoti už priešlaikinius rinkimus. Politikas nebijo net pašalinimo iš partijos, nes neketina kandidatuoti vienmandatėje apygardoje būsimuose parlamento rinkimuose, nors svarstė, kad iš keršto galbūt apsigalvos. 

„Tai, kad šiandien jie siūlo paleisti parlamentą  ir Vyriausybę, mane asmeniškai labai nuvylė ir aš tai vertinu kaip, galbūt, nepatirtį, galbūt jaunatvišką ištvermės trūkumą. Kitaip sunku paaiškinti dėl ko siūlomas tas sprendimas. Gi visi šitie neskaidrūs dalykai, čekių istorijos vyko ne parlamento lygyje, vyko savivaldybių lygyje, iš esmės ne prie mūsų Vyriausybės. Reikia susitvarkyti, priimti griežtus įstatymus, tiksliai reglamentuoti, už ką galima gauti tas išmokas, pasielgti galbūt taip, kaip pasielgė ministrė G. Skaistė“, – pasakojo A. Matulas. 

Paklaustas, ar nebijo susilaukti sankcijų už partijos lyderiams priešingą poziciją, politikas teigė nebijantis nieko. Kaip žinoma, kiek anksčiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pritaikė pačią griežčiausią sankciją – pašalinimą iš partijos – Mykolui Majauskui, nes jo pastangomis buvo patvirtintos kai kurios pridėtinės vertės mokesčio lengvatos. 

„Tvarka partijoje turi būti, bet aš jau nieko nebijau. Mano manymu, tai visiškai nelogiškas sprendimas, aš jau asmeniškai esu apsisprendęs po šešių kadencijų laimėtų vienmandatėje apygardoje, kad daugiau nekandidatuosiu į parlamentą. Laikas ateiti naujiems, jauniems žmonėms, tai man tokios baimės, ar mane į sąrašą įtrauks aukščiau, ar žemiau, nėra. Teisybės dėlei, piktumo labui, jeigu tikrai toliau bus elgiamasi nelogiškai, o gal aš kaip neutralus kandidatas dar pabandysiu septintą kadenciją laimėti. Va, keršto labui. Tikrai dar turiu daug idėjų ir nepabaigtų darbų. Bet sakau, aš jau suvokiu, kad mano saulė leidžiasi, yra apygardoje subrendusių žmonių, kurie gali užimti šitą vietą, ir atstovauti ne blogiau nei aš. Tai kad aš nieko nebijau. Ir tas vėzdas, kuris buvo panaudotas prieš Mykolą ar kitus, jis anksčiau ar vėliau sugrius, nes aš matau, kad daugiau kaip pusė frakcijos narių viešai nepritaria, o neviešai, manyčiau, daugiau nei du trečdaliai“, – sako A. Matulas. 

Trečiadienį vykusiame frakcijos posėdyje nebuvo balsuojama, bet šiek tiek ginčytasi, kokią rezoliuciją priimti. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas yra priėmęs siūlymą Seimo nariams paremti priešlaikinius rinkimus, bet tai nėra koks nors įpareigojimas, todėl iš esmės partijos lyderiai negalėtų reikalauti privalomo balsavimo ir grasinti sankcijomis. 

Pasiteiravus, ką į politiko teiginius atsakė partijos lyderiai, A. Matulas sakė, kad šie jam kalbant burbuliavo, tad teko prašyti tylos, bet kažkokio išskirtinio atsako sulaukti neteko. 

„Jei būčiau prisidirbęs, gal ir tylėčiau, bet dabar neturiu, dėl ko tylėti. Mano giliu įsitikinimu, su didžiule politinio darbo patirtimi, pagrindo atsistatydinit ir griauti koaliciją aš absoliučiai nematau“, 

Paklaustas, ar tiesa, kad jeigu G. Landsbergis su I. Šimonyte atšauks Vyriausybės atsistatydinimą ir priešlaikinius rinkimus, pažadėjo paremti partnerystę, A. Matulas tai patvirtino. 

„Kadangi buvo pasakyta tokia mintis, jog ambasadoriai dabar eina ne tik prašydami negriauti Vyriausybės, nes artėja summitas ir kiti dalykai, bet buvo pasakyta, kad ambasadoriai vos ne dažniau priekaištauja, jog nepriimtas civilinės partnerystės įstatymas, tai jau aš aukodamasis pasižadėjau: jeigu pirmininkas ir Vyriausybės vadovė atšaukia savo sprendimus dėl pirmalaikių rinkimų ir Vyriausybės atsistatydinimo, tai tiek to, aš jau pabalsuosiu už Civilinės sąjungos įstatymą“, – aiškino politikas. 

Audronius Ažubalis: „Tai nėra valstybės interesas“

Seimo narys Audronius Ažubalis yra iš tų konservatorių, kurie nepritaria pirmalaikiams rinkimams ir ministrų kabineto atsistatydinimui, nes sako žvelgiantis iš valstybės intereso perspektyvos. Pasak politiko, yra daugybė darbų, atsidūrusių kritinėje fazėje, pavyzdžiui, elektros energijos tinklų  sinchronizacija su Vakarais.  

„Man energetikos ekspertai sako, kad kiltų papildomos rizikos. Niekas nežino, kaip baigtųsi, juolab, kad mes tempiame už skverno latvius ir estus, kurie nebūtinai nori taip eiti greitai, kaip mes siūlome“, – aiškino A. Ažubalis.

Politikas kalba ir apie kuo skubesnį karinės infrastruktūros kūrimą, nes Lietuva nori prisikviesti visą mūsų šaliai priskirtą Vokietijos brigadą, nors Berlynas nėra entuziastingas. Bet jeigu infrastruktūros nebus, tai visos brigados tikrai irgi nebus. Pasak A. Ažubalio, net ekonominė Lietuvos padėtis nėra tokia gera, todėl reikia rengtis sutikti recesiją. „Priežasčių yra daugiau nei reikia, todėl aš labai atsargiai žiūrėčiau į priešlaikinius rinkimus“, – sako politikas. 

A. Ažubalis pasakoja, esą partijos lyderiai mano, jog čekučių skandalas persekios konservatorius iki pat eilinių rinkimų 2024 metų rudenį, todėl esą geriau užkirsti tam kelią. Bet konservatorius kontrargumentuoja, kad geriausia būtų tiesiog priimti išmokas savivaldybių tarybų politikams reglamentuojančius griežtesnius įstatymus ir baigti šį reikalą. 

Paklaustas, ar jis galvoja, kad G. Landsbergis ir I. Šimonytė partijos interesus iškėlė aukščiau valstybės interesų, pašnekovas tai patvirtino. 

„Šiuo metu kitaip nieko nematau. Kai kalbama apie atsinaujinimą, kažkokį išrišimą, skaistyklą, bet kalbama apie partiją ir rinkimus. Jeigu aš teisingai suprantu“, – sako A. Ažubalis. 

Politikas taip pat teigia, kad frakcija iš viso neturi įgaliojimų priimti tokių svarbių sprendimą, tai turi būti sprendžiama taryboje arba suvažiavime. 

A. Ažubalis netgi svarstė, kad jeigu padėtis nebus deeskaluojama, jeigu tai skandins valstybę į didesnę krizę ir nebus pasiūlyta racionalių kelių, kaip išeiti iš situacijos, tuomet natūraliai gali kilti klausimai dėl partijos pirmininko G. Landsbergio galimybių būti vadovu. 

Žygimantas Pavilionis: „Labai neatsakinga nutraukti darbus“

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis, mėgstantis girti G. Landsbergį, taip pat nesuprato tokios sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų ir Vyriausybės atsistatydinimo. Pasak politiko, Lietuva turi pareigą stiprinti Vakarų šalių paramą Ukrainos narystei NATO, burti Ukrainos draugus

„Šiuo metu pirmalaikiai rinkimai, kai mes nesame laimėję karo, kai nesame pasiekę sprendimų, kuriems pradžia, kaip dėl Ukrainos narystės NATO, gali būti sudėti Vilniuje, bet galutiniai sprendimai gali įvykti ir Vašingtono summite, na, yra labai neatsakinga. Aš apie tai pasakiau visuose susitikimuose“, – teigia Ž. Pavilionis. 

Anot politiko, nerimo signalus rodo ir sąjungininkai, kurie norėtų, jog vadovų susitikimas Vilniuje praeis be trikdžių ir kad būtų galima įgyvendinti projektus, kurie svarbūs Aljanso šalims bei Ukrainai. 

„Jie patikėjo mūsų užsienio ir saugumo politika, daugelis tų šalių keičia savo politikas, atsižvelgiant į mūsų nuostatas, pažiūrėkit į Vokietijos ar net G-7 siūlymus dėl vadinamo de-risking Kinijos atžvilgiu, traukiant tam tikras pramonės šakas iš Kinijos“, – apgailestauja Ž. Pavilionis. 

„Tai labai neatsakinga šiuo metu nutraukti visus darbus, kuriuos labai sunkiai išjudinome“, – pridūrė politikas.