Štai Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas, nupasakodamas, kokiu ritmu dabar gyvena ligoninė pabrėžia, kad reikia būti pasiruošus blogiausiam scenarijui.
„Iš rezervo negavome nieko, kaukes pirkomės po 7 eurus“, – taip reziumuodamas rašė jis savo socialinio tinklo paskyroje. Taip pat dėkojo Molėtų savivaldybės administracijai ir merui, kurie sugebėjo parūpinti papildomai 100 vnt. respiratorių.
Dar antradienį ligoninės vadovas informavo, kad įstaigoje stabdomas visas planinis darbas, tačiau teigė, kad kasdieniniam darbui resursų turim 10–14 dienų.
„Tikimės, kad pavyks papildyti apsaugos priemonių rezervus. Džiugu, kad turime siuvėją, kuri jau siuva ir marlines kaukes. Tikimės, kad 2 savaičių laikotarpyje pavyks įsigyti ir „express“ testus, kuriuos pradžiai naudosime periodiniam personalo tikrinimui. Šią savaite su savivaldybės pagalba bandome rasti galimybę įsigyti papildomą DPV aparatą ir video (optinį) laringoskopą, bei papildomai respiratorių. Laukiame ir verslininkų pagalbos, gal jiems pavyktų nupirkti ir padovanoti ligoninei asmens apsaugos priemonių, ypač respiratorių“, – dėstė jis.
V. Grigas portalui patikslino, kad testus, kuriam atlikti pakanka paimti kraujo iš piršto, planuojama naudoti siekiant geriau apsaugoti medicinos darbuotojus.
Jo teigimu, tokie testai jau atsiranda rinkoje, jų kaina siekia 7–12 eurų: „Testo patikimumas praėjus 4 dienoms po kontakto su infekuotu asmeniu yra 80 proc. po 11 parų – 100 proc.“
Įstaigos vadovo teigimu, bet koks testavimas yra efektyvus.
„Pietų Korėja per parą atlieka apie 20 tūkst. greitųjų tyrimų, užtat mirštamumas yra 0,7 proc. kai Italijoje – apie 7 proc.“, – pridūrė jis.
Jam antrino ir VU Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius pabrėžė, kad trūkstant PGR tyrimų, galima naudoti viską, nors pastarojo tyrimo visiškai neatstoja, bet gali jį papildyti.
Dar trečiadienį spaudos konferencijos metu A. Veryga patvirtino, kad yra svarstoma apie greitųjų testų įsigijimą.
„Dabar yra kalbamasi su įmonėmis, kurios gali „exspress“ testus patiekti, apie galimybę juos įsigyti. Tie testai gali būti naudojami „drive in“ punktuose, gali būti naudojami paskui, jei bus daug pacientų, tam tikrai pasveikimo kontrolei, kad laboratorijų be tikslo neužkrauti. Taip, apie tai svarstome, galvojame ir planuojama įsigyti, dabar yra deramasi su įmonėmis“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį ministras patikslino, kad greitųjų testų kol kas tikrai nebus galima įsigyti žmonėms.
„Mes pirksime juos centralizuotai ir pirmiausia naudosime medikams, pareigūnams testuoti, kuriems tenka dirbti tiesiogiai, kur rizika yra pati didžiausia. Paskui, jie gausime didelį kiekį, juos galėsime naudoti mobiliuose patikros punktuose ir tik tada bus matyti, kokios kitos galimybės. Jei gamintojai jų prigamins daug, gamintojai patys galės patiekti į rinką, į vaistines ir gyventojai galės įsigyti, bet kol kas tai yra teorinė galimybė“, – aiškino A. Veryga.
Dirba budėjimo režimu
Nors ligoninėje sustabdytas visas planinis darbas Molėtų ligoninėje – planinės konsultacijos, odontologinės paslaugos, reabilitacija, dienos ir ambulatorinė chirurgija, visas personalas dirba budėjimo režimu.
„Ligoniams, kuriems bus reikalingos konsultacijos pvz.sergantiems glaukoma ir pan. bus teikiamos nuotoliniu būdu. Toliau perskirstomi krūviai stacionariniam darbui, visiems, nepriklausomai nuo to ar sumažėjęs darbo krūvis ar ne, bus mokamas vidutinis darbo užmokestis, niekas nebus verčiamas eiti nemokamų atostogų ar dirbti prastovos rėžimu mokant 40 proc. atlygio.
Patekimas į ligoninė yra tik per skubios pagalbos skyrių, kur kiekvienas atvykęs pacientas bus laikomas kaip potencialiai galimas sergantis ar viruso nešiotojas. Budintis personalas skubios pagalbos skyriuje bus aprūpintas individualiu respiratoriumi ir kitomis asmens apsaugos priemonėmis, o į įstaigą patekęs bet koks pacientas privalomai dėvės medicinines kaukes, dezinfekuos rankas ir tik tada bus apžiūrimas medicinos personalo. Palydintys bus neįleidžiami į skubios pagalbos skyrių (išskyrus kritinius atvejus). Esant įtarimui dėl COVID-19 infekcijos, pacientas bus apžiūrėtas tik izoliatoriuje“, – sakė V. Grigas.
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogus, kuriam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14 dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti. Žmonėms, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems žmonėms, draudžiama. Žmogus išeiti į lauką gali, jeigu jis tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, jis išeis į savo balkoną, terasą, nuosavą kiemą, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
***
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?
