Įprasta manyti, kad Lietuvoje yra penki didieji miestai: Vilniaus, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys. Tačiau kas Lietuvoje yra didmiestis?
„Danijoje miestu laikoma, kai gyvena 200 žmonių, Japonijoje – 30 tūkst., kitu atveju yra kaimai. Mes neturime įteisinto termino, kas yra didmiestis, bet priimta laikyti, kad 100 tūkst. gyventojų yra ta riba, kada miestas yra didelis“, – sako geografė dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. Vilniaus mieste gyveno 604 792 žmonių, Kaune – 304 731, Klaipėdoje – 160 357, Šiauliuose – 112 581. Tuo metu Panevėžio mieste likę 86 202 gyventojai.
Vadinasi, šiuo metu yra keturi didmiesčiai. Panevėžys dar 2012 m. prarado didžiojo miesto statusą, o sostinė Vilnius šiuo metu peržengia ir 500 tūkst. gyventojų ribą.
„Šiuo atveju, Šiauliai dar „įšoka“ į šį statusą, tai reiškia, kad turime keturis didmiesčius“, – teigia geografė.
Šiaulių fenomenas
Šiauliams galėjo nutikti Panevėžio likimas, bet viskas susiklostė kitaip. G. Pociūtė-Sereikienė pastebėjo, kad ne vienerius metus sparčiai traukęsis, miestas vėl atgijo.
„2020–2021 m. buvo mažiausias skaičius gyventojų, kiek turėjo Šiauliai, bet nuo tų metų pamažu atsispyrė. Per kovidą tas skaičius stabilizavosi, su imigrantais iš Ukrainos (nuo 2022 m. vasario – red. past.) miestas vėl pradėjo augti“, – pasakoja Šiauliuose augusi geografė.
Prie Šiaulių augimo prisidėjo ir dėl „Brexito“ grįžę emigrantai, tačiau daugiausiai įtakos turėjo pabėgėlių iš Ukrainos banga.
„Kadangi Šiauliai yra pakankamai didelis miestas, galintis pasiūlyti darbo, darželių, mokyklų, patogų gyvenimą, ten žmonės ir kuriasi“, – akcentuoja G. Pociūtė-Sereikienė.
To pavyzdys – nuo 2022 m. Šiauliuose veikianti privati ukrainiečių mokykla.
Kiti miestai taip neauga
Nors Šiauliai turi savo sėkmės istoriją, kiti miestai tuo pasigirti negali.
„Panevėžys, kuris, atrodo, šalia esantis miestas, kadaise – buvęs didmiestis, arba Alytus neturi tokių tendencijų kaip Šiauliai. Jie neauga. Tam, kad atsakyčiau, kodėl, galima tik spėlioti“, – komentuoja G. Pociūtė-Sereikienė.
Priežasčių gali būti įvairių, pavyzdžiui, darbo vietos (Šiaulių pranašumas – aktyviai vystoma laisvoji ekonominė zona). Visgi, anot geografės, svarbiausias miesto variklis – šeima.
„Miestams labai svarbu, kad norėtų kraustytis ir šeimos, kas yra miesto variklis. Jeigu neliks jaunų žmonių, o liks tik seni, kas buvo būdinga Šiauliams, tai reiškia, kad jiems išmirus liekas tušti namai. <...> Dabar labai paklausi tokių butų nuoma Šiauliuose“, – teigia pašnekovė.
Kita vertus, jaunos šeimos vis dar nori gyventi ramesnėse gyvenvietėse netoli miesto.
„Mažieji miesteliai, kurie buvo kaimai, plečiasi ir daugeliu atvejų ten keliasi jaunos šeimos, nes jos nori turėti savo kiemą, išeiti iš daugiabučių. Galbūt pradžioje dar būna noro gyventi daugiabučių kvartaluose Pietiniame rajone, centre ar kitur, bet su šeima jau norisi keltis už miesto ribos. Taigi Šiauliai plečiasi, bet ne tokiais mastais kaip Vilnius ar Kaunas“, – komentuoja G. Pociūtė-Sereikienė.
Periferijoje namus perka latviai
Kol miestai auga, kaimuose žmonės dažniausiai nepasilieka. Tokia gyventojų kaita: kai trūksta darbo vietų, neišvystyta infrastruktūra, mažas paslaugų prieinamumas, gyventojai keliasi, kur visą tai gali rasti lengviau.
Kita vertus, kaimas tampa vieta, kur žmonės nori grįžti ilsėtis. Sodybos dažnai nuperkamos miestiečių arba emigrantų, kad šie galėtų parvažiuoti vasaromis ar kitu laiku. Vietiniai gyventojai juos netgi kitaip vadina.
„Yra du terminai, kuriais dabar vietiniai vadina atvažiuojančius gyventi – antranamiais ir sodybiečiais. Tai tie, kurie turi sodybas“, – paaiškina G. Pociūtė-Sereikienė.
„Kaimas, manau, dabar atgimsta“, – priduria ji.
Kitas įdomus reiškinys vyksta pasienyje. Lietuvos tyrėjai pastebėjo, kad prie sienos su Latvija, Lietuvos pusėje, gyvena nemažai latvių.
„Viena dėstytoja latvė nusipirkusi namą vos už ribos. Kitas kaimas, su kuriuos susijungia, kur gyvena jos tėvai, yra Latvijoje. Ji nusipirko namą Lietuvoje. Klausiu, kodėl. Ji sako: čia perpus pigiau, nes jums, lietuviams, čia yra periferijų periferija. O latviams iki universiteto (Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos – red. past.) – valanda kelio. Latviams tai yra labai patogi vieta“, – sako G. Pociūtė-Sereikienė.
Lietuva – išskirtinė Baltijos šalyse
Vis tik miestų dinamika Baltijos šalyse skiriasi. Nors Estija, Latvija ir Lietuva 2000-2011 m. patyrė intensyvų gyventojų skaičiaus mažėjimą, jų pasiskirstymas šalyse nevienodas.
Štai Lietuvoje, pasak G. Pociūtės-Sereikienės, turim policentrinę sistemą: yra daug miestų, o aplink juos – daug miestelių, kaimų.
Tuo metu Latvijoje vyrauja monocentrinė sistema: didžiausia gyventojų koncentracija yra 1–2 miestuose, o periferijoje žmonės nepasilieka.
„Latviai turi Rygą, Daugpilį, bet jie nesugeba valdyti (gyventojų skaičiaus – red. past.). Žiūrint į statistiką, beveik du trečdaliai gyventojų yra Rygoje“, – pastebi G. Pociūtė-Sereikienė.
O Estija yra šių dviejų sistemų vidurys: nors gyventojų Estijoje mažėja, juose yra keli stiprūs dideli miestai.
„Mes Lietuvoje esame labiausiai išsisklaidę, o Estija turi stiprų Taliną, labai stiprų universitetinį miestą Tartu, Parnu. Estai dar turi kelis didesnius miestus ir universitetus juose. Čia irgi svarbus dalykas – universitetas pritraukia gyventojus“, – komentuoja geografė.
Nepaisant to, gyventojų mažėjimo tendencijomis visos trys Baltijos šalys yra toje pačioje duobėje, sako G. Pociūtė-Sereikienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
