kaimas

Molėtų rajono gyventojus jau kelias savaites stebino netikėtas svečias: į jų sodybas atkulniavo, putinų uogas nulesė ir pro langus žvilgčiojo ilgakojis baltaplunksnis strutis. Kraujaleidžių kaimo gyventojai puolė skambinti į įvairias institucijas, tačiau atsakymo sulaukė dar labiau stebinančio nei stručio apsilankymas: savivaldybė atkirto – pagaukite paukštį patys.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

42-ejų metų vilnietė Dalia Bubnelytė-Daktariūnienė – išskirtinės drąsos moteris. Visai neseniai ji ryžosi savo gyvenimą pakeisti iš esmės. Po 17-os metų, praleistų valstybės tarnybos sektoriuje, moteris ryžosi pasukti visai kita linkme – atsisakė teisininkės darbo ir ėmė auginti šitaki grybus. „Gyvenimas iki posūkio atrodė labai standartiškas ir šabloniškas“, – pradėjo pokalbį Dalia. Moteris paaiškino, kad tuo metu gyveno Vilniuje, kūrė šeimą, ieškojo būsto ir norėjo įsitvirtinti.

Negalėdamos išsilaikyti, kai kiurios šalies bažnyčios ėmėsi pardavinėti savo turtus. Šalia Širvintų esančiame Bagaslaviškio miestelyje pirkėjams parapija pasiūlė pirkti kleboniją ir šalia jos esančią žemę. Tikintieji įsibaiminę, kad vieną dieną parduos ir bažnyčią. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Duris į Bagaslaviškio kleboniją praveria ją kartkartėmis prižiūrinti Birutė. Moteris pasakoja, kur buvo klebono darbo kambarys, miegamasis. Galima išvysti net ir laidinį telefoną.

Šiais laikais daugelis iš mūsų nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be triukšmingų gatvių, miesto šurmulio, tačiau 46-erių Ievos Šidlaitės, 3 knygų autorės bei blogo samanotas.lt autorės vidinis noras kasdien patirti ramybę, girdėti vėjo siūbuojamus medžių lapus nugalėjo ir moteris greitą ir neramų gyvenimą sostinėje iškeitė į gyvenimą vienkiemyje – ūkį Varėnos rajono raistuose, kur dabar gyvena su vyru ir 3 vaikais.

Vis dažniau galima išgirsti tai, kad kaimo sodybos šiuo metu išgyvena renesansą. Nuo miesto šurmulio bandantys pasislėpti vilniečiai dairosi namų aplink miestą, kad galėtų bent trumpam pailsėti nuo triukšmo, bėgimo ir gausybės gyventojų. Ne išimtis ir 43-ejų pirtininkė Viktorija Prokofjeva, kuri su vyru Tadu ir vaikais persikraustė į netoli Pabradės esančią sodybą. Viktorija pasakojo, kad labiausiai į užmiestį ją patraukė gamta.

Šiuo metu dauguma žmonių stengiasi išsikelti gyventi į didmiesčius, pažinti jų glamūriškąją pusę ir pasinaudoti visais teikiamais privalumais. Tačiau 33-ejų metų Rūta Kanapeckienė pasirinko idilišką gyvenimą Vasaknų kaime ir, kaip pati sako, gali jaustis taip, tarsi kasdien atostogautų. Rūta ilgą laiką dirbo mieste, mėgavosi kelionėmis po pasaulį, tačiau vieną dieną ji nusprendė išmėginti kitokį gyvenimą – imti jaunojo ūkininko paskolą ir pradėti gyvenimą kaime.

Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui Marijampolės savivaldybėje panaikinti keturis kaimus ir pakeisti trijų kaimų pavadinimus. Pritarus siūlymui, Marijampolės savivaldybėje naikinami Nendrių, Mikalinės, Pačtoriškės ir Utalinos kaimai. Anot dokumento, Nendrių ir Mikalinės kaimuose nėra gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų, jų teritorijas siūloma priskirti šalia esančių kaimų teritorijoms – Triobiškių ir Skersabalių I kaimams.

Pastaruoju metu it ant mielių ėmė augti susidomėjimas etnografiniais kaimais. Žmonės organizuoja žygius, ekskursijas. Noras sužinoti, kaip ir kuo gyveno mūsų proseneliai kaimuose, tautiečius gena net už šimtų kilometrų. Kol vyrai apžiūrinėja architektūrą, pasak gidų, moterys iš vietos šeimininkių mokosi tam kraštui būdingų skanumynų receptų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Daugiau nei 3 milijonus eurų – tiek Panevėžio rajono savivaldybė užsimojo išleisti nugyvento bendrabučio rekonstrukcijai nedideliame kaime ir ten įrengti socialinius būstus. Vietos politikas skaičiuoja, kad vieno būsto kaina atokiame kaime atsieis kone brangiau nei didmiestyje. Valdžia atkerta, kad auksinių vonių tikrai neįrenginės. Esą bus sukurtos šiuolaikiškos sąlygos bent daliai laukiančiųjų socialinio būsto. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Žurnalistas, keliautojas, o dabar jau ir ūkininkas Vytaras Radzevičius savo gyvenimo nuotykiais itin mėgsta dalintis su visa Lietuva. Pasidalijo ir tuo, jog visą gyvenimą gyvenęs mieste, vyras netikėtai išsikėlė į kaimą ir tapo tikru fermeriu. Šią savaitę Vytaras apsilankė TV3 laidoje „Gero vakaro šou“, kur atskleidė, kad miesto tvaiko visai nepasiilgsta bei papasakojo apie netikėtai įsigytą augintinį.

33-ejų Zarasų rajono, Naršėnų kaimo ūkininkė Rūta Kanapeckienė su šeima: vyru ir trimis vaikais nuo 2015 metų rūpinasi ūkiu. Moteris griauna visuomenėje nusistovėjusius stereotipus: vairuoja traktorių, moka priimti gimstantį veršelį ir joti žirgu.  R. Kanapeckienė pasakoja, kad apie ūkininkavimą socialiniuose tinkluose nedrąsiai dalintis pradėjo išėjus į pirmo vaiko priežiūros atostogas, kad pavyktų praskaidrinti sunkesnes mamos dienas, nusistovėjsią rutiną.

Rusija penktadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė Vodianę – kaimą, esantį maždaug už 5 km į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto Rytų Ukrainoje. „Avdijivkos fronte Centro grupės pajėgų daliniai išlaisvino Vodianės kaimą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. Grobdama Ukrainos teritorijas Rusija tvirtina, kad jas „išlaisvina“. Ukraina dar nekomentavo šio pareiškimo.

Vienkiemyje netoli Kirklių kaimo vilkai sudraskė du vienos kaimo gyventojos šunis. Specialistų teigimu, vilkų populiacija vis didėja, tad šunys jiems tampa lengvu grobiu.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Garbingo amžiaus Irena sako ryte pro langą  pamačiusi, kad kažkas nutiko jos augintiniams.  O atvykęs šeimininkės sūnus su žmona rado kraupų vaizdą. „Kojos sukandžiotos, užpakalis išplėštas“, – sakė sodybos šeimininkė.

Maskva ketvirtadienį pranešė, kad jos pajėgos perėmė dar vieno kaimo, esančio Rytų Ukrainoje maždaug už 10 km į vakarus nuo Avdijivkos, kontrolę.  „Rusijos ginkluotosios pajėgos išvadavo Tonenkės kaimą“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija savo kasdieniame pranešime. Tai jau antras kaimas į vakarus nuo Avdijivkos, kurį Maskva teigia užėmusi šią savaitę. Tonenkė yra nedidelis kelių gatvių kaimas palei upę.

Apytalaukio kaimo gyventojai jaučiasi lyg atskirti nuo pasaulio – į jų kaimą neužsuka joks autobusas. Žmonėms tenka eiti iki kelio Vilainiai–Šventybrastis–Krekenava, nes artimiausias autobusų sustojimas yra būtent čia, maždaug už kilometro nuo jų namų. Tas kilometras gal ir nebūtų jokia tragedija, jei kaime gyventų vien jauni ir jėgų turintys žmonės, tačiau tą kilometrą tenka įveikti ir ne tokiems sveikiems ir jauniems.

Rusų pajėgos antradienį pranešė, kad užėmė dar vieną kaimą netoli Avdijivkos Ukrainos rytuose. Avdijivką po ilgos kovos rusai užėmė anksčiau šį mėnesį. „Avdijivkos rajone daliniai išlaisvino Severnojės gyvenvietę“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija savo kasdien atnaujinamoje ataskaitoje, pavartodama rusišką Sjevernės kaimo pavadinimą.

Neretai jaunimas iš kaimo bėga ir svajoja apie gyvenimą mieste, o štai dzūkaitė Evelina Bračiulytė priešingai – sugrįžo ten, kur praleido gražiausias vaikystės dienas – į Onciškių kaimą Lazdijų rajone. Ir apsigyveno ji pas širdžiai labai brangų žmogų – savo senelį. Dabar namuose – daugiau pokalbių, juoko, rūpesčio bei netikėtų ir labai žaismingų kompanionų – taip vadinamųjų žoliagalvių (Oliziukų), kuriuos Evelina kuria savomis rankomis.

Mažąją Lietuvą skandina potvynis. Apsemtas 15 000 hektarų plotas, vanduo užpylė 70 sodybų ir 15 kaimų. Nuo pasaulio atkirsti liko daugiau nei 100 žmonių, iš kurių penki vaikai. Ir nors dalis vietinių prie potvynių jau įpratę, vieno kaimo gyventojai su tokia stichija susidūrė pirmą kartą. Šilutės rajone užlieto Žalgirių kaimo gatve jo gyventojas vandeniu kaimynui stumia valtį. Vis tik pro vartus jos įvairuoti nepavyksta, tad kaimynui teko pačiam iki laivelio atbristi.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąsias tris šių metų savaites šalyje kilo per 600 gaisrų, juose žuvo 10 žmonių, o 25 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. sausio mėnesį, kai kilo 452 gaisrai ir žuvo 6 žmonės, šiemet gaisrų ir juose žuvusių žmonių 40 proc. daugiau.

Neeilinė bibliotekininkė Panevėžio rajone. Moteris kasdien sėda ant dviračio ir nesvarbu, lyja ar sninga, mina kartais net ne vieną dešimtį kilometrų, kad atokiuose vienkiemiuose gyvenantiems skaitytojams atvežtų knygų. Moteris sako, kad jei ne knygos į namus, dalis vietinių gal visai pamirštų rašytinį žodį. Esą kai kurie gyventojai nebeturi sveikatos, o kiti ir galimybių ar noro belstis į biblioteką kelis ar keliolika kilometrų.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja patikslintos Trakų rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijų ribos. Kartu su šiais pokyčiais tvarkomas ir Adresų registras, kuriame dar likusios neišregistruotos kaimiškos vietovės, nors šios teritorijos jau ne vieną dešimtmetį priklauso Vilniaus miestui.

Moteris sako, kad buvusi draugė, nusižiūrėjo jos vyrą ir nori nuvilioti. Viskas įsisiūbavo tiek, kad abi moterys paleido į darbą kumščius.   Viename Lietuvos kaimelyje gyvenančios moterys anksčiau abi visai gražiai sutardavo, į svečius viena pas kitą vaikščiodavo, bet situacija – pasikeitusi. „Su kaimyne sugyvent nebeįmanoma. Vienai kaimynei su šluota net ranką sulaužė, babytes skriaudžia, įžeidinėja“, – Žilvinui pasakojo Kristina.

Prienų rajone du kaimai įsivėlė į kovą dėl paminklo. Žiūronių gyvenvietė sukilo, kai rajono valdžia paslapčia išvežė žmonėms itin brangų paminklą mokytojui. Jis netoli nukeliavo – į netoliese esantį Balbieriškį. Šios gyvenvietės vietiniai trina rankomis ir sako, kad paminklui jų valdose žymiai geresnė vieta. Nors praėjo porą savaičių, Prienų rajono, Žiūronių kaimo žmonių emocijos – neslūgsta. Vietiniai sukrėsti: sako, pavogtas jiems itin brangus gyvenvietės simbolis – paminklas.

Apie Amandos ir Ivetos nuotykius dažnas galėtų tik pasvajoti. Jogos mokslai Indijoje, gyvenimas Lotynų Amerikos džiunglėse tik kelios iš bičiulių avantiūrų. Visgi, merginos po pusantrų metų trukusių klajonių nusprendė grįžti į Lietuvą. Vietoje saulėtų dienų Peru save „sielos seserimis“ vadinančios Amanda ir Iveta  pasirinko gyventi prosenelės sodyboje, Šiaulių rajone.

Suvainiškyje (Rokiškio rajone) uždaroma vienintelė čia esanti maisto ir kitų prekių parduotuvė. Savininkai sako, kad prekyba nuostolinga, nes gyventojai miršta ir pirkėjų mažai beliko. Nusprendę nutraukti veiklą, išdalijo produktus pusvelčiui, o juodąjį skolininkų sąrašą, kurį turi dažna kaimo parduotuvė, žada sudeginti. Artimiausia vieta, kur vietiniai gyventojai gali įsigyti maisto produktų – Latvijoje, už 5 km esanti parduotuvė.

Linksmoji TV3 laida „Gero vakaro šou“ sugrįžta į televizijos ekranus. Naująjį sezoną laida pasitinka atsinaujinusi – ji žiūrovus džiugins ne tik smagiais pasikalbėjimais su Lietuvos garsenybėmis, bet ir pristatys naują, nuo juoko ašaras priversiančią šluostyti rubriką – „Agroolimpiadą“. Naujojoje rubrikoje charizmatiškieji laidos vedėjai – Mindaugas Stasiulis, Justinas Jankevičius bei visų numylėta žavioji Dijora Petrikonytė – varžysis keliose kaimiškose rungtyse: sviesto mušimo, arimo su arkli...

Niūrios prognozės Lietuvos kaimams – jie sparčiai nyksta. Virš 4 tūkstančių šalies kaimų jau neturi gyventojų, o jų vardas telikęs žemėlapiuose.  Kadaise Pagilupio kaime stūksojo daug sodybų, o dabar belikusios vos dvi – vienoje gyventojas Vytautas Žilys su žmona, kitoje kaimynė. „Galėčiau parduoti ir nusipirkti, bet aš mieste nelabai noriu. Man neišeina mieste gyventi“, – sako Pagilupio gyventojas V. Žilys. Kaimai tuštėja ir nyksta.

Gretos ir Roberto Tylų šeima pusę metų praleidžia gimtojoje Ukmergėje, o vos atšilus orams persikrausto į sodybą Širvintų rajone, Medilių kaime. Čia stūksančią daugiau nei šimtmetį skaičiuojančią sodybą savo rankomis jie prikėlė antram gyvenimui.  Greta su vyru Robertu kilę iš Ukmergės, studijavo Kaune, tačiau po studijų nusprendė sugrįžti į gimtąjį miestą – savęs gyvenančių didmiestyje jie niekada neįsivaizdavo.

Prieš daugiau nei metus Gabrielė Kancytė kartu su savo mylimuoju ir dukrele Meile nusprendė gyvenimą mieste iškeisti į vienkiemį. Mintį apie tai, kad dukra kažkada gyvens atokioje aplinkoje, dar vaikystėje rezgė Gabrielės tėvai. Dabar jie savomis rankomis susikūrė svajonių namus – Gabrielė ir jos mylimasis antram gyvenimui prikėlė kone šimtametę sodybą.

Geriausias gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 metais Lietuvoje buvo Vilniaus mieste, Kaune ir jo rajone. Beveik per dešimtmetį – nuo 2013 metų rodiklis gerėjo visose savivaldybėse, tačiau labiausiai – kaimiškose, skelbia Finansų ministerija.

Viename Vilniaus mikrorajone penkerius metus ramiai gyvenęs ir rytais giedojęs gaidys buvo iškeldintas iš savo tvartelio ir atskirtas nuo ilgamečių draugų – vištų ir žąsinų, nes kaimynai ėmė skųstis, kad gaidys jiems neleidžia miegoti. Supykęs kaimynas nepatingėjo keltis pusė penkių ryto ir gaidį bei jo šeimininkus filmuoti ir kelti į „Facebook“. Tarandės rajone skamba kaimo idilės simfonija – lala žąsys ir mažieji žąsiukai, karkia vištos, tačiau gaidžio jau nebėra.

Vedėja Renata Šakalytė-Jakovleva prieš kameras visuomet atrodo elegantiška ir itin pasitempusi, tačiau artimieji žino ir kitą, ne ką mažiau ryškią Renatos pusę – vaikystėje jai nebuvo baisūs jokie kaimo darbai. TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ Renata pasakojo, kad, nors augo Kėdainiuose, visa jos vaikystė prabėgo kaime – čia ji nebijodavo imtis jokių sunkesnių darbų ar krėsti išdaigų. „Aš buvau prie ūkio, melžiau karvę, esu su liežuviu bandžius priliesti karvės spenį.

Vokietijos policija trečiadienį įžengė į nugriovimui pasmerktą kaimą šalies vakaruose ir pradėjo iškeldinti ten įsikūrusius aktyvistus, siekiančius užkirsti kelią tokiems veiksmams. Jį siekiama nugriauti, kad būtų galima išplėsti netoliese esančią „Garzweiler“ anglių kasyklą.

Prienų „Labas GAS“ (0/15) Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) patyrė penkioliktąjį pralaimėjimą iš eilės. Mariaus Kiltinavičiaus auklėtiniai išvykoje 74:71 pripažino „Gargždų“ (2/13) krepšininkų pranašumą. Ši pergalė prieniškiams buvo ne tik labai reikalinga emociškai, bet ir būtų pagelbėjusi turnyrinėje lentelėje. Sėkmės atveju „Labas GAS“ būtų susilyginusi su „Gargždais“ ir pakilę ir lentelės dugno, o dabar šias komandas skiria jau 2 pergalės.

Rusijos remiamos separatistų pajėgos Ukrainos rytiniame Donecko regione pirmadienį pranešė užėmusios kaimą netoli svarbaus Bachmuto miesto, kurį Maskva bando užimti jau kelis mėnesius. Pirmadienį Rusijos ginkluotosios pajėgos „išlaisvino Donecko „liaudies respublikos“ teritorijoje esantį Bachmutskės kaimą“, sakoma separatistų pareiškime platformoje „Telegram“. Naujienų agentūra AFP negali nepriklausomai patikrinti šio teiginio.

Gyvensime gete arba tvarte – taip į žinią, kad jų sklypai ir visuomeninės paskirties pastatai patenka į specialiąją sanitarinę zoną, sureagavo Vilniaus rajono gyventojai iš Kalviškių, Dusinėnų, Juodšilių ir Rudaminos kaimų. Mat šiose vietovėse įsikūręs „Vilniaus paukštynas“ ir jo padaliniai Nacionalinės žemės tarnybos paprašė 1 kilometro spinduliu įvesti specialiąją zoną.

Kaimiškose vietovėse vidutinė interneto sparta atsilieka nuo didmiesčiuose ir pagrindiniuose keliuose pasiekiamos interneto spartos, teigia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). RRT teigimu, vartotojai kaimiškose vietovėse gali visavertiškai naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis, tačiau vidutinė duomenų gavimo sparta kaimiškose vietovėse yra apie 30–50 proc. mažesnė nei vidutinė šio rodiklio vertė, apskaičiuota pagal matavimus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Norint dirbti žemės ūkyje nereikia patirties ar specialaus išsilavinimo – tereikia būti baigus aukštąją mokyklą, turėti vairuotojo teises ir nebijoti dirbti. Vis tik ūkininkai pastebi, kad šiais laikais jaunimas tenori lengvo gyvenimo, nenori palikti didmiesčių, o darbą žemės ūkyje klaidingai laiko vergija, pagrindiniu gamtos teršėju.

Viena troba viename kaime, už tvoros – jau kitas kaimas, o už kelių žingsnių – dar kitas. Tokių atvejų, kai vienoje gyvenvietėje yra net keli kaimai – Lietuvoje vis dar yra nemažai. Vienas toks – prie Marijampolės. Vientisoje gyvenvietėje – mažiausiai trys kaimai. Žmonės sako, kad nežino, kur kaimynai gyvena, nors jie – visai netoli. Anot jų, svarbiausia, kad patys žino tikslų namo adresą, nes susigaudyti, kur baigiasi vienas kaimas, o prasideda kitas – nelengva užduotis net ten gyvenantiems.

Trakų rajone įkliuvo visiškai girti du traktorininkai, jie abu įpūtė apie tris promiles. Vienas jų sugebėjo apsiversti kaimo keliuke. Totoriškiai Trakų rajone. Kaimo keliuke apsivertė traktorius MTZ-80. Į įvykio vietą atskubėję policijos pareigūnai aptiko šalia traktoriaus besiblaškantį girtą vyrą. 41-erių traktorininkas abiem bandymais įpūtė kone tris promiles – tai sunkus girtumas.

„Į savo sodybą pas senelius užsuku kelis kartus per metus – dažniausiai tai nutinka vasarą, kai atšyla oras ir atsiranda noras kuo ilgiau būti gamtoje, vėl maudytis upėje kaip vaikystėje. Nors vaikystėje ir augau su jais Dzūkijos kaime, tačiau vėliau sparnus pakėliau į Kauną ir čia gyvenu iki šiol. Vis tik pastarasis apsilankymas mane labai nustebino – to pamatyti savo kaime aš nesitikėjau“, – tv3.lt laiške rašo Inga iš Kauno.

Pastarosios paros kritulių kiekis pridarė nemažai žalos ir Kėdainių rajono kaimuose. Naktį dviejų kaimų gyventojai kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą. Šalia kelio Jonava–Kėdainiai–Šeduva esančio Mantviliškio kaimo gyventojai ne juokais išsigando pamatę, kad vanduo semia jų kiemus ir namus. Tuoj pat po vidurnakčio, 00 val. 03 min., Bendrasis pagalbos centras sulaukė pranešimo, kad Dotnuvos seniūnijos Mantviliškio kaime, Liepos 6-osios gatvėje, po liūties vanduo semia namus.

Šalies kaimai ir miesteliai tampa vis patrauklesni verslui. Daugėja žmonių, kurie net ryžtasi verslus iš miestų perkelti į ramesnį užmiestį. Specialistų teigimu, tai skatina pigesnis ir lengvesnis įsikūrimas kaimiškose teritorijose. Be to, pastebima, kad vis daugiau norinčių pabėgti ir gyventi toliau nuo miestų šurmulio. Ratų servisą Panevėžio rajone, Tičkūnų kaime, panevėžietis Vaidotas įkūrė maždaug prieš pusantrų metų. Anksčiau jaunas vyras tokią pat veiklą vykdė mieste.

Operos solistas Liudas Mikalauskas jau 8-erius metus mėgaujasi kaimo gyvenimu. „Kaime mobilaus telefono dažniausiai nepaimsi į rankas. Jei kažkas man neprisiskambina, dažniausiai žino, kad aš namie“, – juokiasi jis. Lėtasis gyvenimo būdas ir savas kiemas – tai dalykai, kurie jam itin svarbūs. Vyras portalui tv3.lt papasakojo apie gyvenimą kaime ir santuoką, kurioje būta visko. Liudas Mikalauskas pasakoja, kad visada mėgo kaimą – tai neatsiejama jo gyvenimo dalis.

Seimo Kaimo reikalų komitetas aptars Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strateginį planą.   Jame – priemonės, kaip žemės ūkis bus finansuojamas Lietuvoje ateityje.   Šiame plane, skirtingai negu anksčiau planuojama daug priemonių, susijusių su aplinkosauga, kuriai numatyta ketvirtadalis lėšų – apie milijardą eurų.  Planuojama, kad ekologinių ūkių plotai Lietuvoje iki 2027 metų pasiektų 13 proc. visų naudmenų, vietoje dabartinių 8 proc.

Ketvirtadienį, apie 17.50 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Rietavo sav., Rietavo sen., Pelaičių k., Bangos g., atvira liepsna dega medinis namas. Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Rietavo, Plungės ir Klaipėdos raj.

Prieš aštuonerius metus sodybą kaime pradėjęs įsirenginėti operos solistas Liudas Mikalauskas palyginus visai neseniai gyvenimą mieste visiškai iškeitė į Plutiškių kaimą, įsikūrusį tarp Kauno ir Marijampolės. TV3 laidai „Svajonių sodai“ Liudas papasakojo, kaip jam pavyko išpuoselėti aplinką ir džiaugėsi, kad gyvenimu užmiestyje dabar mėgaujasi visa jo šeima. „Neįsivaizduoju, kur kitur mes galėtumėme gyventi, ir neįsivaizduoju, kur vaikai galėtų kitur gyventi.

Radviliškio rajono Liutkiškių kaimo gyventojams jau beveik savaitę nutrauktas centralizuotas vandens tiekimas, tad visas kaimas, apie 20 namų, dabar priversti su kibirais bėgioti vandens į šulinius. Vandenį jiems tiekdavo vietos žemės ūkio kooperatyvas, užsiimantis kiaulių auginimu. Jis nebuvo susitvarkęs visų tam reikalingų popierių ir gavęs leidimų.  Kai kažkas pasiskundė dėl biurokratinių dalykų, bendrovė vandens tiekimą žmonėms nutraukė.

Vasara baigiasi, bet kaimo turizmo sektoriaus atstovai sako, kad sezonas – dar ne. Vis dėlto, kuo labiau į rudenį, tuo daugiau neaiškumų – mat ir su esamais ribojimais ne visi verslininkai supranta, kaip turi dirbti, o galimybių pasui tapus privalomu, tikėtina, iškils daugiau neaiškumų. Apie tai su Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadove Agne Vaitkuviene „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjosi žurnalistas Tomas Loiba.