Diskusiją apie pilnavertį švietimą ir lytinio ugdymo poreikį rengė Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tvirtino, kad socialinis ir emocinis ugdymas, įskaitant ir lytinį švietimą, turėtų būti prieinamas kiekvienam Lietuvos moksleiviui.
Šiuo metu susiduriama su kai kurių tėvų ar mokytojų pasipriešinimu, bet E. Žiobienė įsitikinusi: „Tėvų tikslas turėtų būti, kad vaikai negyventų tamsoje.“
Ruošia naują programą: mokys gyvenimo įgūdžių
Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė Daiva Šukytė – viena iš bendrojo ugdymo gyvenimo įgūdžių programos projekto rengėjų. Ji minėjo, kad Lietuvos moksleiviai susiduria su aibe problemų: svaigiųjų medžiagų vartojimu ir priklausomybėmis, patyčiomis ir savižudybėmis ir kitomis bėdomis.
„Mokykla yra nevienalytė, turi bendruomenes su įvairiais lūkesčiais. Nėra lengva suderinti visų šalių interesus ir atrasti aukso vidurį, kad atlieptume kiekvieno vaiko poreikius. Siekiame, kad jis užaugtų stipri asmenybė, pažįstanti save, kad gebėtų kurti ir išlaikyti santykius, priimti sprendimus ir taip toliau“, – ruošiamos programos tikslus apibūdino ji.
D. Šukytės teigimu, vaikui suteikti savarankiškam gyvenimui reikalingus įgūdžius reikėtų 2 pamokų per savaitę, tačiau šiuo metu bus siūlomas 1 pamokos per savaitę modelis.
„Šiuolaikinės mokyklos, kurioms rūpi paruošti vaiką gyvenimui, pagal pasaulinę praktiką turi kiekvieną dieną pusės valandos užsiėmimus, kurie skirti pasiruošimui tapti suaugusiu žmogumi. Mes bandome atrasti 45 minutes per savaitę“, – teigė ji.
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo pirmininkės pavaduotoja, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė tvirtino, kad tokia ugdymo programa plės moksleivių akiratį ir jauseną.
„Pirmiausia labai svarbus emocinis ugdymas, atjautos ir supratimo ugdymas kitokiam žmogui. Galvoju, kad mūsų valstybė pažengė į priekį nuo to laiko, kai jaunuoliai už ilgus plaukus gaudavo įvairių replikų. <...> Dėl lytiškumo ugdymo mokykla turi būti pritaikyta gauti informaciją iš patikimų lūpų, iš patikimų rankų, o ne ieškoti informacijos ir savišvietos keistuose portaluose ar kažkur ant kampo. Kad tai būtų profesionaliai pateikiamos žinios, kad mokykloje būtų ne vien tik kietieji, konvenciniai dalykai mokomi, bet kad žmogus būtų ruošiamas gyvenimui, o gyvenimas yra labai įvairus“, – kalbėjo politikė.
Suaugusieji vengia lytinio ugdymo, nes patys „suvulgarina“ turinį
D. Šukytė apgailestavo, kad ne visi suaugusieji suvokia, kad vaikus reikėtų mokyti socialinių dalykų bei suteikti lytinio ugdymo pagrindus.
„Yra mokyklų, bendruomenių, pedagogų, tėvų, kuriems nereikia jokių įstatymo pataisų, specialių programų, nes iš savęs supranta, kad tai yra svarbu, ir ieško vaikams galimybių duoti kokybišką, pilnavertį ugdymą. Bet yra mokyklų Lietuvoje, kur vyrauja požiūris, kad tai yra tik šeimos reikalas ugdyti vaiką ir ruošti gyvenimui, ypač lytiškumo ugdymo klausimais“, – teigė ji.
Vaiko teisių kontrolierė E. Žiobienė pritarė šiai nuomonei ir nurodė: „Mokykla – žinių gavimo kalvė, kur žmogus turėtų gauti visas žinias, kokių jam reikės. Tai nėra tik matematika, fizika, chemija ar kalbos ir visi kiti mūsų mokomieji dalykai. Tai yra ir pasiruošimas gyvenimui.“
Ligi šiol gyvenimo įgūdžių programos (patyčių prevencija ir kitos) buvo integruojamos į mokomuosius dalykus. Vadinasi, nuo kiekvieno mokytojo asmeniškai priklausė, kiek jis per savo pamoką palies gyvenimo įgūdžių temas. Toks mokymo mechanizmas buvo nepakankamas, tad planuojama rengti atskiras socialinio ir emocinio intelekto lavinimo pamokas, kuriose būtų aptariamas ir lytiškumas.
E. Žiobienė atsakė, kodėl kai kurie suaugusieji vis dar baiminasi, kad lytinis ugdymas gali daryti neigiamos įtakos jų vaikams. Specialistės teigimu, tokie nuogąstavimai nepagrįsti.
„Jeigu mes, kalbėdami apie lytiškumo ugdymą, neraustumėme ir nematytume ten kažko bloga, matyt, ir vaikams tai būtų labai suprantama ir aišku. <...> Suaugusieji bijo lytiškumo turinio vaikams dar ir todėl, kad mes labai aiškiai suvulgariname tuos dalykus.
Matome kažką nešvaraus, negero, galbūt dar tvirkinamo, kūno, higienos klausimus. Pradžia visgi yra santykio su žmonėmis klausimas. <...> Net ir lytiškumo studijose tai nėra tik kūno studijos. Tai žmonių tarpusavio bendravimo, buvimo kartu, santykio mezgimo, išlaikymo dalykai. Jie atsiskleidžia plačia skale“, – diskusijoje kalbėjo ji.
Taip pat E. Žiobienė minėjo, kad svarbu konsultuotis su specialistais, kokią medžiagą apie lytiškumą vaikas gali sužinoti konkrečiame amžiaus tarpsnyje. „Reikėtų pasitikėti specialistais, kurie tinkamai išnagrinėję raidą, vaiko vystymąsi, nustatytų, kada jam reikia kokių žinių“, – kalbėjo ji.
Lytinis ugdymas padėtų malšinti seksualinį priekabiavimą
Negana to, lytiškumo ugdymas – svarbus seksualinių nusikaltimų prevencijos veiksnys, įsitikinusi E. Žiobienė.
„Nuo paties mažiausio amžiaus vaikas turėtų žinoti, ko negalima rodyti kitiems žmonėms, ko negalima leisti liesti, kaip reikėtų reaguoti į netinkamą lietimą ir taip toliau. Tai yra pasiruošimo gyvenimui dalykai. Neturėtume to vengti, bijoti vaikams pasakyti“, – kalbėjo ji.
Kaip nurodė sociologė, „Vaikų linijos“ koordinatorė Eglė Tamulionytė, beveik kas dešimtas vaikas Lietuvoje nuo 3 klasės patiria seksualinį priekabiavimą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktą tyrimą seksualinio priekabiavimo rodiklis Lietuvoje visose moksleivių amžiaus grupėse siekia apie 9 proc.
Vaiko teisių kontrolierė pridūrė, kad lavinant vaikus reikėtų užčiuopti tokias temas, kaip lyčių stereotipai ir smurto atpažinimas.
„Prieiname prie keistų dalykų, visuomenėje diskutuodami apie suaugusiuosius. Keliamas klausimas, ar gali būti seksualinis smurtas šeimoje? Gali būti. Bet vis dar yra teisininkų, kurie neigia, nes [lytiniai santykiai – tv3.lt] atrodo žmonos pareiga.
Bet jeigu mes vaiką ugdysime visą laiką, jis turės savivertę, supratimą, žinos, kiek galima ir kiek negalima iš jo pareikalauti. Mokės atsakyti, apsiginti, žinos, kur kreiptis. Visa tai – būtini bendražmogiški dalykai. Nelabai suprantu, kodėl tėvai priešinasi tam turiniui. Turbūt priešinasi, nes nelabai žino, nelabai supranta“, – svarstė ji.
Mokiniai trokšta žinių, bet kol kas jų negauna
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) regioninės politikos koordinatorė Akvilė Juškaitė atviravo, kad mokiniai jaučia gyvenimo įgūdžių ir lytinio švietimo programų trūkumą.
„Moksleiviai susiduria su problema, kad nežino apie vykdomas programas, kur jas rasti, kaip jos turėtų būti vykdomos. <...> Jie net nekelia jokių lūkesčių, nes norėtų, kad juos mokytų apskritai emocinio raštingumo, kad pasakotų apie psichinę sveikatą, kad rastų, kur kreiptis ir gautų reikiamą pagalbą“, – pasakojo ji.
Tačiau mokyklose itin trūksta psichologų ir kitų šaltinių, per kuriuos būtų galima tikėtis pagalbos moksleiviams, tvirtino A. Juškaitė. Jos nuomone, mokytojai ir švietimo bendruomenė neskiria užtektinai dėmesio lytiškumo ugdymui, nes ganėtinai bijo liesti šią temą.
„Moksleiviams reikia tos informacijos. Apklausos rodo, kad moksleiviai dažnai kalbasi su draugais, vyrauja stereotipai, kad į psichologus kreiptis nereikėtų, nes galbūt gėda arba jie nepadės išspręsti problemų. Mano, kad jei eis pas psichologą, kiti moksleiviai jų nemėgs ar galvos, kad šie yra nesveiki. Reikėtų laužyti tuos stereotipus. Tiesiog apie tai yra per mažai kalbama mokyklose. Pernelyg koncentruojamasi į ruošimą egzaminams šiuo metu“, – įvardijo A. Juškaitė.
Ši problema vyrauja nacionaliniu mastu valstybinėse mokyklose, teigė A. Juškaitė. Ji apibūdino, kas kelia nerimą mokytojams.
„Baimė ir neapykanta ateina iš nežinojimo. Mokytojai šiuo metu galbūt bijo ir nenori tų programų, nes neturi kompetencijų, priemonių, kaip apie tai kalbėtis. <...> Mokytojai patys sako, kad [lytinis ugdymas – tv3.lt] galbūt sugadins jų vedamus dalykus. Bet dabar kalbame apie papildomas pamokas ir klasių valandėles, tad tikiu, kad judame gera linkme“, – kalbėjo moksleivių atstovė.
Moksleiviai kenčia patyčias, jei netelpa į lyties normas
Sociologė, „Vaikų linijos“ koordinatorė Eglė Tamulionytė atskleidė liūdinančią statistiką, kad Lietuvoje kas trečias paauglys patiria patyčias. „Esame viena iš šalių pasaulyje, kuriose patyčių paplitimas pats aukščiausias“, – sakė ji.
PSO tyrimas rodo, kad pagal patyčių paplitimą Lietuva pirmauja visose paauglių amžiaus kategorijose tarp 45 valstybių.
„Patyčios yra tada, kai kažkas nori tyčiotis. <...> Patyčios kyla ne tik iš individualių paskatų, bet ir esant palankiai aplinkai“, – teigė sociologė.
Tyrimas parodė, kad penktadalis 3–6 klasių moksleivių patiria žeminantį elgesį dėl lyties. Trečdalis pažeminimų sklinda iš mokytojų pusės, sakė E. Tamulionytė. Taip pat maždaug ketvirtadalis jaunesnių moksleivių sulaukia įžeidžiančių replikų dėl romantiškų jausmų, įsimylėjimo.
6–12 klasių moksleiviai daugiausiai žeminami dėl to, kad jų elgesys neatitinka visuomenėje sukurtų lyčių vaidmenų, stereotipų. „Tai bet koks pasirodymas klasėje ar viešoje aplinkoje, kuris neatitinka visuomenės primestų lyčių vaidmenų“, – paaiškino pranešėja.
Jos teigimu, kad šeštas vaikas Lietuvoje patiria žeminantį elgesį dėl lyties, o kas 10 – dėl seksualinės orientacijos.
„Gyvename tokioje aplinkoje, kur mus supa labai daug socialinių apribojimų, normų, susijusių su lytiškumu. Dirbdama su mokyklomis pastebėjau, kad neturime žodyno, leidimo, kaip mokytojai ar edukatoriai, kai kuriomis temomis kalbėti“, – problemą įvardijo E. Tamulionytė.
