Virš keturių Danijos oro uostų vėlai trečiadienį ir anksti ketvirtadienį pastebėta neatpažintų dronų, pranešė policija. Dronų pastebėta oro uostuose Olborge, Esbjerge, Sionderborge ir prie Skriudstrupo oro pajėgų bazės, sakoma policijos pareiškimuose. Juose nurodoma, kad po kurio laiko dronai patys nuskrido.
Tai yra ne pirmas kartas, kada dronai skraidžioja virš didžiųjų Europos šalių oro uostų. Taip nutikę ir Lenkijoje, kada naktį į rugsėjo 10-ąją apie 20 rusų dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę.
Liudininkas apie skrydžių surikdymą Lenkijoje: „Visiškai nebuvo skelbimų“
Biochemikas, buvęs Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius Gintaras Valinčius sutiko pasidalinti savo patirtimi, kaip jam pačiam, bekeliaujant kartu su savo žmona, rugsėjo 10 d. teko laukti Varšuvos oro uoste nežinioje, kai 20 rusų dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę.
„Kas labiausiai patraukė dėmesį – oro uoste buvo labai daug žmonių, ypač prie išvykimų. Iš pradžių mes su žmona nesusigaudėme, bet vėliau supratau, kad dalis reisų galėjo būti sustabdyti. Keisčiausia buvo tai, kad visiškai nebuvo skelbimų.
Paprastai Varšuvoje nuolat pranešinėja apie skrydžius, šaukia keleivius vardais, ragina paskubėti prie vartų. O šįkart – visiška tyla.
Prieš kelias dienas, kai skridome į Krokuvą (tuo metu), situacija buvo kitokia – lėktuvas vėlavo, tad per visą oro uostą mus kvietė ir net grasino, kad uždarys vartus. O dabar nieko panašaus.
Tik tyliai, rodos, kažką kvietė kitas oro linijos, berods „Austrian Airlines“, bet tai buvo labai fragmentiška. Mes su žmona sėdėjome gal 20 metrų nuo vartų, tačiau aplink buvo daugybė žmonių, visi pasimetę, nežinojo, prie kurių vartų stoti“, – pradėjo pasakoti jis.
Nespėjo nuskristi, nes nebuvo jokios informacijos apie skrydžius
Biochemikas prarado savo skrydį, nes oro uoste beveik nebuvo jokios informacijos apie tai. Tiesa, galimas skelbimų nebuvimas galėjo būti susijęs su saugumo priemonėmis po dronų įskridimo į Lenkijos oro erdvę.
„Viskas baigėsi tuo, kad vyrui teko sėdėti nežinioje, kadangi niekas nieko neskelbė. Nuėjau pasižiūrėti – švieslentėje dar rodė Vilnių, bet vartai uždaryti. Po kiek laiko žiūriu – Vilniaus jau nebėra, rodomas kitas reisas, į Diuseldorfą. Paklausiau darbuotojos, kur Vilniaus lėktuvas.
Ji pasakė: „Jis ką tik išskrido.“ Taip ir praradome skrydį vien dėl to, kad niekas nepranešinėjo.
Vėliau pastebėjau, kad apskritai tą dieną beveik nebuvo jokio skrydžių skelbimo – daugiausia su LOT aviakompanija. Susidariau įspūdį, kad tai galėjo būti susiję su drono ataka, apie kurią buvome girdėję per televizorių Krokuvoje. Bet oro uoste niekas to nekomentavo. Gal tai buvo kažkoks saugumo protokolas, bet keleiviams nebuvo jokio paaiškinimo“, – kalbėjo įvykio liudininkas.
Kaip pasakojo G. Valinčius, dėl neskelbiamos informacijos apie skrydžius Varšuvos oro uoste keleiviai liko pasimetę ir prarado savo skrydį, nors paprastai oro uoste pranešimai būna, todėl keleiviai turėtų gauti aiškią informaciją net neįprastose situacijose.
„Nuėjome į LOT skyrių reikšti pretenzijų. Ten mums parodė, kad švieslentės apačioje, labai smulkiu šriftu, buvo užrašas: „No announcements made “ (liet. jokių pranešimų).
Bet supraskite, kai ieškai savo skrydžio, niekam neateina į galvą skaityti tokių užrašų. Tad likome kaip apgauti – kitą rytą teko keliauti autobusu į Vilnių.
Kaltinu ir save, kad nebuvome pakankamai atidūs. Bet tokiose situacijose keleiviai turėtų gauti aiškią informaciją, nes tai neįprasta. Varšuvoje, paprastai, viską visada skelbia, bet tą dieną – visiška tyla“, – komentavo vyras.
G. Valinčius teigė, kad oro uoste jiems nieko daugiau nepasiūlė, nei atsigerti, nei maisto – tik bilietą į vieną pusę už 1 000 eurų, kurio atsisakė. Nusipirkę autobusų bilietus jie, kartu su žmona, grįžo į atgal Lietuvą.
Jeigu atšauktas skrydis Lietuvoje – turite kelis pasirinkimus
Internetinio portalo „Oro skundas“ duomenimis, jeigu Lietuvos oro uostuose yra atšauktas skrydis, keliautojai turi prisiminti – nors ir kilo keblumų, didelė tikimybė, jog oro linijos artimiausiu metu suorganizuos alternatyvų skrydį. Situacija iš esmės komplikuojasi tik tuomet, jei oro linijos paskelbia bankrotą.
Jei jūsų skrydis buvo atšauktas, turite teisę į pinigų už bilietą grąžinimą arba oro linijos turi pasiūlyti alternatyvią kelionę. Jūs taip pat teisę į pagalbą (maistą, gėrimus, o jei tenka laukti skrydžio per naktį – oro linijos turi suorganizuoti nakvynę) ir teisę į moralinę kompensaciją. Kompensacija gali priklausyti, jei buvote informuotas likus mažiau nei 14 dienų iki numatytos išvykimo dienos.
Kada žmogus įgyja teisę gauti maitinimą, jeigu vėluoja skrydis?
Pagal tai, kas yra rašoma internetiniame portale „Oro skundas“, Jei lėktuvas vėluoja išskristi 2 valandas ir daugiau ir skrydžio atstumas yra iki 1500 km, jūs įgyjate teisę į maitinimą – gauti maisto ir gėrimų, taip pat įgyjate teisę į 2 nemokamus telefono skambučius ar el. laiškus.
Tokios pačios teisės į pagalbą įsigalios po 3 valandų, jei skrydžio atstumas – nuo 1500 km iki 3000 km ir po 4 valandų, jei skrydžio atstumas – daugiau kaip 3000 km.
Teisė į moralinę kompensaciją galinčia siekti 600 EUR, įgijama, jei savo kelionės tikslą pasiekiate bent 3 valandomis vėliau.
Vėluojant skrydžiui kompensacija gali priklausyti tuomet, jei kelionės tikslą pasiekėte 3 valandomis ar daugiau valandų vėliau. Skrydis turi vykti ES arba iš ES arba į ES su ES registruotomis oro linijomis. Lengviausia sužinoti ar kompensacija gali priklausyti nemokamai pasitikrinti suvedus skrydžio duomenis. Taip yra teigiama internetiniame portale „Oro skundas“.
Kibernetinio saugumo specialistas perspėja dėl pavojų
Kibernetinio saugumo, informacinių technologijų (IT) specialistas Marius Pareščius teigia, kad oro uostų informacinės sistemos turi būti saugomos, tačiau dėl programinės įrangos kūrėjų, administratorių ar pačių oro uostų klaidų jose kartais atsiranda saugumo spragų.
„Infrastruktūra – tai oro uosto, o atakos dažniausiai nukreipiamos į informacines sistemas. Taip, tai vienas iš kritinės infrastruktūros subjektų, todėl visa tai turėtų būti saugoma.
Tačiau programinės įrangos autoriai arba administratoriai, arba patys oro uostai kartais praleidžia spragas“, – sakė jis.
Kibernetinės atakos taip pat gali sutrikdyti oro uostų veikimą
Pasak eksperto, kibernetinės atakos gali sutrikdyti oro uostų veiklą, todėl IT specialistai turi užtaisyti spragas ir pašalinti programinės įrangos problemas.
„Tokiais atvejais gali nutikti įvairių dalykų: gali nustoti veikti informacinės sistemos, sustoti skrydžių valdymo kontrolė, bilietų pardavimas, taip pat sistemos, skirtos oro uostų valdymui.
Todėl reikia užtaisyti visas spragas ir sutvarkyti programinės įrangos problemas – tai daro IT specialistai ir kiti atsakingi darbuotojai“, – akcentavo pašnekovas.
M. Pareščiaus nuomone, kibernetinės grėsmės dažniausiai yra tikslingai nukreiptos į oro uostus. Jis nemano, kad neseniai Europoje įvykęs incidentas gali pasikartoti ir Lietuvoje.
„Dažniausiai tokios grėsmės yra specializuotos atakos, nukreiptos būtent į oro uostus.
Štai kodėl klausiate – nes neseniai įvyko didelė kibernetinė ataka prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją keliuose Europos oro uostuose.
Tad kyla klausimas, ar panašių atvejų gali būti ir Lietuvoje?“ – komentavo IT specialistas.
Oro uostai negali atskleisti visų kibernetinio saugumo veiksmų
Lietuvos orų uostų atstovas žiniasklaidai Tomas Vasiliauskas kalbėjo, kad Lietuvos oro uostai negali viešai atskleisti visų kibernetinio saugumo veiksmų, nes tai yra labai jautri informacija.
„Kalbant apie kibernetinį saugumą Lietuvos oro uostuose, svarbu pažymėti, kad detaliai atskleisti visų pasiruošimo ir reagavimo į kibernetinius incidentus etapų negalime, nes tai yra itin jautri informacija“, – pabrėžė jis.
Pasak specialisto, Lietuvos oro uostai nėra patyrę rimtų kibernetinių incidentų, tačiau stebi pasaulines tendencijas ir turi parengtus reagavimo planus veiklos tęstinumui užtikrinti.
„Nei Vilniaus oro uostas, nei Kauno ar Palangos oro uostas nėra susidūrę kibernetiniais incidentais, kurie būtų ilgam laikui sutrikdę įprastą veiklą ar procesus.
Tačiau rimtai vertiname, analizuojame globalias tendencijas ir panašius atvejus kituose oro uostuose. Įvykus incidentui – turime reagavimo planus veiklos tęstinumui užtikrinti“, – rašė pašnekovas.
Naujausios technologijos padeda užtikrinti oro uostų sistemų saugumą
Kaip teigė T. Vasiliauskas, naudojant naujausias technologijas ir priemonių kompleksą užtikrinamas oro uostų sistemų saugumas, mažinama kibernetinių atakų rizika ir garantuojama nepertraukiama veikla.
„Mūsų keleivių aptarnavimo sistemų, registracijos ir skrydžių informacijos teikimo (bei kitų sistemų) saugumą užtikrina naujausios technologijos ir sprendimai.
Kompleksas priemonių padeda maksimaliai sumažinti kibernetinių atakų riziką arba jų galimą įtaką ir tuo pačiu – užtikrina nepertraukiamą oro uosto veiklą“, – komentavo jis.
Lietuvos orų uostų atstovas žiniasklaidai pastebėjo, kad be technologijų Lietuvos oro uostai glaudžiai bendradarbiauja su išorės partneriais, siekdami išlikti žingsniu priekyje ir užtikrinti veiklos saugumą nepaisant kibernetinių grėsmių.
„Be technologinių sprendimų, gerai suprantame, kad itin svarbus ir bendradarbiavimas su išorės partneriais.
Lietuvos oro uostai nuolat palaiko ryšį su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru bei kitomis institucijomis, keičiamės informacija, gerosiomis praktikomis.
Vertinant bendrai, mūsų tikslas yra išlikti žingsniu priekyje ir užtikrinti, kad net ir vis kylančios kibernetinės grėsmės nepaveiktų oro uostų veiklos“, – sakė T. Vasiliauskas.
Sekmadienį numatyti skrydžiai buvo atšaukti
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dėl kibernetinės atakos, nukreiptos prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją, sutriko kelių didžiųjų Europos oro uostų veikla, todėl vėluoja ir buvo atšaukti skrydžiai, šeštadienį pranešė pareigūnai.
„Rugsėjo 19-ąją, penktadienio vakarą, buvo įvykdyta kibernetinė ataka prieš registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją, turėjusi įtakos keliems Europos oro uostams, įskaitant Briuselio oro uostą“ – teigiama šio pareiškime.
„Tai turi didelės įtakos skrydžių tvarkaraščiams ir, deja, dėl to skrydžiai vėluos ir bus atšaukti“, – nurodoma jame.
Berlyno Brandenburgo oro uosto pareigūnai pranešė, kad penktadienio vakarą buvo surengta ataka prieš keleivių aptarnavimo sistemų paslaugų teikėją, todėl oro uosto operatoriai nutraukė ryšį su sistemomis.
Užimčiausias Europoje Londono Hitrou oro uostas pranešė, kad „techninė problema“ paveikė keleivių registracijos ir įlaipinimo sistemų paslaugų teikėją.
„Collins Aerospace“, teikianti registracijos ir įlaipinimo sistemas kelioms oro linijų bendrovėms dideliame skaičiuje pasaulio oro uostų, susidūrė su technine problema, dėl kurios keleiviams gali vėluoti išvykstantys skrydžiai“, – sakoma Hitrou oro uosto pranešime.
Oro uostų paslaugų teikėja „Collins Aerospace“ savo ruožtu teigė naujienų agentūrai AFP, kad oro uostai patyrė „su kibernetiniais trikdžiais susijusių“ sutrikimų, kurie paveikė registracijos ir bagažo atidavimo sistemas.
„Sužinojome apie su kibernetiniais trikdžiais susijusius mūsų programinės įrangos MUSE sutrikimus kai kuriuose oro uostuose“, – sakė aerokosminės pramonės įmonė.
Poveikis apsiriboja elektronine klientų registracija ir bagažo atidavimu ir gali būti sumažintas atliekant rankinę registraciją“, – pridūrė „Collins Aerospace“.
Nors Briuselio oro uostas pranešė, kad beveik penktadalis sekmadienio numatytų skrydžių buvo atšaukti, kiti nukentėję oro uostai teigė, kad jų tvarkaraščiai grįžta į įprastas vėžes.
Oro uostai penktadienį pradėjo pranešti apie sutrikimus, susijusius su įmonės „Collins Aerospace“ tiekiama registracijos ir įlaipinimo programine įranga.
Įmonė šeštadienį pranešė, kad „aktyviai dirba, kad išspręstų problemą ir kuo greičiau atkurtų visas funkcijas savo klientams“.
Aviacijos technologijų įmonė, kuri specializuojasi skaitmeninių ir duomenų apdorojimo paslaugų srityje, yra JAV aviacijos ir kosmoso bei gynybos grupės RTX, anksčiau žinomos kaip „Raytheon“, dukterinė įmonė.
Pastaraisiais metais visame pasaulyje, nuo Japonijos iki Vokietijos, dėl kibernetinių atakų ir techninių sutrikimų vis dažniau buvo sujaukiama oro uostų veikla, oro susisiekimui esant labiau priklausomam nuo internetinių, tarpusavyje susietų sistemų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
