marius pareščius

Antradienį vakare stipriai sutrikus ir nulūžus bendrovės „Meta“ socialinių tinklų platformoms kilo nerimas, kad nebūtų nutekinti bendrovės paslaugomis besinaudojančių vartotojų asmens duomenys. Ką daryti, kad socialinėje erdvėje neprarastume savo duomenų ir kaip juos apsaugoti, dalinasi kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius.

Praėjusiais metais Lietuvos politinę padangę sudrebino vadinamasis „čekiukų“ skandalas: paaiškėjo, jog savivaldybių tarybos nariai jiems skiriamas lėšas naudojo savo reikmėms. Šią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas atskleidė, jog panašiai išlaidavo ir kai kurie Seimo nariai – jie įsigijo kompiuterius, telefonus ir kitas priemones.

Po 9-metės dingimo istorijos, kuri sukrėtė visą Lietuvą, tėvai susirūpino savo vaikų saugumu ir pradėjo ieškoti įvairių priemonių, kurios galėtų užtikrinti vaikų saugumą. Po šios istorijos parduotuvėse išaugo įvairių prietaisų, kurie turi GPS sekimo įrangą, pardavimai. „Varlė.lt“ komercijos vadovas Justinas Kaušinis teigia, kad vaikiškų laikrodukų su GPS pardavimai ženkliai išauga rugsėjo mėnesį, kai vaikus pradedama vesti į pirmą klasę po darželio ir vaikai tampa labiau savarankiški.

Kaune sekmadienio vakarą buvo mįslingai dingusi devynmetė. Jos ieškojo ne tik gausios policijos pareigūnų pajėgos, bet ir neabejingi piliečiai, kurie šukavo visus kampelius bei ieškojo mergaitės ar kitų vertingų užuominų. Šis įvykis privertė tėvus susimąstyti dėl jų vaikų saugumo ir apgalvoti, kokios yra galimos saugumo priemonės, užtikrinant, kad jų vaikui nenutiktų tokia pati istorija.

Šiąnakt tarp 2 ir 3 val. įvairios įstaigos, įmonės, organizacijos gavo el. laiškus, kuriuose rusų kalba grasinama susprogdinti jas, konkretus laikas nenurodomas. Laiškai išsiųsti maždaug 2 000 adresatų, gauti iš penkių skirtingų el. pašto adresų. Informuojame, kad atsakingos tarnybos dirba pilnu pajėgumu, grėsmės lygis nėra pasikeitęs.

Žinomiausias kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius suka skirtingais keliais su žmona, viešųjų ryšių specialiste Erika. Skyrybų faktą naujienų portalui tv3.lt faktą patvirtino pats vyras. Apie tai bylojo ir feisbuke pakeistas vyro romantiškų santykių statusas – čia garsus ekspertas santykių statusą iš „vedęs“ pakeitė į „komplikuota“.  Kartu pora praleido 15 metų, 10 iš jų santuokoje.

Lietuvos Seimas nusitaikė į gyventojų pamėgtus „Facebook“ ir „Instagram“ socialinius tinklus. Aiškinasi, kodėl Ukrainą remiančios žinutės, paramos rinkimo akcijos dronams ir kitiems reikalingiems daiktams šiuose socialiniuose tinkle yra dažnai blokuojamos. Politikai bandys įtikinti technologijų gigantus, kad šie keistų savo veikimo algortimus, kurie automatiškai blokuoja dalį žinučių. „Yra tiesiog sarkastinis juokelis.

Atsirakinti duris ar atsiskaityti, pavyzdžiui, už kavos puodelį, vienu rankos prisilietimu neturint nei telefono, nei kreditinės kortelės? Skamba kaip fantastinio filmo scenarijus, bet tai jau šių dienų realybė. O tam reikia turėti savo kūne implantuotą „čipą“.  Ir tokius implantus savo kūne turi keli lietuviai. Vieną jų mama išvadino bepročiu, bet vyras sako, kad turint čipą atsiveria neribotos galimybės, o informacija esanti lustuose ateityje ypač pasitarnaus medicinai.

Žinomas keliautojas ir publicistas Šarūnas Jasiukevičius šiuo metu gyvena tarp Lietuvos ir Ukrainos. Vyras jau daugiau nei mėnesį su bendraminčiais veža į Ukrainą tai, ko reikia mūšio lauke besikaunantiems kariams bei savanoriams. Laidai „Karštai su tv3.lt“ Š. Jasiukevičius demonstravo fronto linijoje kovojantiems ukrainiečiams paruoštą kraitį. Mašinose – šarvinės liemenės, termovizoriai, generatoriai. Vien tik medicinos priemonių pririnkta už 12 tūkstančių eurų.

Lietuvoje reikia įrengti papildomą rezervinį internetą bei geriau apsaugoti darbuotojų kompiuterius, sako kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius. Pasak jo, tokį rezervinį internetą turėtų įrengti nepriklausomas tiekėjas.  Tuo metu asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pareiškė, kad karas Ukrainoje rodo, jog Lietuvos informacinių technologijų (IT) saugumo doktrina sudaužyta į šipulius.

Rusijos priešpriešai su Ukraina tapus kariniu konfliktu, vis daugiau kalbama apie kibernetinių atakų galimybę, kuri gresia Lietuvai. Šalyje jau padidintas saugumo rizikos lygis, o kibernetinio saugumo ekspertas teigia, kad juodžiausiame scenarijuje Lietuva būtų atkirsta nuo pasaulio. Kad plataus masto atakos yra įmanomos rodo ir istorija, kai be elektros likdavo šimtai tūkstančių gyventojų, sutrikdavo bankų veikla.

Šiais laikais karas kariaujamas ne tik mums visiems įprastais ginklais. Šią savaitę Ukrainos Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai tapo kibernetinės atakos, galbūt susijusios su Rusija, taikiniais. Tuo metu Lietuvos centrinis bankas nurodė šalies bankams būti pasiruošusiems galimam elektros tiekimo nutraukimui ir kibernetinėms atakoms.

Pirmadienį vakare sutriko programėlių „Facebook“, „Instagram“, „Messenger“ ir „WhatsApp“ veikla. Socialiniai tinklai neveikė apie septynias valandas, skaičiuojama, kad „Facebook“ vadovo Marko Zuckerbergo asmeninis turtas dėl to sumažėjo beveik 6 mlrd. JAV dolerių. IT ekspertai sako, kad tai, ko gero, buvo rimčiausias „Facebook“ veiklos sutrikimas per pastarąjį dešimtmetį, tačiau spėjama, kad neigiamos bendrovės akcijoms tai neturės. Atvirkščiai, tikimasi, kad jų vertė ateityje turėtų kilti.

Jūsų asmeniniai duomenys internete – bene jautriausia, naudingiausia ir dėl to gana paklausi informacija juodojoje interneto rinkoje. Kiek plačiau pasidomėjus, savo asmeninei informacijai apsaugoti galima rasti įvairių priemonių.

Pirmadienio rytą „CityBee“ vadovo Kristijono Kaikario „Facebook“ paskyroje pasklido melagiena apie neva lengvą būdą praturtėti. Pats automobilių dalijimosi įmonės vadovas tikina, kad į jo paskyrą buvo įsilaužta. Melagingos naujienos antraštė skelbė apie Arvydą Sabonį, kuris visiems neva dovanoja finansinę sėkmę. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius tikina, kad vienintelė „dovana“, kurią galima gauti iš tokio puslapio – paskyros netekimas.

Lietuvą ir toliau drebina nauji duomenų nutekėjimo skandalai. Tame pačiame forume, kuriame buvo nutekinti „CityBee“ bei „Orakulas.lt“ vartotojų duomenys jau pasirodė užuomina ir apie trečiosios pažinčių portalo „DarniPora.lt“ duomenų bazės vagystę. Šiame pažinčių portale talpinama apie 400 tūkstančių vartotojų, kurių informacija itin jautri. Panašu, kad pažinčių svetainės duomenys galėjo būti pavogti dar praėjusių metų rugpjūtį, tačiau iškilo tik dabar.

Lietuvą sudrebino vienas didžiausių duomenų vagystės atvejų Lietuvoje, kai 114 tūkst. automobilių nuomos platformos „CityBee“ klientų asmeniniai duomenys buvo nutekinti. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius tikina, kad tai pamoka visiems, kad reikia daugiau dėmesio skirti kibernetiniam saugumui. Ekspertas neigia socialiniuose tinkluose pasklidusią informaciją, neva visus paskleistus slaptažodžius galima lengvai iššifruoti.

Įsivaizduokite, įeinate į dienyną patikrinti vaiko pažymių, o ten pilna su tabako gaminiais susijusių reklamų. Taip nutiko tėvams ir mokytojams įėjusiems į vieną dienyną. Dienynas atsiprašo ir sako, kad reklama jau yra pašalinta, o ekspertai teigia, kad panašios reklamos gali atsidurti bet kurioje interneto svetainėje. Tėvai ir mokytojai stebisi – mokinių dienyne šviečia su tabako gaminiais susijusios reklamos. Socialiniuose tinkluose imta dalintis reklamos nuotraukomis.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kuriasi nauja Rusijos kapitalo bendrovė „Nanopowder plant“ – ji ketina gaminti metalų ir metalo oksidų nanomiltelius, naudojamus ir erdviniam objektų spausdinimui. Bendrovė, kurios akcininkai yra keturi Rusijos piliečiai, tikisi pradžioje pritraukti iki 5 mln. eurų investicijų. Tačiau jų pritraukimo būdas kelia klausimų ekspertams, kol kas neaiški ir Rusijos kapitalo kilmė bei įmonės akcininkų interesai.

Nelegalus blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos startuolis „Prodeum“ Lietuvai galimai padarė milijonų eurų vertės žalą reputacijai, teigia technologijos ekspertai, dalis kurių nukentėjo dėl šio projekto ir dabar imasi teisinių veiksmų reputacijai apginti.

Informacinė ataka prieš portalą tv3.lt, kai išplatinta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministro seksualinę orientaciją – ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis žiniasklaidos priemonių puolimas. Kol ministerija tiria išpuolį, saugumo ekspertai įspėja, kad tokių atakų sulauksime ir daugiau, nes jos – repeticija prieš karą. Įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt ketvirtadienio vakarą paskelbta išgalvota melaginga žinia apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.

Ukrainą sukausčiusi kibernetinė ataka pasiekė ir Lietuvą. Virusas veikia skaudžiai: užšaldo visus kompiuteryje esančius duomenis ir reikalauja išpirkos. Kol Lietuvoje tinklus prižiūrinčios institucijos skaičiuoja pirmąsias aukas, specialistai perspėja, kad lengviausias programišių taikinys – neprižiūrimi kompiuteriai. Nuotraukas, dokumentus, įrašus ir programas jūsų kompiuteryje užrakinantis virusas „Petya“ lengvai gali paralyžiuoti visa šalį. Kenkėjiška programa nusiaubė kaimyninę Ukrainą.

Lietuvoje iki šeštadienio vidurdienio užfiksuoti mažiausiai du duomenis koduojančių kibernetinių atakų atvejai, teigia Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovai, kritinė šalies kibernetinė infrastruktūra atakų kol kas nepatyrė. Lietuvoje veikiančio Tarptautinio kibernetinio saugumo klasterio prezidentas Marius Pareščius teigia, kad virusas taikosi į „Microsoft Windows“ operacines sistemas ir sklinda vartotojams įprastų failų pavidalu.

Skambių lietuviškų interneto adreso vardų - domenų rinka dar tik formuojasi, tačiau verslininkai jau meta dešimtis tūkstančių litų į šią sritį tikėdamiesi, kad po kelerių metų gaus dešimteriopą grąžą, kuri viršys potencialias investicijas į akcijas ar fondus. „Mūsų praktika rodo, kad dauguma domenų savininkus keičia, kai būna parduodami, nes įmonės keičia pavadinimus ar būna reorganizuojamos rečiau nei keičiami interneto vardai. Per metus Lietuvoje perparduota daugiau nei 1 tūkst.

Parduodama viena lankomiausių lietuviškų interneto svetainių - pažinčių portalas www.draugas.lt. Savininkai teigia, kad derasi su keturiomis Baltijos šalių bendrovėmis, o sandorį tikisi baigti per mėnesį, praneša "Verslo žinios". „Šiuo metu dėl portalo pardavimo deramės su dviem Latvijos, viena Lietuvos ir viena Estijos bendrove“, - VŽ sako Marius Pareščius, svetainę www.draugas.lt valdančios UAB „Liukartas“ vienas iš savininkų. Tarp bendrovių, su kuriomis deramasi dėl www.draugas.