Europos statistikos departamento duomenimis, kasdien daržoves vartoja mažiau nei pusę lietuvių. Visgi šalies mitybos specialistai vilčių nelaidoja. Nors mitybos įpročiai Lietuvoje keičiasi labai lėtai, jaunimas pastaraisiais metais vis labiau atsigręžia į sveikesnį gyvenimo būdą. O prekybininkai praneša apie išaugusius daržovių pardavimus.
Nors po prekybos centrų daržovių skyrius vaikštinėjantys tautiečiai tikina, kad pomidorus, agurkus ar salotas valgo kiekvieną dieną, Europos statistikos departamentas pateikia kitokią informaciją. Pasirodo, pagal paskutinius tyrimus, Lietuvos gyventojai iš kitų europiečių išsiskiria vienu mažiausių daržovių vartojimu.
Kasdien jų valgo tik 45 proc., kai Airijoje ir Belgijoje rezultatai siekia net 84 proc. O skurdesnis sveiko maisto racionas tik Latvijoje – 44 proc., Rumunijoje – 41 proc. ir Vengrijoje, kur kasdien daržoves vartoja mažiau nei trečdalis gyventojų.
„Eurostat“ duomenų kritikai pažymi, kad šis tyrimas darytas dar 2017-aisiais ir mūsiškių įpročiai spėjo pakisti.
Mitybos specialistas profesorius Rimantas Stukas, deja, itin gerų naujienų taip pat neturi. Prieš mėnesį vykdytos apklausos rodo gana panašų rezultatą – kasdien daržoves valgo 50 proc. šalies gyventojų.
Iš jų tik 21 proc. tai daro kelis sykius per dieną. Visgi profesorius Stukas įžvelgia ir teigiamų aspektų. Sveikesnės gyvensenos tendencijos jau juntamos, ypač tarp jaunimo. Tiesa, įsisenėjusiems įpročiams pasikeisti dar prireiks laiko, mat per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo racionas labai išsikraipė.
„Istoriškai, jei pasižiūrėtumėme, tai tarpukario Lietuvoje buvo labai daug valgoma daržovių. Įvairių vietinių daržovių. Pavyzdžiui, tokia daržovė kaip ropė, kuri šiandien iš daugelio maisto raciono išnykusi. Ją reikėtų ir vėl sugrąžinti į lėkštę. Tai susiformavo tokie valgymo įpročiai“, – pastebi mitybos specialistas Mantas Stukas.
Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai pritaria, kad didesniems pokyčiams dar reikia laiko, tačiau tautiečiai jau gana kryptingai juda link sveiko gyvenimo būdo. Štai darželiuose ir mokyklose siūlomi nauji, sveikesni, įvairesni valgiaraščiai. Tikimasi, kad šias žinias bei įpročius vaikai parsineš ir į namus.
„Labai norėtųsi, kad kuo daugiau sveikesnio maisto ten gautų. Tas svarbu ateičiai, nes formuojasi įpročiai. Rekomenduojame ir švediško stalo elementus. Kad vaikai galėtų daržovių pasirinkti“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Su teiginiu, kad lietuviai ne itin mėgsta daržoves, nesutinka prekybininkai, mat pastaraisiais metais pardavimai ir paklausa nuolat auga. Štai ir Lietuvos statistikos duomenimis, per dešimtmetį beveik visų pagrindinių daržovių suvartojimas kilo.
Jei 2007 metais žmogui per metus tekdavo 87 kilogramai daržovių, tai 2017 jau 97, ir šis skaičius šiemet, prognozuojama, bus dar didesnis. Beje, pranešama, kad kasmet vis daugiau daržovių išaugina ir šalies ūkininkai. 2014 metais buvo supirkta 57 tūkstančiai tonų, o 2018-aisiais jau 80 tūkstančių tonų.
„Fiksuojame, kad žmonės daržovių kasmet įsigyja keletą procentų daugiau. Kiekiniai pardavimai auga po keletą procentų. Jei dar giliau analizuotume, tai pastebėtume, kad žmonės teikia pirmenybę lietuviškoms daržovėms“, – sako „Maximos“ atstovė Kornelija Sakalaitė.
Jei, pasak Rimanto Stuko, tautiečiai nusisuko nuo šimtmečius mėgtos ropės, tai kitos tradicinės daržovės – bulvės, morkos, svogūnai, kopūstai, pomidorai ir agurkai išlieka perkamiausiomis. Tiesa, greta jų tvirtai įsitaiso ir anksčiau egzotiškai skambėję avokadai, brokoliai, baklažanai.
„Tos daržovės, kurios turi daug maistinių savybių, gerųjų, darosi metai iš metų populiaresnės. Jei prieš penkerius metus avokadas nebuvo toks populiarus, tai pastaruosius metus populiarumas labai auga, nes tai natūralus augalinis baltymas“, – prekybos tinklo „Iki“ atstovė Berta Čaikauskaitė.
Pagal Lietuvos mokslininkų atliktus tyrimus, nors dauguma supranta, kad daržoves valgyti būtina, didžioji tautiečių dalis nepaiso sveiko kiekio. Medikų rekomendacija – 400 gramų kasdien, įtraukiant ir vaisius. Toks kiekis pakankamas širdies ligų, insulto, II tipo cukrinio diabeto ir nutukimo rizikai mažinti. Mitybos specialistai taip pat pataria vartoti kuo platesnį daržovių spektrą.
