Panevėžio įmonėje „Lietkabelis“ moterys ne tik valdo gamybos įrenginius ir rūpinasi kabelių kokybe, bet ir užima vadovaujančias pareigas. Visgi generalinis ir technikos direktoriai – vyrai, tik komercijos direktore dirba moteris.
„Valdyboje vyrų daugiau, bet kitaip ir negalima, nes esame 3 valdybos nariai – 2 vyrai ir moteris. Žodžiu, santykis – pakankamai geras“, – įsitikinęs „Lietkabelio“ generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.
Siekia panaikinti absoliutų lyties dominavimą
Vyriausybė užsimojo tokioms ir dar didesnėms įmonėms įvesti moterų kvotas vadovybėje. Lietuvoje moterys esą diskriminuojamos, mat vadovaujamose pareigose jų tėra 20 proc.
Vyriausybė ragina lygių galimybių įstatymą papildyti Europos Sąjungos direktyvos reikalavimu, kad akcijų biržoje kotiruojamų didelių įmonių, kuriose dirba bent 250 darbuotojų, o apyvarta per metus viršija 50 mln. eurų, valdybose ir stebėtojų tarybose nebūtų absoliutaus vienos lyties dominavimo – kad vyrų dominuojamoje vadovybėje būtų mažiausiai trečdalis moterų, ir atvirkščiai.
„Nemanau, kad direktyva reikalinga. Daugelis įmonių, manau, ir dabar turi santykį“, – tikino S. Gailiūnas.
Mūsų kalbinti marijampoliečiai tokią naujovę vertino įvairiai:
„Namuose nevadovauja, tai nenorėčiau kad vadovautų moteris.“
„Gamtos taip duota, nereikia vienodint. Kiekvienas turi savo darbą, kelią, sferą, kurioje yra geriausias.“
„Moteris skirta kitam reikalui, daugiau vaikučius, anūkėlius augint, o vyrams reikia pasireikšti.“
„Labiau norėčiau, kad moterų būtų daugiau arba bent po lygiai.“
„Gražioji lytis visąlaik geriau, kai vadovauja.“
O ministrė Monika Navickienė tvirtino, kad kito būdo, kaip tik įstatymu, prastumti daugiau moterų į vadovaujamas pareigas esą Lietuvoje nėra.
„Jų atėjimas iki aukščiausių pozicijų apsunkintas. Pagalba joms, atėjus iki sprendimo pasirinkti moterį, jei ji turi kompetencijas, yra reikalinga šiuo metu“, – įsitikinusi ministrė.
Tiesa, kaip reikėtų užtikrinti kvotas vadovauti transseksualams ar belyčiais save įvardijantiems asmenims, ministrė nežino.
„Šitoje direktyvoje apie tai nekalbame“, – teigė ji.
Algos vistiek mažesnės
O štai personalo atrankos ekspertai sako, kad jei moterys ir išsiveržia į aukščiausius vadovaujamus postus, jų algos vis tiek būna apie penktadaliu mažesnės.
„Aukščiausi atlyginimai yra 8–10 tūkstančių į rankas. Jeigu vyrams 8–10 tūkst. eurų, tai moterims – iki 8 tūkstančių“, – sakė „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Privalomą lyčių kvotų bent didelėse įmonėse įvedimą skatina ir profesinės sąjungos. Darbdavių organizacijos taip pat neprieštarauja.
„Lietuvoje, jei paanalizuosime vadovaujančias pozicijas, vaizdas – nykus“, – tvirtino profsąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
„Turim daug kompetentingų moterų ir vyrų, kurie vadovauja įmonėms, dirba valdybose. Gal kartais reikia postūmio, kad pokytis būtų rimtesnis ir bent trečdalį sudarytų kitos lyties atstovai“, – kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Įmonių vadovų kvotų įvedimui pasirengti vyriausybė siūlo dvejus metus. Tačiau energetikos ministras pripažino, kad toks reikalavimas gali tapti nemenku iššūkiu. „Igničio“ valdyboje vos viena moteris, o „Litgrid“ ar „EPSO-G“ valdybose – tik vyrai.
„Nežinau, ar reikia privalomai tai daryti, ypač energetikos sektoriuje, bet lyčių pusiausvyra netrukdo“, – įsitikinęs energetikos ministras Dainius Kreivys.
Kaip įmonės vykdys kvotų vadovybėje reikalavimus, prižiūrėti turės Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – įmones pažeidėjas grasina skelbti savo interneto puslapyje. Beje, kvotų priežiūrai tarnyba rengiasi pasamdyti du papildomus darbuotojus ir jiems mokėti į rankas po 1,5 tūkst. eurų algas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.