„Remiantis Eurostato duomenimis, Lietuva išsiskiria vienu didžiausių mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklių Europos Sąjungoje – aukštesnis jis tik Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje. Taip pat ypač didelis mirtingumas dėl išorinių priežasčių – šioje srityje mus lenkia tik Slovėnija“, – pranešime spaudai sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Butkutė.
Duomenys rodo, kad Lietuva susiduria su aukštu mirtingumu nuo kraujotakos sistemos ligų ir išorinių priežasčių. Efektyvi širdies ligų prevencija, ankstyva onkologinių ligų diagnostika, kepenų ligų prevencija ir saugesnė aplinka galėtų ženkliai sumažinti mirčių skaičių.
Vyrų ir moterų skirtumai
2024 m. vyrų dažniausios mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (44,6 proc.), piktybiniai navikai (23,9 proc.), išorinės priežastys (9 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (6,1 proc.). Dauguma mirčių nuo kraujotakos ligų buvo dėl išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių ligų, o nuo piktybinių navikų – dėl plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio navikų. Išorinės mirties priežastys dažniausiai buvo nelaimingi atsitikimai (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktinai apsinuodijus) ir savižudybės, o dauguma virškinimo sistemos ligų – susijusios su kepenimis.
2024 m. moterų mirtingumas šiek tiek padidėjo – nuo 1 244,7 praėjusiais metais iki 1 259,3/100 000 moterų – tai sudaro apie 1,2 proc. augimą. Dažniausios mirčių priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (56,8 proc.), piktybiniai navikai (19,2 proc.), virškinimo sistemos ligos (5,3 proc.) ir išorinės priežastys (3,4 proc.). Dauguma mirčių nuo kraujotakos ligų buvo dėl išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių ligų, o nuo piktybinių navikų – dažniausiai krūties, kasos ir storosios žarnos navikų. Virškinimo sistemos ligos daugiausia susijusios su kepenų ligomis ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos problemomis, o išorinės priežastys – nelaimingi atsitikimai ir savižudybės.
Iš visų mirusiųjų penktadalis buvo darbingo amžiaus (16–64 m.). Tai rodo, kad dalies mirčių būtų galima išvengti, jei būtų aktyvesnė prevencija ir ligos būtų nustatomos ankstesnėse stadijose.
Vaikų ir kūdikių mirtys
2024 m. mirė 71 vaikas (1–17 m.), dažniausios priežastys – išorinės (43,7 proc.), nervų sistemos ligos (15,5 proc.) ir piktybiniai navikai (11,3 proc.). Taip pat mirė 56 kūdikiai (iki 1 m. amžiaus), dažniausiai dėl įgimtų formavimosi ydų (42,9 proc.) ir perinatalinio laikotarpio ligų (35,7 proc.).
Apibendrinti 2024 m. mirties priežasčių duomenys skelbiami Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Informacinių sistemų skyriaus specialistų parengtame leidinyje „Mirties priežastys 2024“. Šį leidinį galima atsisiųsti apsilankius Higienos instituto svetainės www.hi.lt skiltyje „Leidiniai“ -> „Sveikatos statistikos leidiniai“ ->„Mirties priežastys“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
