• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors visos emocijos gali vienodai paspartinti širdies plakimą, tai palieka ne tapatų pėdsaką. Jei vienas stresas bus net į naudą, kitas lėtai „pjaus“ širdį. Negana to, itin stiprios emocijos gali ne tik imituoti infarkto simptomus, bet kitą kartą ir išties nužudyti.

Nors visos emocijos gali vienodai paspartinti širdies plakimą, tai palieka ne tapatų pėdsaką. Jei vienas stresas bus net į naudą, kitas lėtai „pjaus“ širdį. Negana to, itin stiprios emocijos gali ne tik imituoti infarkto simptomus, bet kitą kartą ir išties nužudyti.

REKLAMA

Ar širdis – daugiau nei tik organas ir kaip reikėtų ją tausoti streso metu bei kasdienybėje, plačiau apie su Kauno klinikų kardiologijos konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadove, gydytoja kardiolge prof. Jurgita Plisiene tai diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu ir spėju“.

Kada stiprus širdies plakimas – į gerą?

Paklausta, kodėl, jos, kaip gydytojos, manymu, kalbant apie jausmus dažnai sakoma, kad tai – „širdies reikalai“, pašnekovė paaiškino, kokias apskritai reakcijas organizme sukelia jausmai.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai aplanko jausmai, juk mes reaguojame ne protu, o širdimi. Fiziologiškai ji tada ima tankiau plakti, jaučiame karščio bangas, „drugelius pilve“, spaudimas pakyla. Ir, žiūrint labai fiziologiškai, kada išsiskiria daug laimės hormono, oksitocino, serotonino, tada, aišku, į tai reaguoja ir širdies darbas“, – kalbėjo gydytoja.

REKLAMA

Pasak jos, apskritai būtų labai pragmatiška apie širdį galvoti tik kaip apie organą. „Vis tiek širdis siejasi su siela, jausmais, vidine harmonija. Ne veltui sakome „klausyti širdimi“, „girdėti širdimi“, „kalbėti širdimi“, man tai susiję su tikrumu, apie nes vadovaudamiesi protu galime vienaip kalbėti, bet jeigu mes pradedame elgtis, jausti, kalbėti iš širdies, tada tu esi tikras“, – pridūrė ji. 

REKLAMA
REKLAMA

Ar galima numirti iš baimės?

Kita vertus, lygiai taip pat širdies plakimas gali suintensyvėti ir visai kitokio pobūdžio situacijose, pavyzdžiui, išsiskyrus hormonui adrenalinui.  

„Širdis fiziologiškai tada plaka taip pat, bet mūsų emocijos, savijauta skiriasi. Mediciniškai matome tik pagreitėjusį širdies susitraukimų dažnį. Bet kaip mes prie jo jaučiamės? Vienaip būna, kai širdis pradeda plakti dėl streso, o kitaip – meilės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Širdies priepuolis, infarktas (Nuotr. 123rf.com)

Juk ir stresas, kaip sakome, gali būti gerasis, dar kitaip – eustresas, kuris organizmus net reikalingas. Tai yra trumpalaikis, greitas stresas, kad organizmas truputėlį išeitų iš komforto būsenos. Bet jeigu tas stresas užsitęsia ir tampa lėtiniu, tada mūsų širdis kenčia“, – kalbėjo kardiologė. 

REKLAMA

Pasak jos, jei stresas būna labai intensyvus, žmogus gali net numirti: „Juk yra terminas „numirti iš baimės“. Tai gali įvykti fiziologiškai, o ne perkeltine prasme, kai gali kilti pavojingi ritmo sutrikimai. 

Yra tokių atvejų, pavyzdžiui, Amerikoje buvo nuteistas žmogus, kuris gąsdino kitą pridėdamas pistoletą prie kaktos ir tas žmogus iš baimės numirė net neiššovus. Ir tą žmogų nuteisė už netyčinę žmogžudystę, nes iš tikrųjų galima numirti iš baimės.“

REKLAMA

Sudaužytos širdies sindromas – simptomai gali tik imituoti infarktą

J. Plisienė pasakojo, kad taip pat esama ir tokios būklės kaip „sudaužytos širdies sindromas“.

„Patirdamas staigų didžiulį stresą žmogus gali pajusti absoliučiai tokius pačius pokyčius, kurie įvyksta infarkto metu. Tokie patys pokyčiai atsiranda ir kardiogramoje, taip pat – biocheminiuose kraujo rodikliuose, bet kraujagyslėse užsikimšimo nerandame. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasirodo, kai yra išmetamas didžiulis adrenalino kiekis, matome, kad kraujagyslės švarios, bet jos tiek užspazmuoja, jog atsiranda panašūs į infarktą simptomai“, – kalbėjo kardiologė.

Pasak jos, stiprus stresas gali pažeisti širdį ir sukelti sudaužytos širdies sindromą, tačiau tai įvyksta itin retais atvejais.

Kaip pasirūpinti širdimi streso metu, spaudžia širdį, net darosi sunku įkvėpti? Gydytoja teigė, kad vieno auksinio patarimo nėra, bet galima imtis įvairių dalykų – svarbu, kad jie būtų veiksmingi.

REKLAMA

„Streso metu būna ir panikos atakos, kas žmogui kartais sukelia didelį nerimą ir tokius pacientus siunčiame ir psichologo, psichiatro konsultacijai. Bet jeigu tai yra tikrai stresas, vieno recepto turbūt nėra – yra ir specialūs kvėpavimo pratimai, kaip nuraminti širdį ir didelį plakimą.

Yra tie patys lašiukai – jei tikime, kad jie padės, jie dažnai ir padeda. Nes esmė tokia, kad reikia nusiraminti, o kas tave nuramina – ar apkabinimas, žmogaus buvimas šalia, ar kvėpavimas, ar lašiukai, tai čia turbūt kiekvienas pasirenka. Bet vėlgi reiktų įvertinti, ar tikrai nuo to praeina, nes gali būti ir tikrai rimti dalykai, jei simptomai užsitęsė“, – perspėjo J. Plisienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų