Šių metų sausį VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“. Po antradienį vykusio VGT posėdžio paskelbta, kad VGT pasiūlė sudaryti vokiškų tankų įsigijimo sutartį.
„Valstybės gynimo taryba jam pritarė ir pasiūlė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) sudaryti tankų įsigijimo, kovinės paramos mašinų, kur eina drauge su tankais, taip pat simuliacinių sistemų įsigijimo sutartį“, – antradienį žurnalistams teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Jo teigimu, iš politinės pusės nuo praėjusio pavasario „visi darbai padaryti“, tačiau laukia papildomų užduočių, o su tankų pajėgumu Lietuvoje susiję terminai nusikels. Pasak prezidento patarėjo, įgyvendinti juos pavyktų vėliau nei 2030 metais, kaip buvo iš pradžių numatyta.
„Suprantame, kad įgyvendinant, įvedant pajėgumą bus dar daug papildomų darbų. Tai ne vien tik gauti geležinę dalį, bet tai papt ir personalą paruošti, naują infrastruktūrą pastatyti, nes tokios, kur tie tankai būtų laikomi, mes Lietuvoje neturime, paruošti visą mokymo bazę ir panašiai“, – kalbėjo jis.
„Visi tie poreikiai yra suplanuoti ir bus pradėti įgyvendinti šiek tiek vėliau negu, kad pradžioje planavome, tai yra iki 2030-ųjų metų. Terminas keliasi už 2030-ųjų, turbūt į 2034-uosius ar panašiai metus“, – sakė K. Budrys.
Anot prezidento patarėjo, kalbama apie tankų įsigijimo sutartį vienam batalionui.
Įsigyti tankų Lietuva apsisprendė metų pradžioje, siekiant iki 2030 metų šalies kariuomenėje išvystyti diviziją. Tačiau antradienį paaiškėjo, kad jeigu sąlygos nepasikeis, Lietuvai nepavyks iki to laiko išvystyti pilną divizijos operacinį pajėgumą.
Pirks vikšrinių pėstininkų kovos mašinų
Lietuva pirmajame etape įsigijo ratinių pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, kurios sukonstruotos pagal Lietuvos kariuomenės poreikius ir šalyje vadinamos „Vilkais“.
Lietuvos kariuomenei jau yra perduotos anksčiau įsigytos 89 pėstininkų kovos mašinos, dėl dar 27 papildomų „Boxer“ mašinų spalį pasirašyta nauja sutartis su Vokietijos gamintojais.
Per šį VGT posėdį nuspręsta, kad Lietuvai dar reikia nusipirkti ne ratinių, o vikšrinių pėstininkų kovos mašinų.
„Nusprendus įsigyti tankus, buvo priimtas sprendimas likusius pėstininkų kovos mašinų batalionus pildyti vikšrinėmis, o ne ratinėmis pėstininkų kovos mašinomis. Kaip matome, ir iš karo Ukrainoje patirčių ir pamokų, paskui vikšrinį tanką ratinės priemonės panašiame kaip mūsų dirvožemyje stringa ir tam mobilumui ir manevringumui užtikrinti reikia analogiškių vikšrinių priemonių“, – komentavo K. Budrys.
Anot K. Budrio, VGT pasiūlė pradėti derybas dėl švediškų pėstininkų kovos mašinų „CV90“ įsigjimo.
„Buvo paprašyta KAM ir kariuomenės vado pateikti vertinimą, kokios galimos alternatyvos Lietuvai įsigyti pėstininkų kovos mašinas, tai šiandieną tos alternatyvos buvo pristatytos.
Buvo priimtas sprendimas, atsižvelgiant į patarimą, užpildyti iki galo nežinomuosius ir tam, kad taip padarytume, pasiūlyti KAM pradėti derybas su Švedijos puse dėl pėstininkų kovos mašinų „CV90“ įsigijimo ir rekomenduoti krašto apsaugos ministrui pateikti VGT finansinį ir pramoninio bendradarbiavimo pasiūlymą galutiniam sprendimui priimti“, – išdėstė K. Budrys.
Pasak prezidento patarėjo, šiuo metu kalbama apie pėstininkų kovos mašinas dviem batalionams, tai yra apie 100 vienetų.
Kęstutis Budrys: dabartinėms sąlygomis Lietuva divizijos nesukurs iki 2030 metų
K. Budrys sako, kad, remiantis kariuomenės vado vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 m. negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą 2036-2040 m.
„Atsižvelgiant į tai, kokioje esame situacijoje šiuo metu, kokia situacija yra gynybos pramonėje, kokie yra iššūkiai, kur mes esame su planuojamu finansavimu, tai šiandien atsakymas tikrai nebuvo įkvepiantis ir džiuginantis. Yra konstatuota, kad 2030 m., sąlygoms nekintant, nacionalinė divizija nebus pajėgi pasiekti pilno operacinio pajėgumo“, – teigė K. Budrys.
„Jeigu tos sąlygos ir toliau nesikeis, mes tai sugebėsime padaryti 2036-2040 metais“, – pridūrė jis.
Anot patarėjo, R. Vaikšnoro VGT paprašė pateikti poziciją dėl būtinų pokyčių kariuomenės struktūroje,
„Suprantame, kad tas terminas nėra tenkinantis. Dėl to VGT paprašė kariuomenės vado parteikti siūlymus dėl būtinų struktūrinių pokyčių (...), pateikti siūlymus dėl finansavimo poreikių ir taip pat pateikti tam tikras korekcijas į valstybės ginkluotos gynybos koncepciją“, – informavo K. Budrys.
Tai, kad Lietuvai gali nepavykti iki 2030 metų išvystyti divizijos, lemia šiuo metu planuojamas finansavimas, situacija gynybos pramonėje, sako prezidento patarėjas.
VGT posėdyje tartasi dėl tankų įsigijimo
Šių metų sausį VGT nutarė kuriamos Lietuvos kariuomenės divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“. Tiesa, formuoti batalioną ketinama etapais – L. Kasčiūnui pasiūlius skirti daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, planuojama iš pradžių kurti kuopos dydžio tankų vienetą. Tokiu tempu batalionas būtų sukurtas iki 2035 m., anksčiau teigė ministras.
Rugsėjį L. Kasčiūnas informavo – jeigu VGT patvirtins sprendimus dėl tankų bataliono, sutartys su „Leopard“ gamintojais galėtų būti pasirašytos dar šių metų lapkritį.
Be to, krašto apsaugos ministras informavo, kad planuojama papildomai įsigyti vikšrinių pėstininkų kovos mašinų dar dviems batalionams. Sprendimas antruoju pėstininkų kovos mašinų įsigijimo etapu įsigyti vikšrinių kovos mašinų buvo priimtas vasarą.
VGT nariai posėdyje svarstė Lietuvos gynybos pajėgumų vystymo ir stiprinimo klausimus, apžvelgė planus aprūpinti kariuomenės diviziją tankais ir pėstininkų kovos mašinomis. Taip pat įvertino visuotinės gynybos koordinavimo ir mobilizacijos sistemos patikrinimą, svarstė kitus valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo aspektus.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas
