Pagal projektą, Seimo nariui, be pateisinamos priežasties nedalyvavusiam iš anksto paskelbtame plenariniame, komiteto, komisijos posėdyje, darbo užmokestis būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną praleistą posėdį. Sprendimus dėl darbo užmokesčio sumažinimo priimtų Seimo valdyba.
„Aš neįžvelgčiau tiesioginio atlyginimo mažinimo. Yra tiesiog numatomos tam tikros sankcijos už praleidimą posėdžių be pateisinamos priežasties“, – Seime susirinkusiems žurnalistams ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Planuoja atsisakyti viešbučio
Projekte taip pat numatyta nuostata, kad Seimo viešbučio būtų atsisakoma nuo 2024 metų.
„Paliekant tam tikrą pereinamąjį periodą“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Jei projektas bus priimtas, nuo 2024 metų Vilniuje būsto neturintys Seimo nariai nebebūtų apgyvendinami parlamento kanceliarijai priklausančiame viešbutyje Gedimino prospekte, o gautų kompensaciją būstui nuomoti.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, jos žiniomis Seimo frakcijose išsiskiria nuomonės tiek dėl Seimo viešbučio atsisakymo, tiek dėl galimo algos mažinimo.
„Bus balsavimas, kuris kažkur per pusę skils ir matysime jau salėje, kaip apsispręs Seimo nariai. Aš pati palaikysiu šį įstatymą“, – tvirtino ji.
Seimo narių atostogų neįtvirtins
Nors Konstitucinis Teismas buvo pasakęs, kad reikėtų įtvirtinti Seimo nario atostogas, projekte, dėl kurio ketvirtadienį balsuos parlamentas, tokios nuostatos nėra.
„Čia yra ne pirmus metus vykstantis ginčas apie tai, ar Seimo nario pareigos yra pertraukiamos ar suponuoja tą atostogų metą ir kaip tai vyktų praktikoje. Žiūrint kitų valstybių pavyzdžius, visgi daugumoje senųjų demokratijų tokio konkretaus atostogų laikotarpio nėra numatyta, nėra reglamentuota. Parlamentarai savo laiką planuoja patys“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Konstitucinis Teismas 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.
Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą.
Skvernelis: sunku palaikyti
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigė, kad sunku palaikyti valdančiųjų pateiktą projektą.
„Daug Seimo narių kelia klausimą dėl apgyvendinimo. Bendrabučio atsisakymas, nesiūlant tikros alternatyvos. Antra, iš tiesų vienmandatininkai kelia klausimą dėl biurų nuomos savivaldybėse, kur savivaldybės nebeprivalės suteikti patalpų Seimo nariui išrinktam apygardoje ir reikės nuomotis patiems“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jei projektas būtų priimtas, planuojama skirti lėšų biurų nuomai – pirminiais duomenimis, apie 500 eurų per mėnesį.
„Matote, iš tų pačių parlamentinių lėšų, vadinasi, vienmandatininkams, išrinktiems apygardose, tos sąlygos prastėja“, – teigė demokratų frakcijos seniūnas.
Visgi finansinėmis sankcijoms dėl posėdžių nelankymo politikas pritaria.
„Tas dalykas gali būti. Aš manau, kad pagal tai, kas dabar numatyta, reikia ypatingai nedrausmingu Seimo nariu būti, kad tos sankcijos būtų pritaikytos“, – teigė jis.
S. Skvernelis teigė, kad neįmanoma reglamentuoti Seimo narių atostogas.
„Seimo nario darbas yra nepertraukiamas, matėte, ir vasaromis jis vyksta, ir komitetų posėdžiai. Jeigu norime, kad Seimo darbas būtų reglamentuojamas Darbo kodeksu, tai su tuo išplaukiančiomis visomis aplinkybėmis.
Pagalvokite, kas yra viršvalandžiai, kas yra darbas savaitgaliais. Kiek tai kainuotų valstybei, jei reikėtų už tokius visus, kas Darbo kodekse numatyta, papildomus darbus ir viršvalandžius apmokėti. Turbūt tas klausimas [dėl atostogų], ko gero, politinėje darbotvarkėje yra neaktualus“, – komentavo parlamentaras.
Šedbaras: Seimo nariai turi teisę ilsėtis, bet visada turi būti pasiruošę dirbti
Vienas iš projekto autorių, konservatorius Stasys Šedbaras, kalbėdamas apie Konstitucinio Teismo sprendimą, akcentavo, kad teismas savo sprendime nevartojo žodžio „atostogos“.
„Jis pasakė, kad Seimo nariai turi teisę į poilsį, kaip yra Konstitucijoje parašyta. Mes, pagal tą europinį standartą, kuris yra absoliučioje daugumoje Europos šalių teisėkūroje ar žemesnio lygmens teisės aktuose, taip ir užrašėme, kad Seimo nariai turi teisę susiplanuoti poilsio laiką tada, kada nėra posėdžių, nėra susitikimų.
<...> Bet jei yra plenariniai posėdžiai, jei yra nenumatyti posėdžiai, yra komitetų, komisijų posėdžiai, nieko nepadarysi. [Lino] Karaliaus istorija rodo, kad net iš anksto nežinant prieš mėnesį, ten netikėtai irgi buvo neeilinis posėdis, išvykus į ilgą kelionę, iš kurios taip greitai negali grįžti, gali sulaukti apkaltos. Seimo nariui visada yra rizika, kad tu turi būti visada pasiruošęs dirbti, o ilsėtis tada, kai nereikia atlikti savo pareigų“, – komentavo S. Šedbaras.
Kalbėdamas apie Seimo viešbutį, S. Šedbaras teigė, kad 300 eurų nuompinigių suma, apie kurią kalbėta viešojoje erdvėje, yra „nuo lubų nurašyta“. Politiko teigimu, Seimo kancleris paskaičiuotų, kokios yra vidutinės nuomos kainos sostinėje, o Seimo valdyba kas metus nustatytų sumą, kokią Seimo narys gautų būsto nuomai.
Tačiau, pasak S. Šedbaro, yra ir kita, prieš beveik dešimtmetį kilusi idėja.
„Toje aikštelėje, iš kurios kai kas renka akmenis, statyti viešbutį, kur dalis būtų komercinėmis kainomis, dalis Seimo narius apgyvendinimui. Galbūt požeminė didelė parkavimo aikštelė darbuotojams ir Seimo nariams. Galbūt ir tokį variantą galima apsvarstyti“, – teigė S. Šedbaras.
Projekte taip pat numatyta, kad parlamentarai aprūpinami darbo vietomis Seime, transportu, jiems kas mėnesį skiriama vieno vidutinio mėnesio atlyginimo dydžio suma su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms padengti, pasibaigus kadencijai išmokama išeitinė kompensacija – ji negali būti mažesnė kaip dviejų ir didesnė kaip šešių mėnesių vidutinis parlamentaro atlyginimas.
Be to, projektu reglamentuota, kas ir kaip galėtų išduoti leidimą kratai ir atlikti kratą Seimo nario darbo vietoje, namuose, automobilyje.
Tokiu atveju būtų privalu daryti vaizdo įrašą, o krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose galėtų būti atliekamas tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų. Dabar kratą stebi Seimo kanceliarijos darbuotojai.
