O tu tai pats pirmas pradėjai vogti kombikormų maišelius. Pradėk pirma nuo savęs. Buvęs prezidentas Adamkus tiek savo nosies niekur nekiša , tiktai tu lygtai reikalingas.

kombikormo maiseli pavogdavo tai paserdavo savo parseli kuri parduodavo kad pamaitintu mestiecius, o dabar vagia ir perka brangiausiai masinas statosi prabangius namus prie ezeru ir upiu ir dar apsitveria tai nereikia lyginti mielas pone

Povilas Gylys
18 min. ·
Faktinis šalies vadovas Vytautas Landsbergis eilinį kartą pademonstravo savo galią ir gebėjimą griauti, sujaukti. Vietoj solidaus Sąjūdžio metinių minėjimo tauta gavo dar vieną susipriešinimo ir vienpusės propagandos porciją. Jo įtakoje esanti dvaro žiniasklaida prie šio chaoso ženkliai prisidėjo.
Tame minėjimo farse jam skirtą vaidmenį atliko ir oficialus šalies vadovas G.Nauseda. Kaip visada, paklūstantis Faktiniam...

Marija Katiliūtė
Aš tik prieš kelias minutes perskaičiau vienos žymios sąjūdietės, Angonitos Rupšytės kalbą, pasakytą minėjime ir dabar parskaičiau gerb. Erikos Drungytės pasakytus žodžius. Skiriasi šių garbių moterų žodžiai, kaip diena ir naktis. Gerb. Erika išdrįsta pasakyti, kad neįvyko tikrasis esminis atgimimas, kad nepasirinkome a.a. Meilės Lukšienės, a.a. Romualdo Ozolo, Justino Marcinkevičiaus kelio, o trisdešimt penkerius metus klaidžiojame tamsiais užkaboriais vis skurdindami, naikindami savo Lietuvą tiek fiziškai, tiek morališkai. Juk ne tik dėl sunkių materialinių sąlygų žmonės palieka tėvynę, bet morališkas klimatas toks sunkus - tiesiog šlykštus, kad tie, kurie neištveria, tiesiog kraunasi lagaminus ir lekia kuo toliau nuo gimtinės. Kažkas mūsų šalyje turės keistis, bet pokyčiams reikia naujų žmonių, naujų vardų, kurie pradėtų iš naujo kurti valstybę - tik, gink Dieve, ne tų išsigimusių, ką turime šiandien.

Ir vis tik, kalbėdama apie praeito amžiaus devintojo dešimtmečio Sąjūdį ir jo asmenybes, privalau išskirti vieną žmogų, niekada neišsižadėjusį svarbiausių jo paties įvardytų valstybę laikančių banginių – Doros, Proto ir Dvasios. Tai Romualdas Ozolas. Laikyčiau jį lietuvių Mahatma Gandžiu ar net dar daugiau, nes jo mąstymas ir matymas peršoko mus visus, peršoko ateinančią kartą, parodė, kokiu vieninteliu galimu keliu eidami turėjome kurti savo valstybę. Tačiau net ir perspėti, net ir žinodami savo amžinąją praradimų, negebėjimo absorbuoti kitas tautas, lengvo pasidavimo išoriniams veiksniams istoriją, net puikiai suvokdami, Ozolo raginimą savo santykius su Europa reguliuoti remiantis etnoso ir tiesos svarbos principais bei išdrįsimą duoti stiprų impulsą visos Europos atgimimui per baltiškosios kultūros doros ir moralės vartus, net išgirdę, kad mums reikia pagaliau baigti priimti krikščionybę, kuri tik sustiprintų mūsų europinės minties galimybes, mes viską nuleidome kanalizacijos vamzdžiais. Mes nesukūrėme etnocentrizmu grįstos Antrosios Lietuvos Respublikos, kurioje senoji, unikali, baltiškosios doros kultūra atspindėtų ir giliąsias krikščioniškas vertybes. Mūsų valstybėje taip ir neįvyko tikrasis, esminis, visuotinis atgimimas. Vienybė taip ir liko tik vizija, o istorinė atmintis, tautinis autentiškumas ir prigimtinės vertybės netapo kultūriniais uždaviniais, galėjusiais padėti rastis savarankiškai, savitai ir svarbiausia – stipriai bei išorės destrukciniam poveikiui atspariai naujos Lietuvos kultūrai, tikrai politinei tautai. Ar ne apie tai kalbėjo ir mano preambulėje cituota Meilė Lukšienė?

Šiandieną, prabėgus 35-iems metams nuo dvasinio sukilimo pradžios ir taikia revoliucija įgyvendinto nepriklausomybės atgavimo, regime labai panašią situaciją, kuri brandino ano meto įvykius. Valdžia visiškai atsiskyrė nuo tautos, sovietinę gerokai pralenkė savuoju cinizmu, chamizmu, prievarta. Nacionaliniai bei suverenumo klausimai, dėl kurių ir steigėsi Sąjūdis, išbraukti bemaž iš visų gyvenimo sričių, anuometes krašto ekologijos problemas, tapusias kertiniu akmeniu naujos valstybės kūrime, pakeitė amorfinės ir vietos ūkį griaunančios kosmopolitinės klimato kaitos programos, nuleistos iš aukščiau, neatitinkančios nacionalinių interesų bei aktualijų; centrinės Konstitucijos ašys paguldytos ant menčių – nei kalba, nei šeima, nei religija, nei dorovė nebeatitinka globalistinės politikos siekių. Visuomenė suskaldyta į tiek šipulių, kad apie jokią vienybę – o tai ir yra svarbiausias KGB‘istinis metodas, visus nepriklausomybės metus aktyviai taikytas įvairių partijų, bet ypač vienos – negalime ir pagalvoti. Žemės referendumas, Garliavos byla, šimtai atidarytų komunistine ideologija apie lygybę ir brolybę kvepiančių Overtono langų, galiausiai galimybių pasai pavertė šią valstybę nykštukine, su degradacijon nepaprastu greičiu besiritančia demografija, rodančia tik vieną šauktuką – atgimimas neįmanomas. Dabar jau ne dvasinis, o tiesiog fizinis.

Esmė galų-gale ta, kad POPULISTAI "čekių skandalus" sugeba paversti dėmesio centru! Į tai ir atkreipė dėmesį Lietuvos Patriarchas...

nusišneka jau, prisiminė kolūkius ir kombikormą. Kada tai buvo? Dar išgalvoja kažkokius tai pateisinimus, gražbylys mat.

Oho, - MAIŠTAS? - paveldimoje bandoje? Taip ir faktinis su anukeliu ir marionetemis neteke valdzios gali ir teisme atsidurti? Manau dedule trauks popierius is kgb maišu ir maišta uzgesins. Sumažejo bandoje senuju nomenklaturiniu bolševiku skaicius ir nebera bandos stuburo, o gal ir pavyks? Lietuvoje butu visuotine nacionaline svente, jei neliktu valdzioje nekenciamiausiuju pavardžiu.

Kur NORVEGU pinigai, skirti LIETUVOS ZMONEMS , a ???
Kada MORTA nustos PARAZITUOT biudzeto pinigais, a ?