Lygiai prieš 35-erius metus, 88-ųjų birželio 3-ąją Lietuvos mokslų akademijoje oficialiai įsteigtas Sąjūdis. Organizacija, paklojusi pamatą šalies Nepriklausomybei.
„Praeičiai ne. Ateitis mūsų rankose. Sąjūdis tai mūsų balsas, liaudies.“
Kaip pasakoja Sąjūdžio dalyviai, po 1987-aisiais Lietuvos laisvės lygos su Antanu Terlecku priešakyje surengtas mitingas prie Mickevičiaus paminklo, davė didžiulį impulsą daugybei laisvės troškusių žmonių.
„Laisvės lyga pasisakė ir juos nesuėmė, daugelis žmonių suprato, kad pajudam. Tai dabar, jeigu kalbam iš tos perspektyvos, tai Sąjūdis, kaip judėjimas, laukė laukė, ir paskui, kaip ūžtelėjo, tai kaip upė, faktiškai“, – kalbėjo Sąjūdžio narė Angonita Rupšytė.
Ūžtelėjo Sąjūdis taip, kad po metų į mitingą Vingio parke susirinko net ketvirtis milijono žmonių.
„Su dėkingumu prisimename ir tuos Lietuvos laisvės kovotojus, kurie mus atvedė į Sąjūdį. Partizanus, disidentus, pogrindžio spaudos leidėjus. Lietuvos laisvės lygos ir Helsinkio grupių narius“, – sakė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien minime 35-ąsias Sąjūdžio gimimo metines ir tai, manyčiau, yra labai svarbi diena Lietuvai. Šios dienos svarbą, mūsų naujų laikų istorijoje, siūlyčiau pastatyti šalia Kovo 11 ir Sausio 13 ir minėti ne kas 5 metus, ir nesakyti, kad žinote, sąjūdininkai gali savo gimtadienį švęsti ir visa kita, bet kad tai būtų valstybės svarbos diena, ir vadinasi, minėti kasmet“, – sakė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas.
Nors besisteigiant Sąjūdžiui G. Nausėda 88-aisiais ir įstojo į komunistų partiją, šiandien šalies vadovas minėjime Seime pabrėžė, kad Sąjūdžio vertybė, kovoti už laisvę, turi lydėti ir dabar.
„Vakarų civilizacijos vertybių gynyba nuo seno buvo istorinė Lietuvos misija, šiandien mūsų pareiga – padėti Ukrainai apginti savo laisvę ir teisę kurti ateitį laisvų tautų bendrijoje, prisidėti prie galutinio Europos susivienijimo laisvėje“, – sakė G. Nausėda.
O štai Sąjūdžio garbės pirmininkas, profesorius Vytautas Landsbergis stojęs į tribūną prabilo apie politinę krizę dėl vadinamųjų čekiukų skandalo.
„Iš neteisybės ir nelaisvės rezistentų, kokie buvome Sąjūdžio pradžioje, išvirstame puikybės fariziejais. Teisėjaujame iš burbulo“, – sakė jis.
Pasakęs, kad kiekvienam derėtų pažvelgti į save, jis užstojo ir pasitraukusią ministrę, konservatorę Jurgitą Šiugždinienę.
„Tas, kuris niekad nenugvelbė kombikormo maišelio iš Lietuvos kolūkio, tas tegul pirmas meta akmenį į buvusią, mano mylimo miesto tarybos narę Jurgitą Šiugždinienę“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Ir sukritikavo konservatorių vadovybės inicijuojamus pirmalaikius Seimo rinkimus:
„Su atgimstančia Sąjūdžio banga žengsime takais dorybės ir įvyks visuotinės rekolekcijos, didysis apsivalymas, į kurį utopiškai pakvietė Tėvynės sąjungos vadovai.“
Ir čia pat pridūrė, kad vadinamasis politinės sistemos perkrovimas, greičiausiai neįvyks.
„Tikriausiai nebus pasiūlytų rekolekcijų, tik realizmas, akmenizmas ir akmenistanas. Su iškalbingais mulomis ir bukais ajatolomis“, – sakė profesorius.
Į tribūną stoję kiti Sąjūdžio nariai savo kalbose daugiausia dėmesio skyrė karui Ukrainoje, sakydami, kad Sąjūdžio laikų dvasia vis dar gyva Lietuvos žmonių širdyse, o tai matyti iš lietuvių paramos Ukrainos tautai.
„Kiekvienai kartai lemta išbandymai. Patikėkit manim, pas mus visus yra Sąjūdžio dvasia, kai reikės, Sąjūdis ūžtels. Taip, kad jinai yra. Kitaip negali būti“, – sakė A. Rupšytė.
Svarbiausias Sąjūdžio tikslas, Lietuvos Nepriklausomybė buvo įgyvendinta vos po kelių metų, nuo jo atsiradimo – 1990-ųjų Kovo 11-ą.
Gal KGB BRUDA DEDULE pazisti???