„Yra sakančių, kad vadovų susitikimas bet kuriuo atveju bus istorinis, klausimas tik, ar jis bus istorinis dėl pasiekimų, ar jis bus istorinis dėl praleistų progų. Ar tokia galimybė (tapti praleistų progų susitikimu – BNS) egzistuoja? Ji tikrai egzistuoja“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Jis taip pat sakė norintis tikėti, kad likusios savaitės „leis mums kaip Aljansui tas spragas užpildyti ir artėti link istoriškesnio vadovų susitikimo Vilniuje“, ir Ukraina sulauks aiškios žinios dėl narystės NATO perspektyvų.
„Lietuva yra viena iš 31 NATO narės ir mes turim politinę poziciją, mes ją ginam, mes padedam Ukrainai visais instrumentais ir visomis jėgomis, kuriomis galime“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Klausiamas, ar svarbu, kad į susitikimą Vilniuje atvyktų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, G. Landsbergis pabrėžė, kad tai – „aišku, svarbu“.
„Aš tikiuosi, kad jis dalyvaus“, – teigė ministras, komentuodamas abejones, ar į susitikimą atvyks Ukrainos vadovas, jei jo šalis liks be aiškesnio narystės NATO plano.
Ukraina Vilniuje tikisi aiškių narystės NATO garantijų. Už glaudesnį Kyjivo ir Aljanso suartėjimą pasisako ir Lietuva su kitomis rytinėmis NATO valstybėmis, tačiau kol kas blokui sutarti dėl aiškesnio politinio įsipareigojimo nepavyksta.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžė, kad interesų šiame susitikime turi ir Lietuva – ji turi būti išskirta kaip jautrus regionas dėl savo geografinės padėties, sienos su Rusija ir Baltarusija.
„Siekiame išryškinti savo saugumo iššūkius, kurie susiję konkrečiai mūsų geografine padėtimi, ir turint sieną tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, norime, kad tai būtų atspindėta, per tą prizmę“, – kalbėjo ministras.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.
