„Klausimai dėl sienų punktų uždarymo – laikino ar nuolatinio, jų skaičiaus, darbo laiko apribojimo turėtų būti įvertinti pagal sutartus indikatorius, kurie gali būti kariniai, politiniai, diplomatiniai“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.
„Kitaip tariant, jeigu mes kitoje sienos pusėje matome veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą, sisteminius veiksmus, mes atitinkamai galime taikyti priemones, kurios būtų iš anksto suderintos tarp institucijų“, – aiškino ministras.
Anot jo, tai galėtų būti ne tik kariniai veiksmai ar migrantų antplūdis iš Baltarusijos pusės, bet ir kokie nors nedraugiški politiniai, diplomatiniai sprendimai.
G. Landsbergio teigimu, Lietuvai nusistačius indikatorius, kokių veiksmų bus imamasi esant konkrečiai situacijai, jie turėtų būti derinami ir su kaimyninėmis valstybėmis.
„Tai reiškia, kad ne tik Lietuvoje būtų reakcija tokia pati, bet kad ir į situaciją Lenkijoje Lietuva taip pat galėtų reaguoti, Estija galėtų reaguoti į situaciją Lietuvoje“, – sakė užsienio reikalų ministras.
„Kol kas esame derinimo fazėje, procesą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija“, – pridūrė jis.
Lietuva rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė buvo pranešusi, kad ministerija siūlys uždaryti dar du – Lavoriškių ir Raigardo, tačiau vėliau premjerė Ingrida Šimonytė patikslino, jog artimiausiu metu daugiau punktų uždaryti neplanuojama.
Apie galimą sienos su Baltarusija uždarymą Lenkijoje ir Baltijos šalyse imta svarstyti, kai į šią šalį persikėlė keli tūkstančiai Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ narių, tačiau žuvus jos vadams dalis šios privačios grupuotės samdinių išvyko iš Baltarusijos.
