Į KT kreipėsi Seimas, prašydamas įvertinti, ar balsuodamas už šalia jo Seimo salėje sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant P. Gražulis nesulaužė Seimo nario priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos.
Seimo specialiosios tyrimo komisijos duomenimis, tai įvyko 2022 metų rugsėjo 15 dieną Seimo vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos.
Lapkričio pradžioje liudydamas KT P. Gražulis tvirtino neprisimenantis, ar balsavo už kolegą, nors pripažino galėjęs suklysti. Jis teigė, kad apkaltos procesas pradėtas siekiant su juo susidoroti.
Vyšniauskas: nėra abejonių – Gražulis balsavo
Apkaltos iniciatoriams KT atstovavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas teigė, jog nėra abejonių, kad P. Gražulis už kolegą balsavo sąmoningai. Anot Seimo nario, tai nebuvo smulkus procedūrinis pažeidimas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, o sąmoningas veikimas siekiant užkirsti kelią Seime svarstyti Civilinės sąjungos projektą, kuris buvo įrašytas sesijos darbų programos projekte. Būtent per balsavimą dėl sesijos darbų programos P. Gražulis fiksuotas paspaudęs kolegos mygtuką.
Jei KT pripažins, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ir pažeidė Konstituciją, parlamentas balsuos dėl jo mandato atėmimo. Kad mandatas būtų panaikintas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.
Jei P. Gražulio mandatas būtų panaikintas šioje byloje, jis dešimt metų negalėtų kandidatuoti į Seimą, prezidentus ir eiti pareigų, kurioms reikia duoti konstitucinę priesaiką.
Apkalta 2010 metais
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
Lapkritį Seimas pradėjo antrą apkaltos procesą P. Gražuliui. Pagrindu tam tapo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendis, kad politikas 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą ir tokiu būdu piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą valstybei.
Antrasis apkaltos procesas rengiamas supaprastinta tvarka, tai yra nesikreipiant į KT išvados. Numatyta, kad gruodžio 19 dieną Seimas turėtų balsuoti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo šiuo pagrindu.
Jeigu Seimo narys įgaliojimų netektų per šią apkaltos procedūrą, sankcija dešimt metų nekandidatuoti į Seimą negaliotų, nes nebūtų konstatuotas priesaikos sulaužymas ir Konstitucijos pažeidimas.
Be to, prokurorai P. Gražuliui yra pateikę įtarimus dėl homoseksualių asmenų viešo niekinimo ir tyčiojimosi iš jų.
