Birželio pabaigoje šioms išvadoms buvo iš esmės pritarta, tačiau dėl galutinio sprendimo komiteto nariai balsuos kitą ketvirtadienį, o Seimui jos bus pateiktos iki spalio pabaigos.
Permokėjome skolindamiesi
„Šiandien buvo papildytos tyrimo išvados Valstybės kontrolės išvadomis. Šios išvados skamba taip, kad Vyriausybė daugiausiai skolinosi neviešu būdu virš 800 mln. eurų 2009 metais ir skolinosi vidaus rinkoje. Kaip konstatavo Valstybės kontrolė, skolinimasis vyko nesilaikant Vyriausybės skolinimosi strategijos ir metinės 2009-ųjų skolinimosi programos. Valstybės kontrolė nustatė ydingą valstybinių popierių išleidimo vidaus rinkoje praktiką“, – sakė šiuo metu komitetui pirmininkaujantis Valius Ąžuolas.
Jo teigimu, Lietuva krizės metu galėjo skolintis iš kitų šaltinių ir pigiau.
„Galimybė pasiskolinti tuo metu buvo iš kitur, o ne iš vidaus rinkų. Tą patvirtino ir liudytojai. Taip pat, palyginus kitų šalių skolinimosi lygį tuo pat metu, kaip ir Lietuvos, mes permokėjome virš 2 mlrd. eurų palūkanų ir tik dabar baigiame išmokėti paskolas, paimtas tuo metu“, – pastebėjo V. Ąžuolas.
Kreipsis į prokuratūrą
Tuo metu tyrimo metu komitetui vadovavęs Stasys Jakeliūnas pridūrė, kad po tyrimo ir jis, ir jo dabartinis padėjėjas Europos Parlamente Tomas Ramanauskas kreipsis į prokuratūrą dėl komisijos nario Mykolo Majausko veiksmų tyrimo metu ir po jo.
„Noriu paminėti, kad vienas iš liudytojų – Tomas Ramanauskas – turi pranešėjo statusą. <...> M. Majauskas tiek posėdžio metu, tiek vėliau po posėdžio viešojoje erdvėje jį diskreditavo ir žemino, galimai pažeidė Pranešėjų apsaugos įstatymą. Tomas kreipėsi į prokuratūrą dėl galimų įstatymų pažeidimų ir jo, kaip pranešėjo, teisių pažeidimo. Aš taip pat artimiausiomis dienomis į prokuratūrą kreipsiuosi į prokuratūrą dėl to paties“, – Seime kalbėjo europarlamentaras S. Jakeliūnas.
Siūlo kurti valstybinį banką
Krizės tyrėjai Generalinei prokuratūrai siūlo įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009–2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.
Prokurorų taip pat parašoma atlikti tyrimą dėl komercinių bankų vaidmens sukeliant krizę, Vilibor indekso naudojimo ir netinkamai atliktos komercinių bankų priežiūros.
Seimui siūloma pradėti diskusiją dėl Konstitucijos papildymo tvarių viešųjų finansų nuostatomis.
Vyriausybei siūloma sukurti nepriklausomą nuo centrinio banko priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.
Taip pat siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Vyriausybei siūloma išnagrinėti galimybę sukurti komercinį valstybinį banką, o bendrovę „Būsto paskolų draudimas“ siūloma likviduoti ir ateityje nebesteigti analogiškų įmonių su tiesiogine ar netiesiogine valstybės garantija būsto paskolų rinkoje.
Įvertinus tai, kad iki 2009 m. krizės Lietuvoje nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, peržiūrėti Rezervinio fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą.
Lietuvos bankui siūloma griežiau prižiūrėti šalyje veikiančių bankų finansavimąsi iš užsienio, nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą bei šio finansavimo atitraukimo sąlygas. Lietuvos bankas turėtų rinkti ir skelbti informaciją apie bankų skolinimosi iš patronuojančių bankų sąlygas, įskaitant ir skolinimosi trukmę, taip pat rinkti ir skelbti informaciją apie patronuojančių bankų finansavimosi priklausomybę nuo išorės subjektų.
Taip pat siūloma griežčiau reglamentuoti būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis, pavyzdžiui, numatant skirtingus reikalavimus paskolos ir įkeisto turto vertės bei pajamų ir paskolos įmokos santykiams.
Tuo metu Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas jam reiškiamus priekaištus atmeta ir vadina asmeniškumais. Jis anksčiau yra teigęs, kad S. Jakeliūnas, 2013 metais siekė įsidarbinti Lietuvos banke, naudojosi žlugusio „Snoro“ banko istorija.
