Tiesa, kai kurie tik apsimetinėja negaluojančiais.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Jaunuolių šaukimas į kariuomenę atkurtas lygiai prieš 10 metų – 2015-aisiais. Tiesa, tuo metu prie Vyriausybės įvyko protestas, kaip tada sakė organizatoriai – prieš šauktinių kariuomenę, prieš Lietuvos militarizaciją:
„Turiu brolius ir aš pergyvenu dėl jų ateities.“
„Niekas neturėtų būti prievarta niekur šaukiamas 9 mėnesiams, ar mėnesiui, ar metams, manau, kad turėtų būti savanoriškas pasirinkimas.“
„Tikrai mažai Lietuvos piliečių liko čia gyventi, realiai, kad reikėtų naikinti paskutinius, genofondą Lietuvos.“
Tuo metu menininkės surengė parodą – nuotraukose apsiverkę šauktiniai, vėliau pradėti vadinti verktiniais.
Fotografavosi net Algirdo Brazausko anūkės vyras, žadėjęs nuo tarnybos išsisukinėti, jei būtų pakviestas. Tačiau šauktinių tarnybą politikai sugrąžino.
Sudarytas sąrašas
O Krašto apsaugos ministerijoje šiandien sudarytas ir naujas, šių metų šauktinių sąrašas, į jį pakliuvo 25 tūkst. jaunuolių. Tiesa, išmokti naujų įgūdžių bus pakviesti tik 4 tūkstančiai.
„Sudarytą karo prievolininkų sąrašą planuojame paskelbti iki šios savaitės pabaigos. Tikimės, greičiausiai penktadienį“, – Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
„Kiekvienas mūsų turime vietą ginant Lietuvą, tačiau mūsų kariuomenė yra mūsų stipriausia apsauga. Mūsų gynybos širdis“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Tačiau akis jau ne vienerius metus bado tragiška statistika – net pusė pašauktų tarnauti atkrenta dėl prastos sveikatos. O dalis jaunuolių net apsimeta, kad yra negaluojantys ir taip bando nuo tarnybos išsisukti.
„Iš tiesų tai, kad kas antras jaunuolis nėra tinkamas tarnybai yra nenormalūs skaičiai. Tą klausimą aš jau kėliau keletą metų, ar iš tiesų tokia prasta mūsų jaunimo sveikata, ar čia yra motyvacija. Tie preliminarūs atsakymai yra, kad tai yra derinys: ir sveikatos, ir motyvacijos“, – dėstė D. Šakalienė.
Politikai jau keletą metų kalba, kad tai yra rimta visuomenės problema. Bet viskas tik kalbomis ir baigiasi, o apie bandymus ją spręsti – negirdėti.
„Tikrai giluminės priežastys. Jos yra susijusios su sveikatos apsaugos sistema, su sportišku aktyvumu mokyklose, su fizinio lavinimo pamokom – tai yra su jaunimu, kuris ateina iš mokyklų. Tai fundamentalios pokyčio priežastys yra ten, nuo pat pradžių, nuo pirmų dienų“, – įsitikinęs buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Konservatoriai ketverius metus buvo valdžioje, bet problemos išspręsti nesugebėjo. Klausimas, ar pavyks naujiems valdantiesiems.
„Tas skaičius, iš tikrųjų, šokiruojantis yra, mes visą laiką žinojome, kad jaunuolių skaičius, kurie atmetami, yra didelis. Visą laiką klausimas yra, ar mūsų tie standartai medicinos kažkur galbūt užaštrinami, užgriežtinami taip, kad mes nepaimame sveikų vaikinų ir merginų. Čia turbūt reikalinga gilesnė analizė ir tikrai kalbėsime su Krašto apsaugos ministerija“, – žadėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Lieti prakaito nebenori
Ką daryti dėl prastos jaunuolių sveikatos ir motyvacijos stokos, ministrė D. Šakalienė žada tartis ir su kolegėmis Vyriausybėje – sveikatos ir švietimo ministrėmis.
„Vyriausybės priemonių plane didelį dėmesį numatome skirti visuomenės sveikatos stiprinimo priemonėms, tame tarpe, įtraukiant ir jaunus žmones“, – tikino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Yra tokie pilotiniai projektai, kur ugdymo įstaigose yra sporto klasės, atlikti tyrimai, bendradarbiaujant su Lietuvos sporto universitetu, parodė, kad tai yra iš tiesų labai didelis indėlis į vaikų sveikatą“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Socialinių mokslų daktarė Alisa Miniotaitė paaiškino, kad užaugo nauja karta, pripratusi prie gero ir lengvo gyvenimo, bijo diskomforto.
„Z karta yra nutolusi nuo kariuomenės, kaip nuo organizacijos. Paskutiniai 70 taikos metų padarė savo. Z karta jau šiais metais pasaulyje sudarys 27 proc. darbo jėgos. Kur didžioji problema, kad Z karta kariuomenės nesvarsto kaip karjeros alternatyvos“, – kalbėjo A. Miniotaitė.
Tiesa, Lietuva nėra išskirtinė. Kitose vakarų valstybėse, ši problema taip pat egzistuoja. Gerai gyvenantis jaunimas lieti prakaito kariuomenėje nenori. O ir kur kas dažniau skundžiasi psichologiniais sutrikimais.
„Z karta yra iš tikrųjų objektyviai kitokia. Tai karta, kuri nematė pasaulio be interneto. Jie vidutiniškai 5 valandas praleidžia įrenginiuose, telefonuose, planšetėse ir pan. Tai karta, kuri nežaidė lauke, arba žymiai mažiau žaidė, ir nežaidė lauko žaidimų, taigi jie yra ir mažiau atsparesni“, – pabrėžė socialinių mokslų daktarė.
„Nenorėčiau niekaip jaunų žmonių dabar stigmatizuoti ar sakyti, kad jie silpnesni ar mažiau atsparūs, tiesiog mes gyvename kitu laiku, kuris duoda žymiai didesnius iššūkius jaunų žmonių psichikos sveikatai“, – įsitikinusi sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė.
Tiesa, ne visi jaunuoliai nuo kariuomenės išsisukinėja. Šiuo metu savanoriškai atlikti tarnybą norą pareiškė jau apie 700 jaunuolių.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Tarnauti Armijoje buvo suprantama pareiga prieš valstybę ,nes ta VALSTYBĖ mums davė viską -nemokamus mokslus ,nemokamą mediciną ,nemokamus bustus ,....
Dabar jaunimas neskolingas alia valstybei nieko ,nes ta valstybė nenulipa nuo jų sprandų
