Visgi turime ir kuo didžiuotis, mat savanorių skaičius šalyje, lyginant su pernai, išaugo trečdaliu.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Šiemet tarnauti Lietuvai prisiekę jaunuoliai savo sprendimu džiaugiasi. Ir nors kai kuriems dėl tarnybos dvejonių kilo, meilė tėvynei padėjo priimti sprendimą.
„Tai, turbūt, pirmiausia, būtų tėvynės labui, o visų antra, tai, kad mano tėtis, mano mama didžiuotųsi, kad jie būtų saugūs“, – sako savanorė Deimantė.
„Jau svajojau daug metų, traukė ta kariuomenė kažkaip mane“, – teigia savanoris Kristupas.
„Baigęs mokyklą, nelabai radau veiklos gyvenime, todėl pasirinkau savanorystę ir privalomą karo tarnybą“, – tikina savanoris Martynas.
Išsigandęs susitarė su gydytojais
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas džiaugiasi, kad norinčiųjų savanoriškai atlikti privalomąją karo tarnybą skaičius ženkliai auga. Pernai tarnauti panoro maždaug 1800 asmenų. Šiemet tokių prašymų Lietuvos kariuomenė sulaukė trIsdešimčia procentų daugiau nei pernai.
„Šiai dienai turime daugiau kaip 2600 prašymų savo noru atlikti tarnybą. Tai yra tie, kurie yra net nepatekę į šaukiamųjų sąrašą. Ir dar beveik 4000 – tie, kurie yra patekę į sąrašą, tačiau nori pasinaudoti pirmumo teise“, – kalba KPKT direktorius Arūnas Balčiūnas.
Visgi tarnauti ryžtasi ne visi. Kaunietis Nojus išsigando, kad pradėjęs tarnybą, gali netekti neseniai įkurtų verslų, nešančių pagrindines pajamas.
„Pradėjau savo verslus prieš, nežinau, 3–4 metus ir realiai buvo viena iš priežasčių, kodėl nenoriu į tą kariuomenę“, – teigia tarnybos vengęs Nojus.
Supratęs, kad tarnauti visgi gali tekti, vaikinas nusprendė susitarti su gydytojais.
„Pamokėjau biškį gydytojams ir išsiuntė pasižiūrėti ten visokius tyrimus“, – atvirauja jaunuolis.
Ligų sau prisirašo patys
Vaikinų, bandančių išvengti pareigos tarnauti valstybei, yra ir daugiau. Šie, pašaukti, nesusisiekia su kariuomene ar piktybiškai nesitikrina sveikatos. Jiems taikoma iki devyniasdešimt eurų siekianti administracinė bauda.
„Šiai dienai administracinė teisė, na, taikyta truputį daugiau nei 8000 kartų“, – tikina A. Balčiūnas.
Pastarųjų dviejų metų duomenys rodo, kad vis mažiau jaunuolių, pagal gydytojų išrašus, yra tinkami atlikti privalomą karo tarnybą. Pernai dėl to tarnybos nepradėjo beveik 55, užpernai – 52 procentai patikrintų jaunuolių.
Psichoterapeutė Jolita pasakoja, kad kai kurie jaunuoliai, atėję pasitikrinti sveikatos, kartais ligų sau prisirašo patys ir bando pergudrauti specialistus.
„Yra dalis tokių, kurie vis tik ateina pasiskaitę ir pradeda pasakoti tą, ką jie ten perskaitė. Dabar dažniausiai įvardija nerimą, nemigą, nenorą gyventi, vardina priklausomybės problemas“, – pasakoja gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Valantiejienė.
Klastoja dokumentus
Pasitaiko, kai susipainioję savo meluose, dažniausiai vyresni šauktiniai, netyčia prasitaria apie tikrąsias priežastis ir kitos išeities, kaip tik prisipažinti, nebelieka.
„Tai prisipažįsta, kad, nu, turi labai gerą darbą, nenori palikto to darbo. Turi šeimą, galbūt turi kažkokių planų išvykti“, – vardija gydytoja.
„Kad praras darbą ar vietą studijų mokykloje ar universitete, ar koledže, ar dar kažkur. Tai vėl, įstatymai kaip ir numato tą vietą išlaikyti“, – tikina KPKT direktorius.
Ir nors kyšį siūlančių pasitaiko vis rečiau, Arūnas Balčiūnas pastebi, kad jaunuoliai gudrauja kitaip – ryžtasi dokumentų klastojimui. Dažniausiai suklastotos pažymos iš šauktinių atkeliauja dėl tariamų studijų užsienyje.
„Pasitaiko atvejų, kada pristato pažymas, kurios yra pasibaigusio galiojimo laiko arba aplamai suklastotos“, – dalijasi Arūnas Balčiūnas.
Pradedamas ikiteisminis tyrimas
Kilus įtarimams dėl padirbtų duomenų, Lietuvos kariuomenė kreipiasi į pažymą iždavusią instituciją, o paaiškėjus, kad tai klastotė – asmeniui yra taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteismInis tyrimas.
„Šiais metais esame iniciavę beveik 130 ikiteisminių tyrimų dėl baudžiamosios atsakomybės vengiant atlikti pradinę privalomą karo tarnybą“, – sako A. Balčiūnas.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, tarnybos vengiantiems šauktiniams gresia nuo 500 iki 2500 eurų bauda.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
