Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
Ingrida Šimonytė
TS-LKD sąrašą vedanti premjerė Ingrida Šimonytė žinoma kaip žodžio kišenėje neieškanti ir greitą reakciją turinti politikė. Nors pati į skandalus dažniausiai neįsivelia, reakcija į kolegų klaidas ir komunikacija geriausiai atskleidžia jos asmenybę.
Vienas ryškiausių I. Šimonytės slystelėjimų buvo susijęs su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų reakcija į daugelį politinių partijų apėmusį „čekiukų“ skandalą. Po žurnalisto Andriaus Tapino akcijos „Skaidrinam“ paaiškėjo, kad daugelio partijų savivaldybių tarybų įvairiose savivaldybėse nariai yra linkę nepaisyti padorumo ir stengiasi kompensacijas už tarybos nario darbą įsisavinti iki paskutinio siūlo. Tai pasireiškė tuo, kad nemažai tarybų narių vos ne šiukšliadėžėse žvejojo čekius, jog pagrįstų nebūtas išlaidas už kurą ir pasisavintų kelis šimtus eurų per ketvirtį.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pilkieji kardinolai sugalvojo, kad geriausia reakcija į tai – siūlymas visas Seimui skelbti priešlaikinius rinkimus. O siūlymas buvo pastiprintas grasinimu, kad jeigu Seimas nesutiks „pasileisti“, tuomet atsistatydins visa I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.
I. Šimonytė ne tik sutiko dalyvauti šiame „žaidime“, bet ir pati viešai teigė ketinanti teikti atsistatydinimo prašymą po NATO vadovų sutikimo Vilniuje, jeigu „Seimas neras savyje valios perkrauti save“.
„Aš tai priėmiau kaip spaudimą. Man atrodo, kad mes visi tai galėjome priimti kaip spaudimą, nes ji pasakė, arba-arba: arba Seimas pasileidžia, arba aš išeinu“, – sakė Mykolo Romerio universiteto lektorė, politologė Rima Urbonaitė.
Padėtis atrodė ir komiška, ir dramatiška: koalicijos partneriai apie tai nebuvo informuoti, kaip ir didžioji dauguma TS-LKD atstovų. Konservatoriai rinkosi net į keletą posėdžių, žėrė pagyras I. Šimonytei, ji vadinta geriausia premjere, kokią Lietuva tik gali įsivaizduoti, o padėčiai nurimus premjerė jau nebenorėjo atsistatydinti ir atsiprašė visuomenės už paskubėjimą.
„Aš, turbūt, pasisakydama leidau sau šiek tiek per daug, nes aš nesu Vyriausybėje pati sau“, – tarsi suvokusi komandinio darbo svarbą ir atitokusi kalbėjo premjerė.
Pomėgis „dengti“ ministrus
I. Šimonytė taip pat pasižymi kaip vadovė, kuri ypatingai saugo ir gelbėja savo ministrus: galbūt dėl to, kad nėra kuo pakeisti, galbūt dėl to, kad tai atitinka politikės prigimtį – dengti ir saugoti savo komandą. Reikia pasakyti, kad dažniausiai „priedanga“ taikoma konservatorių ministrams, bet po skėčiu nuo žaibų apsisaugo ir kitų politinių partijų atstovai.
Vienas ryškiausių pavyzdžių: vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės išsaugojimas migrantų krizės metu 2021 metais. Tuo metu ministrė buvo itin sutrikusi, nes reikėjo staigių sprendimų, labai aiškios komunikacijos, todėl buvo priimtas sprendimas vidaus reikalų ministrės viceministru laikinai paskirti premjerės patarėją nacionalinio saugumo klausimais Kęstutį Lančinską. Jis viceministru pabuvo nuo 2021 m. rugsėjo 7-osios iki 2022 m. balandžio 19 dienos.
Panašus manevras įvyko, kai buvęs ministrės pirmininkės patarėjas Jonas Survila buvo „perdislokuotas“ į Užsienio reikalų ministeriją, mat 2022 metų birželį-liepą kilo skandalas dėl nesankcionuotų prekių gabenimo tarp Rusijos ir Kaliningrado srities per Lietuvą einančiu geležinkeliu: Lietuva gabenimą geležinkeliais apribojo, Rusija dėl to sukėlė skandalą, o JAV ir Europos Komisija liepė visiems nusiraminti.
Tai buvo ne pirmas kartas, kai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sulaukė „pridengimo“ ar pagalbos. Panašiai įvyko 2021 metų gruodį, kai Lietuva, tiek kalbėjusi apie baisųjį diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, nesugebėjo pritaikyti JAV įvestų sankcijų diktatoriaus režimo kišenę pildančiai bendrovei „Belaruskalij“. Tuo metu atsakomybę kaip karštą bulvę mėtėsi konservatorių pirmininkas, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir Laisvės partijos deleguotas susisiekimo ministras Marius Skuodis. Abu pateikė atsistatydinimo prašymus, bet, galiausiai, I. Šimonytė nusprendė, kad geriau tegul jie taiso padėtį nei traukiasi. Politikai yra pasakoję, kad panašiu metu M. Skuodžiui buvo uždrausta kritikuoti G. Landsbergį.
Atsakomybės premjerė nepareikalavo ir iš ministrų, patekusių į „čekiukų“ skandalą: tuometinės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, finansų ministrės Gintarės Skaistės bei Liberalų sąjūdžio kultūros ministro Simono Kairio. J. Šiugždinienė pati atsistatydino, neatlaikiusi viešai keliamų klausimų, G. Skaistė grąžino dalį pinigų, o S. Kairys išvis niekaip nereagavo.
Uždaruose konservatorių posėdžiuose I. Šimonytė iš viso nematė jokio poreikio ministrams trauktis dėl „čekiukų“, nes, jos nuomone, nė vienas iš jų nepadarė kažko blogo. Kaip portalui tv3.lt pasakojo vienas politikas, premjerė anuomet sakė negalinti vemti krauju dėl dalykų, kurių nepadarė nei ji, nei jos ministrai. Bet viešai ji to nepasakė.
Itin ilgai atsakomybės nebuvo reikalaujama iš buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, nors uždaruose posėdžiuose kritikos strėlės jam skrido labai seniai, tarp jų ir iš konservatorių vadovybės. Į klausimus dėl A. Anušausko visuomet buvo atsakoma, kad „premjerė ministru pasitiki“. Kai, galiausiai, premjerė apsisprendė A. Anušauską atleisti, tai buvo padaryta negrabiai ir nesklandžiai. A. Anušausko atvejis parodė, kad premjerė yra linkusi atidėlioti net viešai matomų problemų sprendimą tol, kol jos ima veržtis per kraštus ir nereaguoti tampa nebeįmanoma.
I. Šimonytė savo autoritetu „pridengė“ ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, kai į Vilnių protestuoti su traktoriais suvažiavo ūkininkai. Padėtį su pasipiktinusiais ūkininkais tuomet valdė ne ministras, o I. Šimonytė, kuri inicijavo dialogą su protestuojančiaisiais ir pasiekė tam tikrų sutarimų.
Gabrielius Landsbergis
TS-LKD lyderis ir antrasis numeris kandidatų sąraše Gabrielius Landsbergis ne kartą yra sakęs: žinau, kokią emociją sukelia mano pavardė, atsidūrusi antraštėse. Iš tiesų ginčai ir skandalai, į kuriuos įsivelia G. Landsbergis, sukelia visuomenėje tikrą jausmų audrą. Viena paskutiniųjų kilo dėl jo šeimos įsigytos vilos Graikijos Eginos saloje.
Apie tai pirmasis pranešė dienraštis „Lietuvos rytas“. Laikraščio duomenimis, sklypas su pastatais įregistruotas ministro žmonos Austėjos Landsbergienės vardu plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse. Kaip skelbė leidinys, už šį nekilnojamąjį turtą dar 2022 metų vasarį A. Landsbergienė sumokėjo 255 tūkst. eurų avansą.
Pasirodžius publikacijai, viešojoje erdvėje kilo klausimų dėl to, kad sklypo įsigijimo mėnuo sutampa su Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžia. G. Landsbergis apsitvėrė tylos siena: į klausimus apie vilą neatsakinėjo nei žurnalistams, nei kitiems politikams.
Po kurio laiko naujienų agentūrai „Elta“ jis paaiškino prabangaus pirkinio įsigijimo aplinkybes ir tikino, kad viešojoje erdvėje kilusios spekuliacijos neturi nieko bendro su realybe. Anot jo, skandalas kilo lygioje vietoje, ignoruojant faktą, kad informacija apie įsigytą vilą buvo pateikta ir viešai prieinama deklaracijose.
Vėliau žurnalistų paklaustas, ar atsakinės į opozicijos keliamus klausimus, G. Landsbergis keliskart pakartojo – visi atsakymai jau yra pateikti. Nežinia, ar jie tikrai buvo pateikti, ar opozicijai jų neužteko, nes Seimo mažuma išsikvietė užsienio reikalų ministrą į posėdžių salę.
Opozicija pažėrė įvairių klausimų: apie vilos įsigijimą, nekilnojamo turto mokestį Graikijoje, A. Landsbergienės verslą ir kt. Buvo vis teiraujamasi, ar ministras prasidėjus karui Ukrainoje nesiruošė pabėgti iš Lietuvos.
„Mano sutuoktinė vasaros rezidencijos pradėjo žvalgytis per pandemiją, 2020 m. Konkreti vieta akiratyje atsirado 2021 m. Kiekvienas, kuris yra įgijęs kokį nors nekilnojamąjį turtą, ypač ne savo valstybėje, supranta, kad nekilnojamasis turtas nėra įgyjamas akimirksniu, o procesai trunka ilgą laiką“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Keliamos interpretacijos, kad valdžia nepasiruošia ginti valstybės ir bėgs iš šalies, neturi nieko bendro su realybe“, – pabrėžė šalies diplomatijos vadovas.
Nesutarimai su Gitanu Nausėda
Prezidento Gitano Nausėdos ir G. Landsbergio santykiai pastaruosius kelerius metus buvo tikrai ne patys geriausi. Vien per šiuos metus politikai susikirto dėl dviejų svarbių klausimų – ambasadorių skyrimo ir Lietuvos kandidato į Europos Komisiją (EK).
Pavasarį dėl. G. Nausėdos ir G. Landsbergio nesutarimų įšaldyta net 14 ambasadorių užsienyje postų. Daugiausiai nesutarimų kilo dėl ambasadoriaus Lenkijoje – Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Prezidentūra nuo gruodžio ginčijosi, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Praėjusių metų rugsėjo 7 d. Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas, pasibaigus jo kadencijai.
Trintys tarp URM ir Prezidentūros dar paaštrėjo, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“.
Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas: G. Landsbergis jį atšaukė konsultacijoms į Vilnių ir norėjo atleisti, bet G. Nausėda prieštaravo. URM atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.
Po dviejų nesėkmingų G. Nausėdos ir G. Landsbergio susitikimų dėl diplomatų trečias kartas nemelavo – jiedu galiausiai susitarė dėl 14-os ambasadorių skyrimo. Ilgai lauktu ambasadoriumi Lenkijoje tapo Valdemaras Sarapinas.
Dar kartą ugnis tarp G. Nausėdos ir G. Landbsergio įsižiebė sprendžiant klausimą dėl eurokomisaro skyrimo. G. Landsbergis jau tikėjosi, kad bus skiriamas eurokomisaru, tikino, esą jam palaikymą išreiškė pati EK pirmininkė Ursula von der Leyen. Tačiau G. Nausėda pareiškė, kad Lietuvai reikėtų platesnio profilio kandidato.
„Manau, kad Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra pirmiausia buvo mažiau pranaši ta prasme, kad žmogus domisi išimtinai užsienio politika ir nors kaip partijos vadovas turėjo skirti gerokai daugiau dėmesio ir ekonominiams, socialiniams klausimams, deja, nebuvo pastebėtas pernelyg besidomintis šiais klausimais ir šitomis veiklos sritimis, todėl tapo toks siauro profilio, sakyčiau, kandidatas“, – sakė prezidentas.
Jam neįtiko ir G. Landsbergio būdo bruožai.
„Pirmiausiai kreipiu dėmesį į tai, kaip žmogus elgiasi vienomis ar kitomis kritinėmis aplinkybėmis. Ir šiandieną turbūt kalbėti apie tai, ar vila (Landsbergių šeimos Graikijoje įsigyta vila – aut. past.) buvo įsigyta tokiu, ar kitokiu laiko momentu – palikime tai politologams, palikime tai opozicijai. Aš esu įsitikinęs, kad šitaip politikas neturėtų elgtis. Ir jeigu jis įsigijo vienokį ar kitokį nekilnojamąjį turtą, tai nereikėtų pusę lūpų apie jį kalbėti, o tiesiog iš karto viską deklaruoti. Ir, ko gero, būtų kilęs gerokai mažesnis skandalas, jeigu tai būtų savo laiku padaryta. Bet tai nebuvo padaryta“, – sakė šalies vadovas.
„Ir kadangi tai kartojasi kažkelintą kartą, tai tikrai tampa savotiška tendencija arba būdo bruožu, kuris yra būdingas šitam politikui. Ir aš tokiam būdo bruožui pritarti tikrai negaliu ir, manau, kad tai buvo viena iš tų charakterio savybių, kurios nulėmė ir šitą sprendimą“, – pridūrė jis.
Viešojoje erdvėje kilo diskusijos, ar G. Nausėda šitaip nekerštauja G. Landsbergiui dėl prastų tarpusavio santykių. Prezidentas kritiką atmetė: „Nėra čia jokio kerštingumo, puikiai suprantu, kad esu politiniame lauke, kuriame turiu vadovautis tam tikromis realijomis.“
Eurokomisaru išrinktas europarlamentaras Andrius Kubilius.
Per krizes mėgsta pailsėti
Kai tik konservatorius ištinka krizės, G. Landsbergis mėgsta pailsėti. Tyčia ar ne, jo atostogų sutapimas su rimtais įvykiais, kurių metu verkiant reikia G. Landsbergio pirmininko lyderystės, vis pasikartoja.
Vos paskelbus informaciją apie ministro Gabrieliaus Landsbergio šeimos įsigytą nekilnojamąjį turtą Graikijoje, šis išėjo atostogų. I. Šimonytė užstojo ministrą, teigdama, kad ne jis vienas atostogauja.
„Tikriausiai žmonės turi teisę paprašyti atostogų. Paprašo atostogų, jei aš galiu jas suteikti, suteikiu. Matyt, G. Landsbergis nėra vienintelis ministras, kuris šiuo metu atostogauja“, – sakė premjerė.
Vėliau pats G. Landsbergis Eltai teigė, jog atostogos buvo iš anksto suderintos. Primename, kad publiakciją apie Landsbergių vilą Graikijoje paskelbta rugpjūčio 9 d., o G. Landsbergis atostogavo nuo rugpjūčio 5 iki 16 d.
„Atostogos buvo seniai suplanuotos. Viskas buvo iš anksto suderinta ir su premjere, ir ministerija bei mano politinių bendradarbių komanda ministerijoje. Visi žinojo, kad aš išeinu dviem savaitėms atostogų. Aš jas buvau suskaldęs į dvi dalis, jei būtų kažkokių neatidėliotinų reikalų, kurie reikalautų grįžti. Kadangi susiklostė, kad tokių nėra – su premjere tai įvertinome – tai pasirodė, kad nėra poreikio grįžti. Kito etapo aš neturėsiu. Grįžęs aš iš karto turiu kitas keliones, kitus vizitus. Tuoj pat išvažiuoju. Tai vienintelis vasaros atostogų etapas. Apmaudu, kad kažkam norėjosi, kad aš ant lyno vaikščiočiau, bet šį kartą yra taip. Į klausimus galiu atsakyti ir telefonu, jei yra kažkokių primygtinų klausimų. Didžiulės tragedijos aš čia nematau“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Tai ne pirmas kartas, kai G. Landsbergis išeina atostogų skandalo metu. 2022 m. sausio 23 d. tuometinis TS-LKD frakcijos Seime narys Kristijonas Bartoševičius pranešė, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių. Vėliau paaiškėjo, kad jis įtariamas nepilnamečių prievartavimu ir tvirkinimu.
Pačiame skandalo įkarštyje G. Landsbergis išėjo atostogų nuo vasario 8 iki 15 d.
„Iš tiesų ministras yra kasmetinėse seniai planuotose atostogose, jas pasirašė premjerė dar savaitės pradžioje. Kadangi bus sušaukta neeilinė sesija, o ministras taip pat yra ir Seimo narys (kurie neturi atostogų), tai ministras pakeitė kelionės planus ir Seimo posėdyje dalyvaus ketvirtadienį“, – 2023 m. vasario 8 d. BNS informavo ministro patarėja Paulina Levickytė.
Tiesa, antrąją atostogų dieną G. Landsbergis atvyko į neeilinį Seimo posėdį.
2022 m. liepą, įvykus baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą skandalui, G. Landsbergis ir vėl ilsėjosi. Atostogų jis išėjo liepos 1–5 d., 11 d., 22–28 d. – tuo metu, kai labiausiai reikėjo užsienio reikalų ministro pozicijos.
Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius tada sakė, kad Kaliningrado tranzito klausimas, todėl ministro išėjimas atostogų – skandalingas.
„Mano galva, tai yra skandalas. Kai vyksta tokios stumdynės dėl Kaliningrado tranzito, aš neįsivaizduoju, kaip galima sugalvoti išeiti atostogų. Suprantu, šeima – šventas reikalas, vaikai ir taip toliau, bet dabar tikrai labai labai blogas laikas“, – 2022 m. liepos 4 d. „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ pasisakė V. Valentinavičius.
„Ministras turi dalyvauti, kiek jis bepasitikėtų viceministrais. Ir tai, kol Ukrainos krizė tęsiasi, aš nematau šansų artimiausius 2 mėnesius Gabrieliui Landsbergiui atostogauti, lygiai kaip ir krašto apsaugos ministrui“, – kalbėjo jis.
Laurynas Kasčiūnas
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas savo politinę karjerą pradėjo nedidelėje kraštutinės dešinės „Nacionaldemokratų“ partijoje.
L. Kasčiūnas šios liūdnai pagarsėjusios partijos veikloje dalyvavo beveik nuo pat pradžių – dar 1999 m. tapo Jaunųjų nacionaldemokratų pirmininku, o į partiją pats įstojo 2000 m. Jo paties teigimu, partijos nariu jus buvo du metus.
Vos po kelių metų „nacionaldemokratų“ partija įgijo vis radikalesnį veidą – partijos pirmininku 2002 m. tapo Mindaugas Murza, ko gero, plačiausiai pagarsėjęs Lietuvos neonacis, dar žinomas Gervaldo pravarde.
M. Murza anksčiau kelis kartus nesėkmingai bandė įregistruoti nacistines partijas – pavyzdžiui 1996 m. jis įkūrė nacionalsocialistinės vienybės sąjungą, tačiau šios partijos nepavyko įregistruoti, dėl ekstremistines ideologijas draudžiančių Lietuvos įstatymų.
Po šios nesėkmės, M. Murza bandė perimti kelias kitas partijas – pradėjo vadovauti merdėjančiai Gyvenimo logikos partijai, o galiausiai pavyko perimti Nacionaldemokratų partiją. Jis tapo partijos pirmininku, o Laurynas Kasčiūnas – M. Murzos pavaduotoju. Kartu su M. Murza, dabartinis krašto apsaugos ministras dalyvavo judėjime, nukreiptame prieš Lietuvos narystę ES.
M. Murzos vadovavimu laikotarpiu, partija buvo pagarsėjusi išpuoliais prieš žydus. Pavyzdžiui, 2003 m. Kūčių vakarą, „nacionaldemokratai“ Šiauliuose užgauliojo žydus, uždegė menorą. Tiesa, nėra jokių duomenų, kad L. Kasčiūnas būtų dalyvavęs šioje akcijoje.
Palikęs liūdnai pagarsėjusią partiją, L. Kasčiūnas vis dėlto atsiribojo nuo veiklos šioje partijoje – 2011 m. portalui „Zebra“ jis teigė, jog „buvo daug jaunatviško entuziazmo“.
„Tai nereiškia, kad aš esu rasistas. Buvo toks gyvenimo momentas, buvo daug jaunatviško entuziazmo, kai ES integracijos procese bandžiau pateikti kritišką požiūrį“, – portalui „Zebra“ tuo metu komentavo L. Kasčiūnas.
Anksčiau priešinosi Europos Sąjungai
Kartu su M. Murza, dabartinis NSGK pirmininkas dalyvavo judėjime, nukreiptame prieš Lietuvos narystę ES. Tuo metu jis buvo studentas, žiniasklaidoje prisistatė kaip judėjimo iniciatyvinės grupės pirmininkas.
„Manęs netenkina tokia federacinė Europos Sąjunga, kur Lietuvos statusas bus prilygintas kokiai nors Vokietijos žemei. Ir dar manęs netenkina tai, kad bet kokia bendro pobūdžio techninė ES teisės dalis yra aukštesnė už labiausiai gerbiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos normą“, – 2003-iaisiais sakė L. Kasčiūnas LRT laidoje „Spaudos klubas“.
Kaip pranešė BNS, tuo metu L. Kasčiūnas ir kiti euroskeptikai baiminosi ir demografinių pokyčių – „tautinės valstybės nykimo“, imigrantų iš „trečiojo pasaulio“ šalių antplūdžio, nes neva iniciatyvinės grupės, „yra tiesioginis ryšis tarp nusikalstamumo ir imigracijos“.
Panašios mintys buvo išsakomos ir „nacionaldemokratų“ partijos programoje – skatinama priešintis „kosmopolitanizmui“, kartojamas šūkis „Lietuva – lietuviams“.
Platino klaidinančią informaciją
Savo „Facebook“ paskyroje L. Kasčiūnas ne kartą piktinosi JAV kilusiu ir vėl į Lietuvą atkeliavusi „Black Lives Matter“ judėjimu, atkreipiančiu dėmesį į rasinę nelygybę ir policijos smurtą prieš juodaodžius JAV.
Viename iki šiol prieinamame įraše, L. Kasčiūnas piktinosi 2020 m. birželio 5 d. vykusiomis „Black lives matter“ eitynėmis. L. Kasčiūnas rašė, neva „renginio metu buvo žeminami Lietuvos policijos pareigūnai, demonstruojami prieš juos nukreipti plakatai“, taip pat teigė, jog „Vyčio vėliava išvadinta „skarmalu“, rodomi nepadorūs, įžeidžiantys, agresyvūs ženklai, grasinama kitaminčiams fiziniu susidorojimu“.
L. Kasčiūnas taip pat teigė, esą renginio metu buvo sumuštas žmogus.
Kaip vėliau paaiškėjo, minėtas „sumuštas“ žmogus – 2020 m. rugpjūtį riaušėse prie Seimo dalyvavęs nacionalistas, sąmokslo teorijų skleidėjas, Kęstutis Tamašauskas. Tuo metu vyras teigė, jog buvo sumuštas, tačiau į įvykio vietą atvykusi policija smurto atvejo nenustatė, o įvykį stebėję liudininkai teigė, jog vyras nukrito tyčia.
Gintarė Skaistė
Šetuoju numeriu konservatorių sąraše įrašytos Gintarės Skaistės skandalingiausia istorija nutiko prieš dar prieš patekimą į parlamentą.
2013 m. G. Skaistė vairavo neblaivi ir įkliuvo Kauno policijos pareigūnams. Policininkams įtarimus sukėlė naktį keistai manevruojantis automobilis.
Politikei buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas. Kauno apylinkės teismas G. Skaistei skyrė tūkstančio litų bauda ir metams atėmė teisė vairuoti automobilį.
Kiek anksčiau G. Skaistė žurnalistams įkliuvo ir Kauno savivaldybėje gurkšnodama alkoholinius gėrimus.
Tuometinis miesto meras Andrius Kupčinskas stebėjosi, kad į tarybos posėdį po pertraukos susirinko mažai narių. Pasirodo, kad grupelė politikų poilsio kambaryje gurkšnojo gaiviuosius gėrimus bei vyną ir brendį. Tarp jų buvo ir G. Skaistė.
Vienas iš pasisėdėjimo dalyvių žurnalistams teigė, kad progos jokios nebuvo, tiesiog „tortas su šnapsu“.
Žygimantas Pavilionis
Seimo vicepirmininkas Žygimanats Pavilionis prieš trejus metus sukėlė skandalą po to, kai pasikalbėjo su apsimetėliais iš Rusijos.
Rusijos pokštininkai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, su Ž. Pavilioniu susisiekė 2021 m. metų pavasarį, jis manė kalbantis su Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu. Pokalbio įrašas paskelbtas viešai.
Vaizdo įraše Ž. Pavilionis dėsto savo ir valdančiųjų požiūrį įvairiais užsienio politikos klausimais, o pokalbio pabaigoje paragina pašnekovą nekreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį ir pavadino prezidentą „simboliniu“.
Už tai Seimo opozicija inicijavo nepasitikėjimą Ž. Pavilioniu. Tiesa, dėl nepasitikėjimo pasirašė per mažai Seimo narių, todėl parlamentaras nebuvo atleisas.
Kalbėdamas apie pokalbį su Rusijos pokštininkais, Ž. Pavilionis pabrėžė, kad po išplatinto įrašo sulaukė daug palaikymo iš kolegų Vakaruose. Jis pripažino, kad pakibo ant apsimetėlių kabliuko.
„Pripažįstu, kad nebuvau pakankamai atsargus, ir tai man gera, nors ir skaudi pamoka. Tačiau turėjau drąsos kartu su savo kolegomis Baltijos šalių Užsienio reikalų komitetų pirmininkais apie tai paskelbti, apsaugoti nuo tolesnių panašių atakų tiek save, tiek sąjungininkus“, – teigė Ž. Pavilionis.
„Žinojau, kad manęs Kremlius už tai nepaglostys. Žinojau, kad sulauksiu daug kritikos. Klysti žmogiška, tačiau tai mano asmeninė klaida – iš karto neatpažinti giliai suklastotos, pirmą kartą Lietuvos istorijoje vykdomos „deep fake“ atakos“, – kalbėjo konservatorius.
Vestuvės per komandiruotę
Tais pačiais 2021 metais Ž. Pavilionis įkliuvo už tai, kad savo vestuves Berlyne iškėlė Seimo kanceliarijos apmokėtos komandiruotės metu. Šį įvykį tyrė ir Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
Parlamentaras tvirtino už būsimosios žmonos kelionę į Vokietiją mokėjęs pats, o susituokęs laisvu nuo darbo metu. Ž. Pavilionio komandiruotė į Berlyną vyko 2021 m. birželio 8–12 dienomis, savo išrinktąją politikas vedė birželio 8 d.
„Santuoka yra įregistruota pagal galiojančius įstatymus, po darbo laiko tarp oficialių susitikimų, visa procedūra truko kelias dešimtis minučių. Seimo narys turi teisę į asmeninį laiką po darbo, komandiruotės atveju – po oficialios programos laiko, ką ir padarėme Berlyne“, – 2021 m. Seime teigė Ž. Pavilionis.
Vėliau paaiškėjo, kad antrasis asmuo, už kurį sumokėta komandiruotės pinigais, buvo visai ne Ž. Pavilionio išrinktoji, o Seimo Užsienio reikalų komiteto biuro vedėjas Evaldas Zelenka.
Ši darbo kelionė dviem asmenims kainavo daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Dalyvavo „partinėse ir institucinėse“ kovose
2021 m. pabaigoje Ž. pavilionis atsidūrė keistoje situacijoje – po parlamentaro kritikos Vyriausybei dėl nesugebėto sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei, prieš jį atsisuko net bendrapartiečiai – nurodė palikti Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigas.
Ž. Pavilionis pasitraukti iš pareigų neskubėjo, bet pripžaino klydęs, jog dalyvavo „partinėse ir institucinėse“ kovose.
„Pripažįstu, kad suklydau, kad per daug kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas dalyvavau partinėse ir institucinėse kovose. Taip, tai mano klaida, mea culpa prieš Kalėdas. Kadangi prisipažinau, kad suklydau, visus metus iki kitų Kalėdų paskirsiu, tikėkimės, tai klaidai taisyti“, – sakė Ž. Pavilionis.
2021 m. gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jos trąšų tranzitas per tranzitas per Lietuvą nesustojo, nes įmonė atliko avansinių mokėjimų „Lietuvos geležinkeliams“. Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija skelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui.
Andrius Vyšniauskas
Marijampolės viendamndatėje apygardoje kandidatuojantis Andrius Vyšniauskas įkliuvo už savo „čekiukus“. Parlamentaras, būdamas Marijampolės savivaldybės tarybos nariu, galimai suklastojo 19 dokumentų ir kaip savo nurodė kitų asmenų patirtas išlaidas, kad apgaule gautų išmokas.
„Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Andriui Vyšniauskui būnant Marijampolės savivaldybės tarybos nariu, jo kaip tarybos nario išlaidų suvestinėse ir šias išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose, pateiktuose Marijampolės savivaldybės administracijai atsiskaitant už savo veiklai skirtas išlaidas, yra nurodytos ir kitų asmenų patirtos išlaidos, kurios nėra susijusios su Andriaus Vyšniausko, kaip tarybos nario, veikla“, – sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Pasak jos, ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie 19 galimai suklastotų ir Marijampolės savivaldybei pateiktų dokumentų, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys.
Anot prokurorės, galimi nusikaltimai padaryti nuo 2019 metų balandžio 23 dienos iki 2020 metų lapkričio 13 dienos, o apgaule buvo įgyta 2190,38 euro. Anot N. Grunskienės, taip manyti leidžia surinktų duomenų visuma – liudytojų parodymai, Marijampolės savivaldybės administracijos pateikti dokumentai, bankų, mobilaus ryšio operatorių ir degalinių pateiktos suvestinės.
A. Vyšniauskui teisėsauga nori pateikti įtarimus dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
„Prašau Seimo leisti patraukti A. Vyšniauską baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – rugpjūčio 13 d. į Seimo narius kreipėsi N. Grunskienė.
Tą pačią dieną Seimas panaikino A. Vyšniausko teisinę neliečiamybę. Parlamentaras pats to paprašė.
A. Vyšniauskas yra sustabdęs narystę TS-LKD partijoje. Konservatorių štabas jį išbraukė iš daugiamandačio kandidatų į Seimą sąrašo, bet jis vis dar kandidatuoja Marijampolės vienmandatėje.
Monika Navickienė
Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nėra TS-LKD kandidatų į Seimą sąraše, tačiau jos skrydis į Dubajų virto skandalu, dėl kurio konservatoriai dar iki dabar yra špilkuojami.
Šį birželį naujienų portalas „15min.lt“ paskelbė, jog ministrės pareigas ėjusi M. Navickienė su Ieva Trinkūnaite ir už finansinius nusikaltimus kalėjusiu Vilhelmu Germantu privačiu lėktuvu keliavo į Dubajų. Už skrydį privačiu lėktuvu ministrės šeima nemokėjo, bet grįžo kiek anksčiau savo lėšomis, nes reikėjo grįžti į darbą.
Iš pradžių negalėjusi paaiškinti, kas finansavo šią viešnagę, vėliau konservatorė sakė, jog tai buvo dovana. Ji nebuvo nurodyta metinėje deklaracijoje, kaip to reikalauja įstatymai.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, su ja bendrauta retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano nusikalstamą praeitį neva nieko nežinojo. Seime iškviesta pasiaiškinti, M. Navickienė tikino nežinojusi, kas sumokėjo už kelionę, teigė bijanti dėl to paskambinti vyrui, nes šis išvykęs į kelionę.
Rugsėjo pradžioje Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad apie savo kelionę į Dubajų Seimo valdybos neinformavusi M. Navickienė nesilaikė numatytos tvarkos aprašo.
Kilus skandalui, M. Navickienė atsistatydino iš socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigų.
Visgi TS-LKD partijos ji teigė nepaliksianti: „Norėčiau likti partijos nare. Visgi, tai vienintelė politinė jėga, su kuria sieju savo asmenines vertybes.“
„Prie partijos darbų, prie partijos žmonių, prie partijos lyderių matyčiau prasmę prisidėti ir toliau“, – aiškino ji.
Visgi Seimo rinkimuose ji nusprendė nedalyvauti.
Milijonus kainavusius projektus laimėdavo Monikos Navickienės kaimynė
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sukurtai Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai valdininkai išleido milijonus eurų, tačiau aiškėja, kad dalis šios sistemos funkcijų neveikia iki šiol, o tarp žmonių gausiai uždirbusiųjų iš ištaškytų valstybės milijonų ir šios programos – tuometės ministrės Monikos Navickienės kaimynė Elena Vingrienė.
Kaip TV3 teigė Seimo narys Algirdas Sysas, E. Vingrienė ir Navickų šeima gyvena šalia – Skapo gatvėje ir įmonės registruotos būtent tais adresais.
2006 m. buvo pradėta kurti SPIS sistema, kurioje gyventojai elektroniniu būdu gali pateikti prašymus dėl įvairių išmokų ir pašalpų. Ši sistema dažnai gedo, o problemos buvo sprendžiamos lėtai, todėl 2021 metais tuometė ministrė M. Navickienė su komanda nutarė sistemą modernizuoti, padaryti ją pagaliau veikiančią.
2021 metais buvo surengtas viešojo pirkimo konkursas ir ministerija pasirašė SPIS modernizavimo sutartį su Kauno bendrove „Proit“. 3 metų priežiūros ir vystymo pirkimas. Šiam reikalui numatė net 3,5 milijono eurų, nors šią bendrovę Viešųjų pirkimų tarnyba yra įtraukusi į nepatikimų tiekėjų sąrašus.
Tai dar ne viskas. SPIS sistemos atnaujinimo darbams prižiūrėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasamdė vilnietės E. Vengrienės vadovaujamą mažąją bendriją „Projektai Jums“.
Iš viso „Projektai jums“ su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarė net 6 sutartis, susijusias su informacinėmis technologijomis. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, už suteiktas paslaugas ministerija sumokėjo daugiau nei 220 tūkstančius eurų.
„Aš dalyvavau konkurse, tiesiog dalyvavau viešajame konkurse ir laimėjau“, – TV3 teigė E. Vengrienė.
E. Vingrienė yra M. Navickienės kaimynė, gyvena tame pačiame name Vilniaus senamiestyje, tačiau kalbas apie draugystę ir viena, ir kita neigia.
„To žmogaus nepažįstu. Nesame gėrusios kavos niekada, nei kavutės, nei ko, dabar tik smalsumas toks kyla“, – sakė M. Navickienė.
„Nepažįstu Monikos Navickienės, esame vieną kartą susitikusios darbiniame susitikime, jame vieną kartą dalyvavo daug žmonių, nesu net tikra, ar gerbiama Monika atsimena“, – tikino E. Vengrienė.
Pasirodo, E. Vengrienė turi ne vieną įmonę, kuri sėkmingai laimi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešuosius pirkimus. Per dvejus metus abi Navickienės kaimynės Vengrienės valdomos įmonės iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo daugiau nei 351 tūkstantį eurų.
Kristijonas Bartoševičius
Nors Kristijonas Bartoševičius jau nebe parlamentaras, jo pedofilijos skandalas drėbė ryškią dėmę ant konservatorių.
2022 m. sausio 23 d. tuometinis TS-LKD frakcijos Seime narys K. Bartoševičius pranešė, kad atsisako Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių. Tą pačią dieną Generalinė prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.
2023 m. liepą, baigtas ikiteisminis tyrimas, byla dėl galimų K. Bartoševičiaus seksualinių nusikaltimų prieš vaikus perduota teismui.
K. Bartoševičius kaltinamas vaikų seksualiniu prievartavimu (2 epizodai), jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens tvirkinimu (4 epizodai) ir mažamečių vaikų nesunkiu sveikatos sutrikdymu (4 epizodai).
Prokuratūros duomenimis, byloje yra keturi nukentėjusieji, kurie galimai prieš juos padarytų nusikaltimų metu buvo nepilnamečiai. Jų apklausų vaizdo įrašai jau yra peržiūrėti.
Iš K. Bartoševičiaus paimti asmens dokumentai, jam draudžiama išvykti iš Lietuvos (išimtis suteikta tik vasarą, jo prašomo vasaros laikotarpio metu).
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prisipažino lemtingąjį penktadienį, kai K. Bartoševičius nusprendė trauktis iš Seimo, skambinusi jam į Čilę. Tai iš karto pakurstė opozicijos kalbas, jog ji ir yra ta, kuri perspėjo tuometį frakcijos narį dėl jam gresiančių kaltinimų ir galbūt paragino kuo skubiau trauktis.
Pati konservatorių frakcijos seniūnė tą neigė, sakė kalbėjusi tik apie K. Bartoševičiaus pasitraukimą, bet ne apie bylą. Paklausta, kodėl negali parodyti Bartoševičiaus žinutės, sakė, kad naudojosi žinutes panaikinančia ir šifruojančia programėle.
2023 m. sausio 23-ąją, kai viešumą pasiekė dvi žinios – kad iš Seimo traukiasi K. Bartoševičius, ir kad prokurorai vykdo tyrimą jo atžvilgiu dėl galimos pedofilijos – ji pripažino, kad bendravo su laiką Čilėje tuo metu leidusiu K. Bartoševičiumi.
„Kada jis pranešė, kad norėtų atsistatydinti, šiandien, ar anksčiau? — Ne ne, sakyčiau prieš keletą dienų, prieš savaitgalį“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tačiau paaiškėjo, kad ne K. Bartoševičius paskambino frakcijos seniūnei pranešti apie pasitraukimą. Kelias savaites visiems kėlus klausimą, kas skambino jam, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė prisipažino, kad tai ji nusprendė pirmoji paskambinti į Čilę.
„Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – tvirtino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Kokios tos indikacijos, ji nepatikslino, tik pasakė, kad skambino gavusi žinutę. Bet vėliau ji jau teisinosi, esą buvo ne taip suprasta.
„Indikacijas aš turėjau iš pono Bartoševičiaus, kad jisai ketina trauktis. Penktadienį jis mane informavo žinute, tada aš jam apie 14 valandą paskambinau, paklausdama, ar tikrai jisai laikosi savo tokios pozicijos“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nors vieną dieną aiškino, kad žinutę gavo paprasta „Messenger“ programėle, kitą dieną ji jau pasakė, kad susirašinėjo šifruota „Signal“ programėle, o žinutės parodyti negali.
„Ne, negaliu, todėl, kad komunikacija vyko privačiu messengeriu... — Bet messenger neprivatūs reikalai buvo aptarinėjami, tai parodykit, nes tai bus jūsų įrodymas, kad sakote tiesą. — Nesupratau, kuo aš esu kaltinama ir koks tai yra tardymas“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
O ir pačios žinutės sakė, kad nebeliko: „Nėra tos žinutės, privatus messengeris, „Signal“ yra tokio pobūdžio, kuriame neišlieka.“
Minima „Signal“ programėlė yra laikoma viena saugiausių konfidencialiai informacijai dalintis, žinutės yra šifruojamos. Jos iš tiesų gali išsitrinti, bet, kad taip būtų, reikia pačiam naudotojui pasirinkti tokius nustatymus.
Generalinė prokurorė pas Seimo pirmininkę atvyko sausio 20-ąją, 11 valandą. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad žinutę iš Bartoševičiaus gavo jau vėliau, galbūt 12 val.
Taigi, prokurorei 11 valandą atvykus pas Viktoriją Čmilytę-Nielsen, po valandos apie atsistatydinimą K. Bartoševičius esą parašo R. Morkūnaitei-Mikulėnienei. Tuomet ji esą jam paskambina po poros valandų, paklausti, ar tai jo galutinis sprendimas. V. Čmilytė-Nielsen su I. Šimonyte susitiko 15 valandą, o vakare bendros vakarienės susirinko jau konservatorių viršūnės – G. Landsbergis, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir dešinioji G. Landsbergio ranka, konservatorių vicepirmininkas Jonas Survila.
Tačiau R. Morkūnaitė-Mikulėnienė kartojo nesuprantanti, kuo yra kaltinama. Skandalo pradžioje ji nesugebėjo atsakyti į žurnalistų klausimą, ar sutiktų eiti į apklausą pas prokurorus, jeigu šie pradėtų tyrimą dėl informacijos nutekinimo.
