Toks posūkis ilgai svarstytoje „čekiukų“ reguliavimo istorijoje įvyko trečiadienį pritarus Seimo nario liberalo Vitalijaus Gailiaus pasiūlymui. Parlamentaras paragino palikti šiuo metu galiojančias BK normas dėl piktnaudžiavimo, vieneriais metais sumažinant sankcijas.
Todėl, jei Seimas pritartų komiteto projektui, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, būtų baudžiamas bauda, areštu, arba laisvės atėmimu ne iki 5, o iki 4 metų.
Tiesa, pirminiame variante buvo siūloma šią sankciją sumažinti nuo 5 iki 3 metų. Visgi, komitetas apsisprendė palaikyti siūlymą dėl 4 metų sankcijos.
Tuo metu už piktnaudžiavimą, kuris padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, komitetas siūlo bausti bauda arba laisvės atėmimu ne iki 7, o iki 6 metų.
V. Gailiaus nuomone, sankcijos už piktnaudžiavimą galėtų būti peržiūrėtos ir sušvelnintos, nepažeidžiant baudžiamosios teisės paskirties.
„Net sušvelninus sankcijas, būtų užtikrinamas pagrindinis baudžiamosios teisės tikslas. Manau, kad atsakomybė už šią veiką liks pakankama, kad atgrasytų nuo nusikaltimo padarymo“, – mano V. Gailius.
„Tai didina nusikalstamos veikos organizuotumą, sistemiškumą, taip pat slaptumą. (...) Neginčytina, kad piktnaudžiavimas savo turiniu kėsinasi į tuos pačius valstybės saugomus gėrius, kaip ir kyšininkavimas. Vis dėlto, piktnaudžiavimas gali vykti vieno asmens žinioje, tam nereikia didesnio žmonių rato, o tai turi reikšmingą poveikį tiek teisine, tiek kriminologine prasme“, – savo pasiūlymą argumentavo jis.
Beje, TTK nariai iš dalies pritarė ir kitiems panašiems pasiūlymams, kuriuos buvo įregistravęs TTK pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas, konservatorės Agnė Bilotaitė ir Giedrė Balčytytė.
Opozicija siūlė sulaukti prokuratūros vertinimo
Savo ruožtu demokratų „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė apgailestavo, kad svarstant sankcijų už piktnaudžiavimą sumažinimą į komiteto posėdį nebuvo pakviesti prokuratūros ir kitų institucijų atstovai.
„Sankcijų mažinimas yra svarstomas pirmą kartą. Mes nežinome oficialios prokuratūros nuomonės šiuo klausimu. Keičiasi reguliavimo modelis, todėl apie galimas jo pasekmes reikėtų paklausti institucijų“, – sakė A. Širinskienė.
Konservatorės G. Balčytytės nuomone, toks svarstymas yra neteisingas, mat neaišku, kaip toks reguliavimas paveiktų jau esamas bylas ir nuosprendžius.
Susilaikyti nuo tokių BK pataisų svarstymo, neišklausius prokurorų pozicijos, taip pat kvietė konservatorė A. Bilotaitė.
„Nedarykime buldozerio, svarbu sužinoti, koks būtų pataisų poveikis, kokios pasekmės“, – sakė A. Bilotaitė.
Tačiau opozicijos siūlymui daryti pertrauką komiteto nariai nepritarė.
TTK įregistravus naują BK pataisų variantą, jų likimas turėtų toliau spręstis Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
