Parlamentarės norėtų išsiaiškinti, ar projekto iniciatoriai nėra tiesiogiai suinteresuoti kodekse nustatytų bausmių švelninimu dėl asmeninių motyvų. Taip pat – ar BK pataisų teikimas nekelia interesų konflikto rizikos.
„Ar, atsižvelgiant į tai, kad dalis įstatymo projekto iniciatorių galimai turi ar turėjo sąsajų su viešųjų lėšų naudojimo tyrimais, projekto teikimas nekelia interesų konflikto rizikos?“ – Antikorupcijos komisijos teiraujasi A. Bilotaitė ir G. Balčytytė.
Jos pastebi, kad dalis projektą pasirašiusių Seimo narių yra buvę savivaldybių tarybų nariai ar dirbę savivaldoje.
Siūlomi teisės akto pakeitimai, A. Bilotaitės ir G. Balčytytės nuomone, turėtų tiesioginę teisinę ir reputacinę reikšmę viešas pareigas einantiems asmenims, įskaitant tuos, kurie yra arba gali būti susiję su savivaldos lėšų panaudojimo teisėtumo tyrimais, kuriuos atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Generalinė prokuratūra.
STT nurodo, jog šiuo metu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl 37 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo.
„Ar egzistuoja rizika, kad įstatymo projektas gali būti suvokiamas kaip priemonė, kuri daro poveikį ar sudaro sąlygas paveikti teisėsaugos institucijų atliekamus tyrimus arba jų eigą, ypač kai teisės aktas koreguoja atsakomybės ribas esant aktyviems tyrimams?“, – Antikorupcijos komisijos klausia konservatorės.
Jos taip pat norėtų išsiaiškinti, ar BK pataisos buvo teikiamos „turint tikslą sudaryti palankesnes sąlygas konkretiems asmenims ar jų aplinkai išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės“.
„Ar tokie veiksmai gali būti laikomi turintys korupcinių požymių, t.y. laikomi piktnaudžiavimu įgaliojimais siekiant naudos sau ar kitam asmeniui“, – kreipimesi į komisiją teiraujasi A. Bilotaitė ir G. Balčytytė.
Dalyvauti trečiadienį vyksiančiame Antikorupcijos komisijos posėdyje pakviesti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), Teisingumo ministerijos, STT, Generalinės prokuratūros, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai.
Seimo narės Jūratės Zailskienės inicijuotu projektu siūloma diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį. Taip pat teismas nebebūtų įpareigotas skirti viešųjų teisių atėmimo, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant jomis – ši sankcija būtų taikoma tik tuo atveju, kai teismas padarytų išvadą, jog toks sprendimas yra proporcingas, siekiant apsaugoti visuomenės interesus. Be to, teismas skirtų draudimą eiti tik tas pareigas arba užsiimti ta veikla, kurias eidamas asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą.
Kaip ELTA jau skelbė, šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė BK pataisoms, siūlančioms švelninti į „čekiukų“ skandalą patekusių politikų atsakomybę. Projektas sulaukė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) palaikymo. Tačiau dėl galimo procedūrų pažeidimų parlamentarų grupė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Planuojama, kad plenarinių posėdžių darbotvarkėje BK pataisos atsiras dar šį mėnesį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
