Latvijoje per pastarąją parą atlikus 24 642 testus patvirtinti 2 935 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, taip pat mirė 23 anksčiau užsikrėtę žmonės, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.
Apie karantiną Latvijoje, kuo skiriasi situacijos Lietuvoje ir Latvijoje naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Įvesta komendanto valanda, uždaromos parduotuvės, grožio salonai
„Jau praeitą savaitę žinojome, kad taip bus, nes šuolis dinamiškai labai didėjo. Ir Vyriausybė, ir sveikatos ministras žinojo, kad reikia apriboti kontaktus, koncertus, renginius, susitikimus“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo R. Žalnierius.
Pasak R. Žalnieriaus, nuo ketvirtadienio šalyje įvedama komendanto valanda – nuo 20 val. iki 5 val. ryto žmonės negalės išeiti iš namų.
Uždaromos parduotuvės, išskyrus prekiaujančios būtinosiomis prekėmis, tačiau ir jų darbo laikas bus ribojimas – parduotuvių durys užsivers 19 val. Taip pat bus ribojamas ir pirkėjų skaičius, anot R. Žalnieriaus, galimi žmonių srautai mažinami per pusę.
Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, prailgintos moksleivių rudens atostogos, tačiau kitaip, nei mūsų šalyje, Latvijos mokiniai į klases negrįš – mokyklos uždaromos, mokymas vyks nuotoliniu būdu.
Latvijoje taip pat bus draudžiama kirpyklų, grožio salonų veikla, uždaromos kavinės ir restoranai, draudžiami sporto, pramogų ir kultūros renginiai.
Visgi tokių griežtų judėjimo ribojimų, kokie, pavyzdžiui, pernai galiojo Lietuvoje, Latvijoje nebus.
„Labai aktualus klausimas tiek Latvijoje gyvenantiems lietuviams, tiek visiems užsieniečiams. Sienos nebus uždaromos, bent kol kas nebus karantinavimosi sąlygų. Žinoma, jeigu augs sergamumas, galbūt kažkas keisis.
Kai įvesta komendanto valanda, po 20 val. vakaro jokio judėjimo nėra, nebent yra būtinybė grįžti iš darbo arba su labai svarbiomis priežastimis, tačiau reikia dokumentų, kurie patvirtintų, kad žmogus tikrai gali judėti“, – kalbėjo lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Pasak jo, taip pat bus ribojamos ir kelionės viešuoju transportu – vietų skaičius mažinamas perpus.
„Norima bent jau stabilizuoti situaciją Latvijoje, kuri šiandien yra kritiška“, – sakė R. Žalnierius.
Visgi, anot jo, Latvijos specialistai pripažįsta, kad neužteks keturių savaičių, kad epidemiologinė padėtis šalyje būtų stabilizuota, tad jau trečią kartą Latvijoje skelbiamas karantinas tikriausiai bus ilgesnės nei mėnesio trukmės.
Latvijoje daug mažiau paskiepytų gyventojų
„Tas bendras vaizdas, pasižiūrėjus į tas mūsų tris Baltijos valstybes, mes laikomės panašiame lygmenyje. Latvija dabar iššoko į priekį, pagal tuos blogiausius rodiklius, mes po truputį Europoje tapome penkti, estai nuo mūsų nelabai atsilieka.
Bet reikia suprasti, kad tas virusas ilgai neužsibūna vienoje vietoje. Tiek kalbant apie lokalią teritoriją, tiek kalbant apie šalis. Neužmirškime, kad Lietuva irgi pirmavo pasaulyje, kai tuo metu Latvijoje buvo labai gera situacija. Dabar ta situacija yra pasikeitusi, tam yra labai daug priežasčių, nėra vienos priežasties“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo D. Razmuvienė.
Epidemiologės teigimu, jeigu žiūrėtume į skiepijimo apimtis, Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta virš 60 proc. gyventojų, Latvijoje – apie 40 proc.
„Tas 20 proc. skirtumas turi reikšmės, kad tą virusą amortizuotum ir sustabdytum“, – aiškino D. Razmuvienė.
Pasak jos, Lietuvoje galioja vieni švelniausių ribojimų visoje Europoje, kai tuo metu Latvijoje taikoma daug griežtesnė politika. Visgi griežtesni draudimai latviams neleido sustabdyti viruso plitimo ir privedė prie karantino.
„Labai sunku šiandien daryti išvadas. Reikia pragyventi visą pandeminį laikotarpį, tik tada pasižiūrėti į visus rodiklius, dienos, mėnesio situacijas, pasakyti, kas padaryta ne taip. Ta delta atmaina nėra nauja tik Latvijoje ar Lietuvoje, ji nauja visame pasaulyje, visos šalys tvarkosi, kaip geba, kaip supranta, žiūri į savo epidemiologinę situaciją, į žmonių supratimą“, – sakė D. Razmuvienė.
Dėl karantino kaltina nesiskiepijusius
R. Žalnieriaus teigimu, latviai labiau piktinasi ne valdžios sprendimu įvesti karantiną, tačiau nevakcinuotų gyventojų elgesiu, kuris, anot jų, ir privedė prie tokios situacijos.
„Žmonės atsigręžia prieš nevakcinuotuosius, kodėl įvedama tokia situacija, kodėl jie nesivakcinuoja ir visa kita“, – teigė lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Jo teigimu, tarp nevakcinuotų gyventojų pasipiktinimą kelia tai, kad nuo kitos savaitės darbuotojai už testus turės mokėti iš savo kišenės (Lietuvoje panašus sprendimas įsigalios nuo gruodžio), o nuo lapkričio 15 d. nevakcinuotus darbuotojus darbdaviai galės nušalinti nuo darbo.
„Yra nemažas pasipiktinimas, tačiau didžioji visuomenės dalis tai palaiko, nes matome pagal skaičius, kad tai yra neišvengiama. Nei protestų, nei piketų nėra, matysime, gal šiomis dienomis tai pasirodys“, – pasakojo R. Žalnierius.
Nors situacija gerėja, neramina ilgasis savaitgalis
D. Razmuvienė atsargiai vertino galimybę Lietuvai pasekti Latvijos pavyzdžiu ir įvesti karantiną. Epidemiologės teigimu, 13 iš 60 savivaldybių pastarosiomis dienomis situacija stabilizavosi, 3 savivaldybės iš „juodų“, kur yra itin aukštas sergamumas, tapo „raudonomis“.
„Nereikia džiaugtis, galvoti, kad virusas iš Lietuvos išėjo. Tačiau šiai dienai kai kurie rodikliai yra truputį gerėjantys. Bet neužmirškime, kad artėja ilgasis savaitgalis“, – sakė D. Razmuvienė.
Jos teigimu, daug kas priklausys nuo to, kaip rekomendacijų laikysis ne tik artimųjų lankantys gyventojai, bet ir moksleiviai, kiek jie bus socialiai aktyvūs per rudens atostogas.
„Turime patirtį, kad nelabai yra paklusnūs Lietuvos piliečiai. Tu gali įvesti kokius nori ribojimus, jeigu jų nesilaikoma, ką dabar darysi, virusas plis. Jei to sąmoningumo bus daugiau, gal ir neprireiks dar griežtesnių ribojimų“, – tvirtino epidemiologė.
Pasiskiepijusiems pensininkams – 20 eurų priedas prie pensijos
Tačiau Latvijos valdžia taiko ne tik botago, bet ir meduolio principą. Kaip teigė R. Žalnierius, šalyje didelis dėmesys skiriamas švietimo įstaigoms, tad valdžia nusprendė skatinti gerai reikalavimus vykdančius įstaigų vadovus.
„Jeigu mokykloje bus daugiau nei 80 proc. pasiskiepijusių darbuotojų, bus skiriamos premijos. Jos ir buvo skirtos – mokyklos gavo nuo 5 tūkst. eurų išmokėti mokytojams priedus, įsigyti nuotolinio mokymosi priemones. <...> Tai sumažino nevakcinuotų [mokytojų] skaičių“, – pasakojo lietuvių bendruomenės pirmininkas.
Pasak jo, kitą savaitę Vyriausybė turėtų priimti sprendimą, kad 60 metų sulaukusiems asmenims, kurie nuspręs pasiskiepyti, bus skiriama 20 eurų priemoka prie pensijos arba darbo užmokesčio.
Visą R. Žalnieriaus ir D. Razmuvienės diskusiją laidoje „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio pradžioje.
