Apie darbo rinkos paradoksus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbio laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „CVonline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Darbo skelbimų skaičius auga, ieškančiųjų – drastiškai krenta
R. Karavaitienė palygino 2019 ir šių metų duomenis. Jei prieš dvejus metus „CVonline“ portale per mėnesį vidutiniškai per mėnesį publikuota 4,5 tūkst. darbo pasiūlymų, 2021-aisiais kiekvieną mėnesį publikuojama 5,5 tūkst. darbo skelbimų.
„Augimas ženklus, bet kandidatų skaičius ženklus į minuso pusę“, – pripažino pašnekovė.
Pasak jo, jei darbo pasiūlymų augimas per dvejus metus yra apie 20 proc., tai ieškančių darbo sumažėjo perpus, o darbuotojų paieška įmonėms šiemet užtrunka du kartus ilgiau, nei prieš dvejus metus.
R. Karavaitienės teigimu, šiuo metu vyrauja IT sektoriaus darbo pasiūlymai, kur ieškoma programuotojų, vystytojų, analitikų, taip pat ieškomi finansų srities specialistai – apskaitininkai, buhalteriai, vyr. buhalteriai, finansų analitikai.
„Sparčiau išaugo poreikis gamybos sektoriaus darbuotojų. Reikalingi darbininkai, staklių operatoriai, inžinieriai, šaltkalviai, remontininkai. Gamybos sektorių išskirčiau kaip tą, kuris susiduria su itin dideliu darbuotojų poreikiu ir bene didžiausiomis problemomis siekiant pritraukti juos“, – padėtį darbo rinkoje nupasakojo „CVonline“ marketingo vadovė.
Pasak jos, paslaugų, klientų aptarnavimo, administravimo, pardavimų, transporto srityse darbo skelbimų skaičius išliko panašus kaip ir 2019-aisiais, tačiau, kaip pažymėjo R. Karavaitienė, kandidatų skaičius į šias darbo vietas – ženkliai kritęs.
Žmonių nemotyvuoja dirbti „spąstai“?
Pasak A. Izgorodino, tai, kad registruotų bedarbių pilna, tačiau verslui stinga darbo jėgos, lemia vienintelis rodiklis – „nedarbo spąstai“. To rodiklio reikšmė Lietuvoje – 86.
„Tai reiškia, kad kai bedarbis tampa darbuotoju, maždaug 86 proc. jo atlyginimo sudaro darbo mokesčiai, kuriuos jis turi mokėti, kai tampa darbuotoju, ir negautos socialinės pašalpos, kurių jis nebegauna, kai įsidarbina.
Kai bedarbis Lietuvoje ateina į darbo rinką, jo realios pajamos yra apie 14 proc. didesnės, nei tos pajamos, kurias jis gauna, kai nedirba. Paprastai kalbant, didelė dalis bedarbių tiesiog nėra visiškai motyvuoti sugrįžti į darbo rinką. Tai, mano nuomone, esminė priežastis, kodėl turime tokį laisvų darbo vietų atsigavimą, bet tokį lėtą užimtųjų skaičiaus atsigavimą“, – laidoje „Dienos pjūvis“ komentavo A. Izgorodinas.
Gal tiesiog reikia didesnių algų?
Situaciją darbo rinkoje galėjo lemti ir kitos priežastys. Eurostato duomenimis, lietuviai darbuotojai sukuria daugiau kaip 80 proc. vertės tiek, kiek sukuria vidutinis ES darbuotojas, tačiau valanda lietuvio darbo atlyginimui ir su juo susijusiems mokesčiams, atsieina 10 eurų – triskart mažiau nei ES vidurkis. Tad lietuviai yra daug produktyvesnis nei graikai, tačiau gauna daug mažiau pinigų.
Visgi A. Izgorodinas nebūtų linkęs to sieti su dabartiniu darbo jėgos trūkumu, nes, anot ekonomisto, algos Lietuvoje auga bene sparčiausiai Europoje.
„Jeigu pasižiūrėsime, kaip kyla atlyginimai pagrindiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose, ne procentais, bet eurais per valandą, tai matysime, kad pramonėje, transporte Lietuva yra tarp lyderių visoje Europoje pagal nominalų darbo užmokesčio augimą“, – kalbėjo ekonomistas.
„Taip, pripažįstu ir sutinku, kad tie atlyginimai mažesni negu Vokietijoje, Prancūzijoje ar Austrijoje, bet mes bene sparčiausiai Europoje vejamės ir Europos vidurkį, ir turtingesnes šalis“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Įmonės priverstos kelti atlyginimus
R. Karavaitienė pažymėjo, kad darbo pasiūlymuose siūlomi vis aukštesni atlyginimai. „CVonline“ atlikto atlyginimo tyrimo duomenimis, per šių metų devynis mėnesius atlyginimų lygis vidutiniškai pakilo 13 proc.
„Kai kuriose srityse įmonės yra priverstos daug sparčiau arba didesniais kiekiais didinti tuos atlyginimus, ypač, jei eina kalba apie tuos nišinius specialistus, kurie turi specifines, profesines žinias, specifinius įgūdžius, kur reikalinga darbo patirtis, užsienio kalbų žinios. Kuo daugiau tų reikalavimų, kuo sunkiau surasti tokį žmogų, tuo atlyginimus, matome, įmonės vis drąsiau kelia“, – kalbėjo pašnekovė.
Kylantys atlyginimai = kylančios kainos
Tačiau kylantys atlyginimai reiškia ir kylančias kainas, pažymi A. Izgorodinas. Statistikos departamento duomenimis, šiemet atlyginimai pakilo dešimtadaliu. Toks spartus atlyginimų augimas, kuris panašiu tempu vyko ir pernai, anot A. Izgorodino, reiškia tik vieną dalyką – verslininkai kels prekių kainas.
„Kyla ne tik energetinių išteklių, dujų kainos, bet kyla labai stipriai darbuotojų atlyginimai“, – aiškino pašnekovas.
Ekonomisto teigimu, artimiausiu metu sparčiau brangs įvairios paslaugos, kadangi iš statistikos matyti, kad Lietuvoje vartojamas po truputį normalizuojasi, žmonės aktyviau pereina prie paslaugų vartojimo.
„Tai reiškia, kad šiuose sektoriuose, tikėtina, bus didesnė paklausa, didesnis suvartojimas ir tuo pačiu tuose sektoriuose matome pakankamai didelį darbuotojų trūkumą. Pačių įvairiausių paslaugų kainos gali didėti“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Tačiau, anot jo, brangs ne tik paslaugos, bet ir maisto prekės.
„Artimiausiu metu maistas brangs. Eliminuojant atlyginimus, vien dėl to, kad naftos kaina kyla. Nafta yra vienas iš transporto elementų, ko gero, pagrindinis elementas, tai kuo brangesni degalai, tuo brangesnės ir maisto kainos“, – sakė A. Izgorodinas.
Ilgalaikiams bedarbiams – pašalpų mažinimas
Visgi ne tik didesni atlyginimai gali sumažinti bedarbių skaičių. A. Izgorodino nuomone, ilgalaikius bedarbius pažaboti galėtų ir sumažintos pašalpos.
„Tikrai yra problema, kad dalis chroniškų, ilgalaikių bedarbių neturi jokios motyvacijos grįžti į darbo rinką, nes ir iki kovido, ir dabar gauna pakankamai daug pašalpų ir jie finansiškai jaučiasi visai neblogai ir kažkiek dirba nelegaliai. Aš asmeniškai kažkiek pritarčiau, nežinau, kokias pašalpas reikėtų tiksliai naikinti, čia reikėtų žiūrėti specialistams. Bet fundamentaliai žiūrint, aš sutikčiau, kad pašalpų dydį Lietuvoje reikia mažinti“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diskutuoja apie pokyčius, kurie liestų ilgalaikius bedarbius Užimtumo tarnyboje. Ministrė Monika Navickienė teigia, kad svarstoma darbo pasiūlymų atsisakantiems ilgalaikiams bedarbiams apriboti galimybę likti Užimtumo tarnyboje.
Visą R. Karavaitienės ir A. Izgorodino diskusiją laidoje „Dienos pjūvis“ galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.
Kainos nesveikai kyla rinkoje o žmonės verčiami dirbti už grašius.
Visai nenustebčiau kad vėl darbo liaudies lavina išvažiuos iš Lietuvos... Nes ir pats jau pasidairau, nors niekad juodo darbo nedirbau.
Nebematau prasmės čia kovoti su skylėta valstybės politika ir jos kapitalistais. Beje pridursiu atlyginimai Vilniuje ir kituose miestuose ženkliai skiriasi net jei įmonė daro tą pačia apyvartą ir grynus pelnus..
Yra šalių kur 10 metų atidirbus gausi tokią pačią pensiją kaip lietuvoje 40 metų..
