Lietuvos galimybės generuoti rezervus, lyginant su Rusija ir Baltarusija, yra ribotos. Kaip pažymi diskusijos organizatoriai, Rytų Europos studijų centras ir Pilietinis gynybos ir saugumo analizės centras Locked N‘ Loaded, valstybės narystė NATO kompensuoja šį neatitikimą, tačiau Lietuva vis tiek pasitiktų pirmąjį agresoriaus smūgį, tad galimybė trumpuoju-vidutiniu laikotarpiu vykdyti operacijas ir papildyti pajėgas bus kritinė.
Vien reguliari kariuomenė šio uždavinio atlikti nebūtų pajėgi. Dėl šios priežasties Lietuva dar nuo Nepriklausomybės pradžios kaip aktyvųjį rezervą yra įveiklinusi Krašto apsaugos savanorių pajėgas.
O krašto apsaugos viceministrė Kamilė Gogelienė diskusijoje teigė, kad sumažinti kovinį, logistinį ir administracinį krūvį, tenkantį reguliariosioms pajėgoms, padės ir šiemet pradėtos vystyti karo komendatūros.
„Kas apima mūsų ministro iniciatyvą, tai yra komendatūrų įsitraukimą, tai tampa svarbia kariuomenės dalimi, į kurią yra įtraukiama visuomenė“, – tvirtino K. Gogelienė.
Bus kviečiama daugiau aktyviojo rezervo prievolininkų atnaujinti žinias
Karas Ukrainoje parodė ir tai, kad svarbus ne tik besikaunančiųjų vaidmuo, bet ir vadų, profesionalų, artileristų, tankistų vaidmuo. Diskusijoje pulkininkas Dainius Guzas teigė, kad bet kuris karys pereidamas į aktyvųjį rezervą registruojamas kaip toliau tęsiantis tarnybą. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas – tai karo prievolininkai, jau įgiję pagrindinį karinį parengtumą, o jų turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose, šiuo metu aktyviajame kariuomenės rezerve yra apie 30 tūkst. karių.
„Pernai pratybų metu buvo išbandytas šis modelis ir jis buvo gana sėkmingas. Aišku, pačią sistemą reikėtų tobulinti, nes prievolininkai, esantys aktyviame rezerve, civiliniame gyvenime turi ir darbus, tai reikėtų tą sistemą patobulinti, perspėti karius anksčiau, kad galėtų pasiplanuoti metus į priekį“, – sakė D. Guzas.
Šiemet atnaujinti savo žinias buvo pakviesti 3000 aktyvaus rezervo karių, o kitąmet planuojama kviesti 3600. Kasmet tas skaičius augs, tačiau ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, nes viskas priklauso nuo kariuomenės personalo bei galimybių.
„Aktyviajame rezerve kariai būna 10 metų ir per tą laiką turi būti pakviečiami į tarnybą 30-iai dienų. Tai priklauso nuo vado, jis žino karių pasirengimo lygį ir pats skirsto. Paprastai karius kviečia po 2–3 metų dešimčiai darbo dienų, kad atnaujintų individualius ir kolektyvinius įgūdžius“, – tvirtino D. Guzas.
Jis pridūrė, kad šių prievolininkų motyvacija kartais net didesnė nei profesionalių karių.
K. Gogelienė pridūrė, kad aktyviojo rezervo kariai dalyvauja pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 60 dienų per tarnybos aktyviajame rezerve laikotarpį.
Pulkininkas Dainius Guzas: turi keistis požiūris į šauktinį
Kalbėdama apie visuotinį šaukimą, viceministrė tvirtino, kad jis vyks palaipsniui.
„Akcentuosiu, kad 2025 metais aktyvųjį rezervą sudarys 35 tūkstančiai karių, parengtasis rezervas priartės prie 115 tūkst., o jau vėliau yra tikslas, kad aktyvųjį rezervą sudarytų apie 60 tūkst., bet čia ne per vienerius ir ne per dvejus metus bus įvykdyta, tai būtų iki 2035 metų“, – sakė K. Gogelienė.
D. Guzas priminė, kad iki 2022 metų Lietuvoje buvo koncentruojamasi į operacinę karių parengtį, kurios metu surenkamas vienetas, jis išvežamas į operacijos rajoną, kuriame karys su valstybės logistikos pagalba pusę metų arba kelis mėnesius vykdė užduotis.
„O dabar mums reikia gebėjimo kovoti, vystyti parengtį. <...> Turime turėti gebėjimą keisti vienetus, ne šiaip, kad vienas karys susirgo ir jį kažkas pakeičia, bet bus batalionas ištraukiamas, batalionas stumiamas ir tas vyksta viso aljanso mastu. Dėl to pereiname prie visos valstybės gebėjimo kariauti. Tos dvi parengtys viena nuo kitos yra neatskiriamos, jos yra susietos tiesiogiai, tas pats rezervas yra didelė sudėtinė dalis.
Pats požiūris į šauktinį turi stipriai keistis. Aš prisimenu kariuomenės vado Žuko žodžius, kad atėjęs karys turi ne kažką šluoti, dažyti, jis turi mokytis kariauti. Mes ir einame tuo nurodytu keliu <...>“, – sakė pulkininkas D. Guzas.
Yra žinoma, kad didėja karių instruktorių poreikis, tačiau D. Guzas priminė, jog dalis šauktinių, nuo 10 iki 30 proc., pasilieka profesionalioje karo tarnyboje. Tai reiškia, kad dalis jų tampa instruktoriais ir ruošia kitus karius.
„Tie patys šauktiniai generuoja instruktorius, tik mūsų vadų pareiga sustatyti teisingai grandinę“, – akcentavo D. Guzas.
KASP karo metu nesilaikytų teritoriškumo
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas-pulkininkas Darius Vaicikauskas tvirtino, kad KASP yra integrali sausumos pajėgų dalis, o karinis rengimas vyksta kartu su Žemaitijos, Geležinio Vilko ir Aukštaitijos brigadomis.
„Divizijos kontekste savanorių nėra. Buvo galvojama apie tikslinę savanorių specializaciją, pavyzdžiui, žvalgybos srityje, netiesioginės paramos kontekste, logistikos, bet kol kas šiai dienai yra aišku, kad savanoriai nebus specializuojami. Tiesiog savanoriai išliks teritoriniu pagrindu, tačiau negalime vien tik jo laikytis, nes, tarkime, jei Dzūkijoje prasideda karas, negi Šiauliai ar 3-oji rinktinė, 6-oji rinktinė lauks ir nieko nedarys?
Tada to karo metu, jei kariuomenei atsiranda poreikis pridengti nepridengtą tarpą, tada tiek 3-oji rinktinė, Klaipėda, tiek Šiauliai gali būti metami į frontą, kad atstatytų trūkstamus pajėgumus“, – teigė D. Vaicikauskas.
Jis pridūrė, kad Ukrainos pavyzdys taip pat rodo, kad krašto apsaugos savanoriai nesilaiko teritoriškumo, jie yra siunčiami į frontą ten, kur jų reikia.
Ar Šaulių sąjunga galėtų susijungti su KASP?
KASP ir Lietuvos šaulių sąjungos susijungimas taip pat yra diskutuotinas klausimas.
„Užsiduokime sau klausimą, kodėl šauliai eina į Šaulių sąjungą, o ne į savanorius, kurių dabar turime apie 5 tūkstančius? Nes tai yra žmogus ir kažkodėl jam yra „seksualiau“ nueiti į šaulius negu į savanorius. Einant į savanorius yra aišku, kad tai yra prievolė nuosekliam kariniam rengimui, priešingu atveju, bičiuli, tu nesi čia laukiamas. Mes norime, kad žmogus ateitų ir tas 30 dienų per metus pasiruoštų nuosekliam kariniam rengimui, nes kitaip mes negalime kalbėti apie normalų karinį parengimą“, – sake D. Vaicikauskas.
Jis tvirtino, kad kai kurie šauliai retai lanko užsiėmimus, tad svarstant sujungimo klausimą, reikėtų atsakyti į klausimą, ar šauliams atsirastų prievolė ir ar jie ją išpildytų.
„Dėl aktyviajame rezerve buvusių karių, tai mes labai džiaugiamės, kad žmogus nori prisijungti prie KASP. Jeigu jie tik ateina, tai mes labai džiaugiamės, nes tai nuima papildomą jo karinio rengimo naštą <...>. Tačiau kaip paskatinti juos ateiti? Jei tai žmogaus noras ir jis prisijungs, šaunu, tačiau padaryti kažkokią bonusinę sistemą... Tai kiek galime mes bonusuotis ir taip iššaukti piliečiui meilę tėvynei?“ – svarstė KASP vadas.
Pulkininkas ir karo komendatūrų projekto vadovas Danas Mockūnas pritarė, kad bonusai reikalingi tik kario išlaikymui, o ne paskatinimui.
„Jeigu žmogus ateina dėl bonusų, tai jis nebus nei savanoris, nei karys. Tačiau, kai karys jau pats atėjo, tada taip, bonusai reikalingi, nes jis turi šeimą, turi darbą ir taip toliau, tai jam reikalingi bonusai, kurie kompensuotų praradimus, bet bonusais juos vilioti, tai tas pats, kas meilę pirkti“, – sakė D. Mockūnas.
Diskusijoje buvo tvirtinama, kad kai kurie šauliai eina į Šaulių sąjungą, kadangi norėdami patekti į KASP nepraeitų medicininio patikrinimo. Beje, Šaulių sąjunga yra lankstesnė ir patrauklesnė, nes galima rinktis kuopą pagal savo sugebėjimus, pomėgius ir profesinę sritį.
„Mes išties Šaulių sąjungą įvardijame kaip kertinę nevyriausybinę organizaciją, telkiančią visuomenę, ir ji yra be galo svarbi, jos plėtra numatyta iki 50 tūkst. žmonių, dabar jų yra apie 17 tūkst. Jų funkcijos yra labai plačios: mes turime ir kovinius šaulius, ir komendantinius šaulius, jie turi daugiau laisvės, pasirinkimo, tas irgi yra labai svarbu. Tai yra labai platu, šauliai nėra kariuomenės dalis, bet jie yra ramstis“, – tvirtino K. Gogelienė.
Pirmasis karinis rengimas Panevėžio komendatūroje bus pradėtas spalio 7-ąją
D. Mockūnas, kalbėdamas apie karo komendatūras, teigė, kad pakankamą komendatūrų pajėgumą galime pasiekti jau kitų metų antroje pusėje. Jis pridūrė, kad dabartinės komendanto funkcijos yra užtikrinti komendanto valandą, apribojimus, kurie numatyti Karo padėties įstatyme, keistis informacija su savivaldybe, prižiūrėti, ar savivaldybės administracijos direktorius vykdo savo funkcijas.
„Dabartinė sistema yra nėra efektyvi ir neveikia. Komendatūra turi veikti netgi anksčiau, negu prasidėtų mobilizacija, nes komendatūra užtikrina mobilizaciją. Be mobilizacijos mes negalime pasiruošti karui. Mobilizacija yra mūsų kritinis faktorius.
Einama link to, kad karo komendantai taip ir išliks, nes yra reikalinga, kad jie būtų su tam tikru išsilavinimu, jie išliks neetatiniai, bet stengsimės, kad visi karo komendantų pavaduotojai būtų bent jau atsargos kariškiai ir dirbtų pilnu etatu.
O svarbiausia, kad buvo priimtas sprendimas šią dabartinę karo komendantų struktūrą jungti su karo prievolės komplektavimo tarnyba, nes karo komendantai turėtų užtikrinti personalo mobilizaciją, o karo prievolės komplektavimo tarnyba daugelyje savivaldybių turi savo skyrius ir poskyrius. Karo komendantai atsakingi už mobilizaciją ir užnugario apsaugą“, – tvirtino pulkininkas.
Žmonės, kurie yra pilietiškai nusiteikę, ir dėl savo amžiaus ar fizinių galimybių negali tarnauti KASP, gali užsirašyti komendatūrose. Paskelbus karo padėtį šie žmonės prisistatytų į komendatūrą.
Karinio rengimo metu vyks patvirtinta dešimties dienų programa, bazinis komendantinio vienetino bazinis kario kursas, kuris atnaujins žinias arba suteiks reikalingų žinių bei įgūdžių žmonėms, kurie nėra parengtojo karinio rezervo prievolininkai. Vėliau kasmet iki dešimt metų jie bus šaukiami į pratybas savo komendatūrose.
„Yra esmė tame, kad kiekvienas žmogus karo atveju žinotų savo vietą, jei aš gyvenu Vilniaus rajone, aš žinau, į kurią komendatūrą ateiti, kur mano vieta ir kas aš toks toje komendatūroje“, – sakė D. Mockūnas.
5998 žmonės šiuo metu yra užsiregistravę į komendatūras.
Pirmasis karinis rengimas Panevėžio komendatūroje bus pradėtas spalio 7-ąją.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra nurodžiusi, jog užsiregistravę asmenys į pratybas karo komendantūrų karinių vienetų sudėtyje bus kviečiami nuo 3 iki 10 dienų per metus. Pratybų metu ketinama užtikrinti aprūpinimą ginkluote ir ekipuote.
Karo atveju, piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus, kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.
Taikos metu komendantiniai vienetai bus užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis.
