Įdomiu radiniu feisbuko grupėje „Daržininkų užrašai“ pasidalino Kara Baužienė iš Šilalės rajono.
„Koks čia ateivis? Atsiranda staiga, kaip ištirpęs zefyras, o paskui sukietėja. Apačioje nieko nerandu – nuimu ir tiek“, – rašė ji.
Kai kurie komentatoriai teigė irgi matę panašų organizmą:
„Pas mane pernai buvo įsimetęs ant vienos gėlės. Teko persodinti.“
„Buvo ir pas mus, manėme, kad kas kažkokios pastos numetė. Vandeniu perliejus ištirpo.“
Kiti iš karto rašė, kad tai gyvas organizmas, vadinamas gleivūnu.
„Geltonasis gleivūnas. Daržui ir augalams tikrai nekenkia. Ženklas, kad dirvoje daug organinių medžiagų ir pakankamai drėgmės“, – pakomentavo puslapio „2hektarai“ administratorius.
„Man irgi panašu į gleivūną“, – komentavo grupės narė Simona.
Mikologė paaiškino, kas tai yra
Grybų žinovė, mikologė Aurelija Plūkė sako, kad radinys darže tikrai panašus į gleivūną, dar vadinamą geltonuoju kleckiu (lot. Fuligo septica).
„Dažnai jis būna ryškiai geltonos spalvos, atrodo kaip purus blynas ar putų krūvelė“, – komentuoja ji.
Kaip aiškina mikologė, šį gleivūną galima pastebėti parkuose, daržuose ar tiesiog ant mulčio. Kitaip tariant, ten, kur yra drėgna ir susidarė kitos tinkamos sąlygos jam gyventi (pavyzdžiui, yra pūvančios medienos), nes gleivūnas maitinasi bakterijomis ir organinėmis medžiagomis.
Tačiau gleivūnas nėra grybas, kaip daugelis galvoja. Gleivūnai priskiriami visai kitai organizmų grupei – pirmuonims. Dėl to šis organizmas turi įdomų ir savitą gyvenimo ciklą.
„Vienoje iš savo gyvenimo stadijų, gleivūnas, ieškodamas maisto, gali judėti kaip ameba. Kai sąlygos tampa nepalankios arba gleivūnas sukaupia pakankamai maisto medžiagų, jis transformuojasi į dauginimosi stadiją, kai išauga tam tikros struktūros, kuriose subręsta sporos, kuriomis gleivūnai, kaip ir grybai, dauginasi“, – pasakoja A. Plūkė.
„Labai įdomu tai, nors gleivūnai neturi nei smegenų, nei nervų sistemos, jie yra tiesiog vienaląsčiai organizmai, mokslininkai nustatė, kad jie geba spręsti problemas. Eksperimentuose buvo stebėta, kaip gleivūnai labirinte randa trumpiausią kelią iki maisto, išvengdami kliūčių, ir net „prisimena“ ankstesnius maršrutus“, – dėsto mikologė.
Turimais duomenimis, Lietuvoje užregistruota per 200 rūšių gleivūnų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
