Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros klimatologas Justinas Kilpys pasakoja, kad artėjantis vasaros sezonas klimatologine prasme gali būti vidutiniškas, o šilumos vidurkiai turėtų siekti 17 laipsnių.
„Pagal ilgalaikes sezonines prognozes, kurios yra sudaromos iki rudens, panašu, kad vasara bus vidutiniška, daug temperatūros svyravimų. Vidutinė temperatūra turėtų siekti 16–17 laipsnių. Kritulių numatoma mažiau už normą, tačiau ši prognozė yra gerokai mažiau patikima nei temperatūros nusakymas“, – pastebėjo klimatologas.
Tiesa, pašnekovas J. Kilpys tikina, kad nors vidutinė temperatūra mažai skirsis nuo jau prieš tai buvusių vasaros sezonų, tikėtina, kad vasaros metu dar galime sulaukti ne vieno karščio rekordo.
„Dėl ekstremalėjančių sąlygų rekordų galime tikėtis – vieną dieną gali būti labai karšta, kitą bus šalta.
Aš nenustebčiau ir beveik esu tikras, kad vasarą bus dienų, kai sulauksime 30 laipsnių šilumos ir daugiau, taip pat bus ir labai šaltų, ir labai lietingų dienų.
Būtų naudinga sekti tiesiog kasdien tas prognozes, o ne savaitę į priekį, kurios retai pasitvirtina“, – kalbėjo J. Kilpys.
Kinta karščiausių mėnesių tendencijos
Nors įprastai liepos mėnuo yra laikomas geriausiu laikotarpiu atostogoms dėl šiltų orų, klimatologo J. Kilpio teigimu, tendencijos keičiasi, todėl itin šilta gali būti ne tik liepą.
„Žiūrint į XX a., tai tikrai buvo liepos mėnuo būdavo karščiausias, tačiau pastaruosius 20 metų rugpjūčio mėnesio vidutinė temperatūra beveik tokia pat kaip liepą.
Žinoma, natūralu, kad saulė dar aukščiausiai būna liepos mėnesį, o rugpjūtį ji pakyla šiek tiek žemiau, tai tos tiesioginės karštos saulės šiek tiek būna daugiau liepa, bet šilti orai rugpjūtį dar dominuos“, – teigė klimatologas.
Iškritęs sniegas pavasarį – ne naujiena
Šiais metais gegužės mėnesio rytą iškritęs sniegas nustebino daugelį, pradėta klausinėti, ar tai yra tam tikros orų anomalijos, susijusios su globaliniu atšilimu.
Visgi, klimatologas J. Kilpys pasakoja, kad stebėtis nevertėtų, tokių reiškinių yra pasitaikę ir XX a.
„Tai tikrai ne pirmas kartas. Lietuvoje gegužės mėnesį sniegas iškrenta kas tris, keturis metus. Prieš tai sniego sulaukėme 2017 metais.
Kitaip tariant, tai tikrai ne pirmas, ir tikrai ne paskutinis kartas, kai gegužės mėnesį sninga, o rekordas, kada paskutinį kartą snigo, buvo 1989 m. gegužės 22 d.“, – patikslino J. Kilpys.
Pašnekovas tikina, kad tokie reiškiniai turi ir tam tikrą paaiškinimą, tačiau teigti, kad tai yra viena iš globalinio atšilimo pasekmių, teigti nevertėtų.
„Neretai tai įvyksta dėl arktinio oro išsiveržimo. Dažniausiai iš arkties regiono atslenka šaltesnė oro masė.
Kalbant apie šiuos metus, Šiaurės Skandinavijoje, Šiaurės Suomijoje buvo labai gilus, šaltas ciklonas ir tas šaltasis frontas buvo pasiekęs ir Lietuvą. Be to, sniego iškrito gana nemažai rytinėje Lietuvos dalyje, o Latvijoje apskritai buvo apie 8 cm sniego.
Nieko išskirtinio ir įprasto nebuvo. Vieno konkretaus meteorologinio įvykio negalime susieti su klimato kaita, tačiau dėl klimato kaitos susidaro palankios sąlygos ekstremalioms orų situacijoms. Niekada šimtu procentų nepasakysime, kad tas konkretus įvykis nutiko dėl klimato kaitos. Iš kitos pusės – mokslas sako, kad, keičiantis klimatui, orai tampa ekstremalesni, vis dažniau įvyksta tokie staigūs pokyčiai“, – reziumavo klimatologas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba jau anksčiau buvo pranešusi, kad gegužę vėsiau yra buvę tik 1978 metais, kai registruota 7,2 laipsnio vidutinė oro temperatūra ir 1980 metais – 7,4 laipsnio.
Pasak pranešimo, vėsesnė nei įprastai gegužės viduryje oro temperatūra laikėsi ir šiaurinėje bei rytinėje Europoje, bet pietinėje Europoje vyravo nebūdingas šiam laikotarpiui karštis.
Tuo tarpu praėjusi kalendorinė žiema Lietuvoje buvo šilčiausia per visą meteorologinių stebėjimų laikotarpį. Vidutinė žiemos mėnesių oro temperatūra buvo 2,6 laipsnio šilumos. 1981–2010 metais žiemos oro temperatūros vidurkis Lietuvoje buvo 2,8 laipsnio šalčio.
