Koks durnas klausimas, dar ir gėlėms nustatinėjama pilietybė. Bjauru.

Ką dar sugalvos visažiniai?

Bet žiūrknalistkos vis dirbtinai eskaluoja šią temą, tešlagalviai. Juk ir per gimtadienius dovanodavo gėlių sovietmečiu, tai gal irgi pradėkim apie tai diskutuoti?

VL
-"Partizanai miškuose, šiek tiek mokam, o partizanai mieste? Kur programa, kad kiekvienas namas ir butas turėtų mažą Algirdo Petrusevičiaus automatą gatvių kautynėms?
Net Giraitės šaudmenų gamyklos per plauką vos nelikvidavom – neapsimoka, gausim iš kitur…
Broliai ukrainai baisia kaina suprato, kad viską reikia gamintis patiems. O mes nė sandėlių neturim, atidavėm agrodaržovių verslui.
Traktorių paradas sostinėje, kaip gražu. Išskabys tą kaimo gerovę kaip grybus.
Svarstykim, kaip sukurti veiksnias mobilizacines struktūras ir apmokyti Lietuvos vyrus. Juk to reikia skubiai, generolų laikas jau praloštas. Kariuomenė rengiama paradams, ne karui.
Imkimės paprasčiausių dalykų. Kiekvienam vyrui, o pirmiausia, kiekvienam kariui, esamam ir būsimam – po finką! Pigiau, negu auksiniai Juozo šaukštai. Suomišką peilį, kuris dar kala į ruselių sąmonę, atgrąsydamas net putinoidus prisiminimais, kaip jie buvo smaigstomi Stalino laikų Karelijos miškuose.
Dabar juos smaigstys nelemtieji Lietuvos partizanai – ir miškuose, ir miestelių bunkeriuose.
Būkim tikri, šis gandas Rusijoje nueis: kiekvienas lietuvis jau turi finką!"

NELIESKITE MŪSŲ KARDELIŲ
Lietuvos edukuotieji, išdidžiai išvartę S. Nėries paminklus bei aploję J. Marcinkevičių ir K. Donelaitį, ėmėsi naujos veiklos. Šį kartą jie paskelbė kovą Rugsėjo 1-osios gėlei – kardeliui. O kaip gi, juk tai -sovietmečio reliktas!!! Juk tai - šluota, kurią vaikai tampo į mokyklą!!! Edukuotojų kovą su kardeliu savo stipriais moteriškais pečiais parėmė ir garsiausioji šalies edukologė, tarusi galutinį verdiktą: „Rugsėjo 1-oji yra žinių, o ne floristikos diena“.
Suprantu aš tuos edukuotus – reikia gi kažkur save įprasminti ar bent jau ištaškyti kūne užstrigusius testosteronus. Ir čia puikiai gali pagebėti kova prieš Rugsėjo 1-oios gėlę, t.y. „sovietmečio reliktą“.
Na, jūs ten taškykitės, o aš pasinersiu į „sovietinių laikų“ nostalgiją. Ypatingai „edukuotiems“ primenu, kad „sovietiniai laikai“ ir „sovietinė sistema“ yra du vienas su kitu nieko bendro neturintys dalykai. Minėtą sistemą mes sugriovėme, o štai su ta sistema susijusio laiko niekaip neištrinsime – jis tiesiog buvo. Buvo ir mano gyvenime – kaip vaikystės laikotarpis, kaip įvairių patirčių kaupiklis, kaip meilės ir santykių mokykla. Buvo ir išliko iki šiol – kaip gražių prisiminimų srautas.
Nežinau, ar galėčiau surasti dar gražesnį prisiminimą apie tai, kaip ruošdavausi Rugsėjo 1-osios šventei. Ruošdavausi ne tik paskutinėmis Rugpjūčio dienomis, stovėdama eilėje prie sąsiuvinių – tiek „langeliais“, tiek „linijomis“. Ruošdavausi visą vasarą, šeimos sode augindama gėlę -tik ne kardelį, o nuostabaus grožio ir kvapo rožę, kurią vėliau Rugsėjo 1-ąją dovanodavau savo Mokytojai. O kiek meilės ir rūpesčio į tą rožę būdavo sudėta – nesibodėjau dėl tos rožės net rinkti kaimynų karvės mėšlą, kad galėčiau pagaminti pačią geriausią trašą savo karališkai rožei. Ir nešdavau tą rožę į mokyklą, saugodama ją labiau, nei visa britų žvalgyba šiandien saugo D. Britanijos karalių. Tai buvo mano meilės ir pagarbos dovana Mokytojai. Ir tik dabar suprantu: kokia laimė, kad tuomet nebuvo tų „edukuotų“, skelbiančių kovą prieš rožes, kurios neva „panašios į spygliuotą vielą ir bado mokytojams pirštus“.

Čia tikriausiai KGB kuprius tuos piktus veidelius mėto.

Cirkas be pinigų. Tai nebeturiu prie ko prikibt? Duokit ramybę bent augalams. Dauguma gėlių įvežamos iš kitų valstybių, ne iš Rusijos. Čia baimės ar durnumo požymis?

Visus senelius išskerskit - tai gi sovietmečio palikimas.

Dovanojo kas rudenį kiemuose savo žydėjo, nes įvežtinių olandiškų gėlių nebuvo, rugsėjo 1 tradiciškai nešė kardelius ir kininius įvairiaspalvius ratilius, dar jurginų puokštes ir lauko rožes. Kas žydėjo tą ir nešė, tačiau kardeliai atrodo didingiausiai ir ilgiausiai žydi. Pati kasmet sodiniu 10 kardelių, nors vaikai jau suaugę bet man labai gražios gėlės. Ar apskritai reikia tokia proga mokytojams gėlių jau kitas klausimas, bet tradicija yra tradicija, jeigu savaime ji nemiršta, vadinasi žmonės nori jas dovanoti.

Gerai, pvz. Danijoje, rugsėjo 1 buvo rugpjūčio 11d ir ten jokia šventė mokslo metų pradžia, bet užtat kaip švenčia pabaigą mokslų – su renginiais, atrakcijom, tėveliais, bendru stalu vaišių muzika ir jokių gėlių, vakare diskoteka.