Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sausio 18 dieną pateikė Vyriausybei derinimui projektą dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo ir studijų valstybės finansuojamose vietose apmokėti skyrimo tvarkos.
Projektu siūloma pakeisti norminės studijų kainos skaičiavimo metodiką. Ji leistų padidinti valstybės skiriamą finansavimą studijoms. Tačiau tuo pačiu padidintų ir studijų kainą studentams.
Seimo Darbo partijos frakcijos narė, švietimo ir mokslo komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė pirmadienį surengė spaudos konferenciją, kurioje nuogąstavo dėl didinamų norminių studijų kainų.
„Kyla nuogąstavimai dėl esamos situacijos. Kokiu laikotarpiu nuspręsta didinti tam tikrų studijų kainas? Suprantu, kas studijų kryptyse susidarė situacija, kad tie skirtumai yra galbūt per dideli.
Tikrai nemaža dalis Lietuvos studentų ir abiturientų renkasi populiarių krypčių studijas. Ar mes, valstybė, turime riboti tų studijų prieinamumą?“, – teiravosi I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasak Seimo narės, remiantis projektu universitetinių socialinių, matematikos ar medicinos krypčių studijos brangtų daugiau nei 1 tūkst. eurų per metus – arba atitinkamai nuo 30 iki 60 proc. Kolegijose pokytis siekia apie 10 proc.
„Pavyzdžiui, socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypties studijos brangtų nuo 1500 iki 1648 eurų. Atitinkamai, apie beveik 150 eurų.
Tačiau universitetuose tas pokytis yra kur kas ženklesnis. Socialinės krypties studijų mokslai brangsta net iki 1200 eurų per metus.
Neramina tai, kad studijų kainų didėjimą pajaus ir valstybės nefinansuojamose vietose. Nes projektas kalba apie valstybės finansuojamas studijas, tačiau atitinkamai universitetai, kolegijos dažniausiai pagal tai, kokia yra norminė kaina nustato ir valstybės nefinansuojamų vietų kainą.
Savo lėšomis studijuojančių mokslas brangs tiek, kiek didės atitinkamai norminių studijų krypties kaina. Kitaip tariant, daliai studentų teks mokėti daugiau nei 1 tūkst. eurų per metus“, – kalbėjo I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Nors Vyriausybės projekto lydraštyje rašoma, kad su visomis suinteresuotomis pusėmis projektas yra suderintas, tačiau Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai gavo ne vieną kreipimąsi, kuris ragina atidžiau pažvelgti į pokyčius.
Lietuvos studentų sąjunga ragina atkreipti dėmesį, kad jeigu dabartinis projektas nesikeis, greitu laiku susidursime su mažėjančiu studijų prieinamumu ir didėjančiomis studijų kainomis.
Pasak politikės, kyla klausimas, ar tai atitinka studentų lūkesčius? Nuo praėjusių metų pavasario didžioji dalis jų mokosi nuotoliniu būdu ir apie pokyčius nežinojo.
Seimo narė pažymėjo, kad 37 proc. studentų moka už studijas. „Galima daryti prielaidą, kad ženkliai padidinus studijų kainą – iki 60 proc.., – dalis tokių studentų nebepajėgs tęsti studijų. Dažniausiai tokios šeimos ir regionų ir tai gali padidinti atskirtį“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasak politikės, projektas, kuris numato didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams, jis iš prasmės nėra blogas dalykas.
„Tai kartu gali lemti ir geresnes studentų socialines garantijas ir galimai augančią studijų kokybę, didėjančius aukštųjų mokyklų darbuotojų atlyginimus, geresnę atitiktį rinkai, tačiau tai neturėtų būti daroma aukštojo mokslo prieinamumo kaina“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Pasak politikės, šiandienos švietimo reformos kontekste, idėja priimti Vyriausybės siūlymą didinti skiriamą finansavimą vienam studentui nėra blogas dalykas, nes tai kartu lemtų ir geresnes studentų socialines garantijas, galimai ir augančią studijų kokybę. Tačiau tai neturėtų būti daroma aukštojo mokslo prieinamumo sąskaita. Esminė šio projekto problema yra ta, kad padidinus norminę studijų kainą, papildomų lėšų skirti nėra numatoma, todėl gali sumažėti valstybės finansuojamų studijų vietų, o tai mažins aukštojo mokslo prieinamumą.
Ypač neramina tai, kad studijų kainų padidėjimą pajus ir valstybės nefinansuojamose vietose studijuonatys studentai. Mat, keliamas norminių studijų kainos tampriai susijusios su studijų kaina, kurią nustato aukštoji mokykla, todėl savo lėšomis studijuojančių studentų mokslas brangs tiek, kiek didės norminių studijų kaina.
Seimo narė įžvelgia ir dar daugiau grėsmių dėl skubos tvarka ministerijos pateikiamo projekto. Įvertinus tai, kad Lietuvoje apie 37 proc., bene daugiausiai ES, yra mokančių už studijas savo lėšomis, ženkliai išaugus studijų kainoms, dalis tokių studentų nebepajėgs toliau tęsti studijų.
Pasak Seimo nares, pandemijos akivaizdoje, kai visa ugdymo ir mokslo bendruomenė susiduria su nemažai iššūkių, ŠMSM inicijuojami aukštojo mokslo įstatymų pakeitimai naudos neatneš, priešingai, įneš tik daugiau panikos, o ilgalaikėje perspektyvoje ir žalos.
Anot politikės, pirmiausiai, ką turėtume padaryti, tai užtikrinti sklandų, kokybišką ir nepertraukiamą ugdymo procesą. O svarbiausia, įgyvendinant nacionalinės svarbos švietimo reformas, turėtų būti užtikrintos savalaikės ir išsamios diskusijas ne tik su ministerija, bet ir su visuomene, Švietimo ir mokslo komitetu bei visomis aukštojo mokslo bendruomenėmis.
Šiugždinienė: vienintelė išeitis – didinti studijų kainą
Didinti valstybės lėšas vienam studentui, taip užtikrinant geresnę studijų kokybę, didesnius atlyginimus dėstytojams ir mokslo darbuotojams. Sumažinti didžiulius ir nepagrįstus skirtumus tarp skirtingų studijų kainų bei padidinti finansavimą socialinių mokslų studijoms. Nuo 2022 iki 2027 metų numatyti apie 35 mln. eurų aukštojo mokslo finansavimui padidinti.
Norminių kainų didinimas – tik pirmas žingsnis
Šiems pokyčiams atsivers galimybė, jei bus pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomam projektui dėl norminių studijų kainų apskaičiavimo, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Be adekvataus aukštojo mokslo finansavimo negalime siekti kokybės: geresnės studijų bazės, studentų gyvenimo sąlygų, aukštesnių dėstytojų ir mokslininkų atlyginimų, didesnių skatinamųjų stipendijų gerai besimokantiems.
Aukštasis mokslas finansuojamas per studijų krepšelius. Pagal tai, kiek studentų priima aukštoji mokykla, kai studentas priimamas į valstybės finansuojamą vietą, valstybė apmoka studijų kainą. Todėl norint pakelti studijų kokybę, būtina didinti norminę studijų kainą. Šis didinimas tik pirmas žingsnis, valstybės finansavimas ir toliau turi didėti, o studijų finansavimo principai turi keistis iš esmės“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Finansavimas, tenkantis vienam studentui, vienas mažiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Lietuvoje vienam studentui (2017 metų duomenimis) valstybės skiriami 4272 eurai, o EBPO šalių vidurkis buvo 9393 eurai. Mažiau studijos finansuojamos tik Bulgarijoje, Latvijoje, Serbijoje ir Graikijoje.
„Šiuo metu norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengia studijų organizavimo išlaidas. Mažiausias ir neadekvatus valstybės finansavimas yra socialinių mokslų studijoms, todėl būtina didinti finansavimą šioms studijoms“, - pažymi J. Šiugždinienė.
Atsiranda atvejų, kai universitetai iš studentų, kurie moka už studijas ima didesnę kainą, nei moka valstybė ir tokiu būdu mokantys už mokslą papildomai finansuoja valstybės finansuojamus studentus. „Taip neturėtų būti. Ir čia yra vienintelė išeitis – didinti studijų kainą, kad valstybė už studentų rengimą mokėtų kainą, kuri padengtų aukštųjų mokyklų išlaidas rengiant studentus“, - sako ministrė J. Šiugždinienė.
2020 metų priėmimas – neatsižvelgus į valstybės poreikius
Anot ministrės, studijų vietos, remiantis Mokslo ir studijų įstatymu, turi būti planuojamos atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir įvertinant absolventų įsidarbinimo rodiklius. Valstybės finansuojamų vietų skaičius kiek sumažėtų tik socialinių mokslų studijų kryptyse, į kurias 2020 metais vietų skaičius buvo padidintas net 2,4 karto.
2020 metas daugiau kaip 3000 jaunuolių nutraukė studijas valstybės nefinansuojamose vietose ir stojo iš naujo į universitetus dėl to, kad gautų nemokamas vietas. Tačiau dauguma jų stojo į socialinių mokslų studijų kryptis (teisė, socialiniai mokslai, verslas ir viešoji vadyba), kuriose valstybės finansuojamų vietų skaičius buvo padidintas neatsižvelgiant į valstybės ir rinkos poreikius. Todėl tai, kas buvo padaryta 2020 metais, yra vertintina kaip nepagrįstų lūkesčių moksleiviams ir absolventams sukėlimas.
„Valstybė turi apsispręsti: ar ją tikrai tenkina pigiai kainuojančios studijos, ar ji siekia konkuruoti pasaulyje ir didinti studijų kokybę? Turime atvirai pripažinti, kad šiuo metu didelė dalis baigusių
socialinių mokslų studijas dirba aukštojo mokslo kvalifikacijos nereikalaujantį darbą“ , – sako J. Šiugždinienė.
Verslo ir administravimo, bei teisės absolventai, remiantis EBPO statistika, Lietuvoje sudaro 27.2 proc. – tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp EBPO šalių. Kuriose šalyse šis rodiklis dar aukštesnis? Brazilijoje, kur jis siekia 35,2 proc., Kosta Rikoje – 33,6 proc., Rusijoje – 32,5 proc. Tuo tarpu šis rodiklis stipriai žemesnis šiose šalyse: Švedija (13,5 proc.), Islandija (15 proc.), Pietų Korėja (16,2 proc.), Austrija (16,3 proc.).
Gamtos mokslus, matematiką, statistiką Lietuvoje baigia apie 3,4 proc. absolventų, Jungtinėje Karalystėje 17 proc., Prancūzijoje – 10,1 proc., JAV – 9,9, Kanadoje – 9,8, Airijoje, Austrijoje apie 9 proc. Mažiausiai šių studijų krypčių absolventų yra Kolumbijoje, Čilėje, Brazilijoje, Meksikoje, Kosta Rikoje (1,1-2,4 proc.).
Abiturientai renkasi ne perspektyvias, bet pigiausias studijas
Prieš keletą metų atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad tik 40 proc. baigę studijas rinktųsi tą pačią specialybę. Kodėl taip atsitinka? Nes būsimi studentai nėra supažindinami su karjeros galimybėmis, tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykų ugdymas nėra patrauklus ir todėl absolventai renkasi ne visada apgalvotai, dažnai pigiau kainuojančias studijas.
Statistika negailestinga. Tarkime, 84 proc. universitetuose baigusiųjų matematikos arba informatikos studijas įsidarbina, 86 proc. jų – aukštos kvalifikacijos darbuose. Vidutinės jų pajamos siekia 1814 eurų. Tuo tarpu 73 proc. universitetuose baigusiųjų socialinius mokslus įsidarbina, tačiau tik 55 proc. dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas, o vidutinės pajamos siekia 1211 eurų. (Jei įtrauktume kolegijas, šie rodikliai būtų dar prastesni).
Šie rodikliai prastesni nei visų krypčių bendrai (59 proc. įsidarbina darbuose, kur reikalingas aukštasis mokslas, vidutinės pajamos 1297 eurų). Kadangi mažiau nei trys ketvirtadaliai įsidarbina ir vos daugiau nei pusė – darbuose, kur reikalingas aukštasis išsilavinimas, tik apie 40 proc. baigusiųjų socialinių mokslų studijas dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas.
Augtų finansavimas magistrantūrai ir kolegijoms
Šiuos netolygumus lemia ir tai, kad šiuo metu universitetuose studijų kainos yra grupuojamos į 8 grupes. Kainos žemiausiose grupėse nepagrįstai atsilieka nuo kitų: atotrūkis tarp didžiausios ir mažiausios kainos šiuo metu yra didesnis nei 9 kartai.
„Kai kurios studijų sritys šia prasme devalvuojamos, netgi dempinguojamos. Pavyzdžiui, socialinių mokslų studijų kainos, kurias aukštosioms mokykloms moka valstybė, nepelnytai daug mažesnės nei kitų sričių. Todėl studijų kainų grupių skaičių planuojama sumažinti nuo 8 iki 5. Tai sumažins studijų kainų skirtumus, kurie daug metų augo nepagrįstai“, - sako J. Šiugždinienė.
Studijų kainų grupių sumažinimas atvertų daugiau galimybių vykdyti tarpkryptines studijas, kas iki šiol buvo sudėtinga dėl didžiulių skirtumų tarp studijų kainų. Taip pat augtų finansavimas magistrantūros studijoms ir kolegijoms. Universitetų studijų kainų grupės susilygintų su kolegijų, o tai pagerintų studentų pereinamumą iš kolegijos į universitetą.
Šis projektas suderintas su Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų asociacija, atsižvelgta į dalį studentų atstovybių išsakytų pastabų.
