Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas teigė, kad dėl nuotolinių paskaitų kenčia studijų kokybė. Jis neatmeta, kad semestro pabaigoje gali pasipilti studentų, mokančių už studijas, skundai.
„Pirmuosius signalus esame girdėję dar pavasarį. Ypatingai tie signalai buvo pasigirdę iš menų ir medicinos studijų krypčių studentų. {...} Jei tokių atvejų bus – tikrai žiūrėsime, spręsime ir aiškinsimės, ar jie yra pagrįsti. Jeigu studentų teisės bus pažeistos – mes atstovausime jiems“, – tv3.lt teigė E. Sarkanas.
Ministrė Šiugždinienė: „Pinigų grąžinimas – su dideliu klaustuku“
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tv3.lt teigė, kad dėl pinigų grąžinimo studentams kyla „didelis klaustukas“.
Ji pažymėjo, kad pirmiausia reikėtų žiūrėti ne į kainos mažinimą, o kad studentai gautų tai, ką dabar praranda, kad įgytų kompetencijų.
„Pinigų grąžinimas – su dideliu klaustuku. Apie tai kalbėčiau labai rezervuotai. Reikėtų kalbėti ne apie kainos mažinimą, bet kaip ir kada mes tą padarysime, kokiais būdais galime grįžti į praktinius užsiėmimus ir laboratorijas.
Lietuvoje epidemiologinė situacija labai skirtinga – dabar ji yra blogėjanti, čia yra liūdna, bet, manau, kad atsiradus vakcinai ir laikantis visų taisyklių, būnant namuose, ta situacija turėtų pagerėti.
Universitetai ir aukštosios mokyklos, manau, kad tikrai sugebės grąžinti, ką dabar praranda studentai. Kaip tą padaryti – reikia kalbėtis apie tai. Tai gali būti ir tarpuniversitetiniai bendri sprendimai.
Bet kokiu atveju, pagrindinis akcentas, kad studentui turi būti sudarytos sąlygos įgyti tam tikras kompetencijas – universitetai ir kolegijos turi tą užtikrinti. O kaip jie tą padarys ir kuriuo metu – čia kitas klausimas. Reikia kiek kitaip organizuoti studijų procesą. Jei nebus galimybių pavasarį – vėl reikia spręsti.
Pinigai mokami už kompetencijas ir universitetas ar kolegija negali nuleisti kartelės ir sakyti, kad dabar jūs nesimokysit ir mes jus tokius išleisime – pusiau skustus, pusiau luptus. Taip negali būti“, – teigė ministrė.
Studentų sąjunga: „Studijų kokybė tikrai kenčia“
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas E. Sarkanas teigė, kad jie kol kas nėra gavę studentų nusiskundimų ar kreipimųsi, kad nenorima mokėti už studijas ar dalį prašoma kompensuoti. Aukštosios mokyklos nustato studijų kainą ir užsienyje jau matomi studentų protesto signalai prieš universitetus. Gal Lietuvos jaunimas džiaugiasi, kad nereikia eiti į paskaitas?
„Galbūt jie tiesiogiai kreipiasi į aukštąsias mokyklas ir bando tartis. Nusiskundimų, kurie būtų platesnio mąsto, kol kas neturime. Tačiau pirmuosius signalus esame girdėję dar pavasarį. Ypatingai tie signalai buvo pasigirdę iš menų ir medicinos studijų krypčių studentų.
Menų studijose mokytis nuotoliniu būdu ne tik sudėtinga, o kai kuriais atvejais net ir neįmanoma. Natūralu, kad jų atveju kažkokios studijų kompensacijos ar kiti sprendimo būdai tikrai turėtų būti randami. Dalis išimčių buvo padaryta menų studijų krypčių studentams, nes daliai jų buvo pavėlinti mokslo metai. Jų studijų laikotarpis prasitęsia bent jau metais laiko.
Kitose studijų srityse – socialiniuose ar humanitariniuose moksluose, – kažkokių didelių nusiskundimų nesame kol kas gavę. Natūralu, kad tas studijų pokytis yra įvykęs – reikia prisitaikyti tiek studentams, tiek dėstytojams.
Mūsų tyrimai rodo, kad dalis dėstytojų nėra iki galo prisitaikę prie įvairių technologijų – jiems sudėtingiau jomis naudotis. Dėl to studijų kokybė tikrai kenčia. Bet aukštosios mokyklos bando ieškoti įvairių sprendimų, kad visos pusės būtų patenkintos“, – teigė E. Sarkanas.
„Viskas yra studento pusėje ir jis tikrai gali prašyti tam tikrų kompensacijų“
Studentų sąjunga anksčiau kreipėsi į Rektorių konfederaciją dėl praktinių užsiėmimų organizavimo arba jų perkėlimo į vėlesnį laiką, nekeičiant praktinių užsiėmimų teoriniais.
„Praktiniai užsiėmimai buvo pakeičiami teoriniais užsiėmimais. Mes pabrėžėme, kad taip būti negali. Studijų programose ir sutartyse yra numatyti labai aiškūs studijų rezultatai, kuriuos privalo pasiekti studentas.
Jei studentas, nors yra ir objektyvios priežastys, bet jų nepasiekė, tai natūralu, kad studentas turės tam tikras spragas, nepasieks tų numatytų rezultatų – viskas yra studento pusėje ir jis tikrai gali prašyti tam tikrų kompensacijų.
Jei tokių atvejų pasitaikys daugiau, jei aukštosios mokyklos žiūrės nelanksčiai ir bandys tiesiog nueiti lengviausiu keliu ir sudarys lengvesnes sąlygas pabaigti studijas studentams – tai jos tikrai neteisios. Bandysime spręsti tokius atvejus kitais keliais. Pradžioje, žinoma, kalbantis su aukštosiomis mokyklomis. Turime Universitetų rektorių konferenciją ir Kolegijų direktorių konferenciją – tikimės, kad ten taip pat būtų priimti bendri sprendimai ir būtų bandoma ieškoti sprendimo būdų.
Aukštosios mokyklos kainas studentams gali koreguoti – gali nustatyti mažesnę arba didesnę nei nustatyta valstybės ir gali kompensuoti studentams“, – pažymėjo E. Sarkanas.
Seimo komiteto pirmininkas: visi patiria daugybę nuostolių ir būtų neteisinga išskirti vieną grupę
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas ir buvęs VU rektorius Artūras Žukauskas pažymėjo, kad gyvename teisinėje valstybėje ir pirmiausia turime žiūrėti teisės aktus. Studentai turi sutartis su aukštosiomis mokyklomis ir pirmiausia reikia žiūrėti į jas.
„Ši problema egzistuoja – tai nacionalinė nelaimė. Dėl kovido visi patiria daugybę nuostolių ir būtų neteisinga išskirti vieną grupę, kuriai kompensuoti nuostolius, o kitiems ne.
Galbūt kažkokia dalimi ir būtų galima jiems kompensuoti, bet reikia įrodyti, kad nukrito studijų kokybė. Mano galva, kai kam ji išaugo. Daug studentų nevaikšto į paskaitas, žinom, kaip studijuoja. Dabar turi sėdėti, tai dar klausimas, ar tikrai vidutiniškai studijų kokybė nukrito.
Gali pasipilti ieškiniai, jei bus pažeistos sutartys – tuomet universitetai turės bylinėtis. Kaip teismas nuspręs“, – teigė komiteto pirmininkas.
Jis pažymėjo, kad ateityje atsiras daugiau nuotolinių studijų, nes šis laikotarpis atnešė ir „gerų patirčių“.
Seimo komiteto pirmininkas pripažino, kad studentai kenčia dėl veiklų praradimų mene, medicinoje, mokslinėse laboratorijose. Bet ragina suprasti, kad tai nelaimė, kuri krito ant visų gyventojų, ne tik studentų.
„Tai yra stichinė nelaimė, yra bėda. Tas pats kaip uraganas sugriautų namų stogus, ar žemės drebėjimas įvyktų, žūtų žmonės, būtų prarasti pastatai.
O nuo to, kad bus grąžinta dalis pinigų, geresnio išsilavinimo neįgis. Išsilavinimo nuostoliai niekaip finansais nepasidengs. Supraskime, jei gydytojas ateis į operacinę nematęs ligonio – tai paprasčiausiai negalima prie žmogaus prileisti.
Tai nėra piniginio kompensavimo klausimas. Tai išsilavinimo klausimas. Kaip tą padaryti? Praeis tas virusas ir reikės intensyviau dirbti. Dabar gali daugiau paskaitų paskaityti, o kai žmonija įveiks tą pandemiją – tai jie turės ištisai sėdėti laboratorijose ir mažiau paskaitų turėti“, – teigė Seimo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
Stebėkite, kaip verslininkai siūlė naujovių, kaip palengvinti nuotolinį mokymąsi namuose:
