Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos diplomatijos vadovas su Ukrainos vicepremjeru euroatlantinės integracijos klausimams Tarasu Kačka ir ES plėtros komisare Marta Kos aptarė šalių pasiruošimą atverti pirmąją derybinių skyrių grupę „Pagrindai“.
Anot URM, pokalbiuose K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia spartų abiejų valstybių integracijos į ES procesą, Lietuvos pozicija aiški – 2030 metai privalo išlikti tiksline data Ukrainos narystei ES.
„Ukrainos narystė ES – stipriausia saugumo garantija tiek pačiai Ukrainai, tiek ir visai Europai. Todėl būtina kuo skubiau ES 27 valstybių narių lygiu atverti derybas su Ukraina dėl pirmosios derybinių skyrių grupės, o iki 2025-ųjų pabaigos – ir dėl kitų skyrių“, – ministerijos pranešime cituojamas K. Budrys.
„Ukrainos motyvacija tęsti būtinas reformas taip pat priklauso ir nuo ES įsipareigojimų vykdymo. Pradėdami stojimo derybas dabar, suteiksime Ukrainos reformų pažangai tinkamą struktūrą“, – teigia jis.
Ministras pažymėjo, jog Moldovos atskyrimas nuo Ukrainos narystės proceso nėra priimtinas.
„Jei nepavyksta pasiekti sutarimo tarp 27 ES valstybių narių, svarbu surasti būdą judėti į priekį ES 26 takeliu tol, kol bus užtikrinta visų ES 27 valstybių narių parama. Derybos ES 26 takeliu turi vykti su abiem šalimis – tiek su Ukraina, tiek su Moldova“, – sako K. Budrys.
Kaip rašė BNS, netrukus po to, kai Rusija 2022-ųjų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, ši pareiškė norą įstoti į ES, bet negali stumti į priekį derybų dėl narystės, nes tai vetuoja Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Vengrija sako, kad Ukrainos narystė bloke keltų saugumo rizikų ir kad kariaujančios šalies priėmimas įtrauktų Budapeštą į konfliktą su Rusija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
