„Su Vokietija jau turime susitarimą dėl pajėgų statuso ir visų teisinių aplinkybių, manau, kad bendradarbiavimą čia gilinti tikrai reikia, yra be galo daug praktinių dalykų, kuriuos reikia sutarti, pratreniruoti ir pražaidinėti, bet visa tai reikia daryti NATO planavimo rėmuose, bendrų NATO planų rėmuose“, – susitikime su opoziciniais demokratais ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Jeigu matysime, kad yra dalykai, kuriuos reikia papildomai sutarti, reikia ir tą padaryti“, – teigė jis.
Demokratų lyderis Saulius Skvernelis ragina Lietuvą sudaryti dvišales gynybos sutartis su Lenkija, Vokietija, opoziciniai konservatoriai taip pat kalbėjo apie susitarimą su Varšuva.
Kaip rašė BNS, gegužės pradžioje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) ir Lenkijos premjero Donaldo Tusko pasirašytoje sutartyje numatyta, kad „ginkluotos agresijos jų teritorijose atveju šalys teikia savitarpio pagalbą, įskaitant karines priemones“.
Šalių lyderiai teigė, kad toks susitarimas nepakeičia NATO, kuriai priklauso abi šalys.
„Tos sutartys yra tokio strateginio pobūdžio, kai kalbame NATO rėmuose, tai mes kalbame apie gylį, operacinius ir taktinius dalykus“, – kalbėjo K. Budrys.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis anksčiau teigė, kad Lietuvai panašių dvišalių iniciatyvų imtis nereikia, nes jos gali sukelti abejonių dėl pasitikėjimo NATO.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
