Nuo rugsėjo įsigaliojo nauja griežtesnė tvarka, pagal kurią pamokų praleidimas bus pateisinamas dėl vaiko ligos, kai elektroninėje sveikatos sistemoje fiksuojamas apsilankymas pas gydytoją, arba vaiko nebuvimą pamokose galės pateisinti tėvai, bet ne daugiau nei 5 dienas per mėnesį.
Nori „apsidrausti“
Iki šiol net vaikui sergant praleistas pamokas galėdavo pateisinti tėvai. Dabar gi gydytojai pasakoja stebintys nerimą keliančią tendenciją – tik prasidėjus mokslo metams vos pradėjusį sloguoti vaiką tėveliai skuba atvesti pas gydytoją tam, kad „apsidraustų“, jei liga užsitęstų ilgiau.
„Dabar tėvai gali teisinti 5 dienas per mėnesį. Tai jei, tarkime, vaikas susirgo rugsėjo pirmą ir paskutinę savaitę, tai antros savaitės teisinti tėvai jau negali. Arba jei vaikas sirgo pirmas tris rugsėjo dienas, tai tiek pat laiko susirgus mėnesio pabaigoje, tėvai tiek pateisinti jau nebegalės. Už dvi dienas dar galės, o dėl vienos privalės trūks plyš eiti pas gydytoją, nors sloga ir liga gal jau iš esmės baigiasi“, – naują tvarką komentavo šeimos gydytoja Toma Kundrotė.
Jos teigimu, dabar gydytojams vėl primestas policininko vaidmuo, mat jie turės tikrinti, ar vaikai nelankydami pamokų tikrai sirgo, nors tą padaryti ne visada įmanoma.
„Nesuprantama, kodėl reikėjo dėl tik dalies piktnaudžiaujančių priverstinai visus kiek apsirgusius vaikus versti pasirodyti pas gydytojus. Tikrai yra tokių tėvų, kurie išvyksta ir į užsienį pailsėti, ar jiems atrodo, kad dėl kažkokios slogos negalima 2 savaites leisti vaiko į mokyklą.
Tokių yra ir jie nepabėgs, tada ir eis pas gydytojus tik dėl slogos, kurią ir patys gali gydytis. Kaip ir vis tiek bus vykstančių į užsienį, bet tada jie eis pas gydytoją ir sakys, kad vakar vėmė, ir gydytojas užrašys, kad vėmė, juk nepatikrinsi to. Taigi kas norės, vis tiek ras būdų papiktnaudžiauti ir ieškos išeities išsisukti. Bet kodėl gydytojas turi būti policininku, kuris tą kontroliuoja?“ – stebėjosi šeimos gydytoja.
Teks skaičiuoti ligos dienas
Pasak T. Kundrotės, dabar kilęs didelis šaršalas – tėvai nesupranta, ką reikės teisinti, ateina ir be reikalo.
„Vaikas kažkada sirgo, o tu turi skaičiuoti, kiek per mėnesį dienų sirgo, kiek dar gali pats pateisinti. Dar būna kitos situacijos, kai ne iki galo išsiaiškinę, kaip pasikeitė tvarka, tėvai reikalauja pateisinti pamokas. Pavyzdžiui, vaikas vėmė, viduriavo, nuvažiavo į ligoninę, priėmime palašino skysčių, paleido namo, pasveiko, tada ateina po dviejų dienų ir prašo parašyti pažymą. Tada dar aiškini, kad nėra pažymų, iki 5 dienų gali patys pateisinti“, – pasakojo šeimos gydytoja.
„Taigi kas norės, vis tiek ras būdų papiktnaudžiauti ir ieškos išeities išsisukti. Bet kodėl gydytojas turi būti policininku, kuris tą kontroliuoja?“ – sakė T. Kundrotė.
T. Kundrotė priminė, kad juo labiau daug tėvelių tikrai neskuba pirmomis ligos dienomis pas gydytoją, bet dabar tą daro „iš reikalo“:
„Dabar eina pacientai ir eina, kai dar pati ligos pradžia, net neaišku, kas vyksta, bet jie sako, kad baisu, o jei ilgiau pasirgs. „Tai gal kažką parašykite“, – tai yra standartinė kasdien girdima frazė darbe. Arba prašo nuotolinės konsultacijos, nes vaikas, pavyzdžiui, labai kosėja. O kaip man plaučius telefonu paklausyti? Bet nori konsultacijos, kad gydytojas parašytų įrašą, nes neramu, kas po to bus, o išgydys vaiką kaip nors patys.“
Pablogins patekimą pas gydytojus
Itin skeptiškai pakeitimus vertinantys šeimos gydytojai dega pavojaus signalą, kad dėl to jau dabar ilgėja eilės, o ateityje bus tik dar blogiau.
„Sujudimas turėtų būti ne tik tarp tėvelių ir šeimos gydytojų, bet visuomenė turėtų žinoti, kas laukia visų – net ir tų, kurie neturi mokyklinio amžiaus vaikų, nes tikrai visi bus paliesti“, – įspėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Rasa Isevičienė.
Jos teigimu, šalies sveikatos sistema ir taip vos važiuoja, o užkraunama dar viena biurokratinė našta tampa dar vienu lašu ir taip perpildytoje taurėje.
„Sveikatos sistema nebepaveža visuomenės poreikių ir jau buvo aišku prieš 5 metus, kad arba visuomenė turi mažinti poreikius, kurie tik auga, arba privalome mažinti biurokratiją. Visuomenė sensta, o gydytojų, medicinos personalo mažėja. Po truputį tos biurokratijos mažinome ir labai didelis pasiekimas buvo tai, kad nuo 2019 m. rugsėjo rašyti pamokų pateisinimo pažymų peršalimo ligomis susirgusiems vaikams į mokyklą nebereikėjo.
Tai labai pagerino situaciją – pacientams tapo lengviau prisiskambinti į gydymo įstaigas, pagerėjo prieinamumas pas gydytojus, tai labai pasijuto pediatrinėse apylinkėse – kai kur krūvis sumažėjo kartais. Bet per šiuos metus situacija sveikatos sektoriuje nepagerėjo, visi skundžiasi, kad sunku net prisiskambinti į gydymo įstaigas. Ir kai sistema braška per siūles ir važiuoja tik todėl, kad gydytojai ir taip priima daugiau pacientų, nei įmanoma pagal darbo valandos, dabar dar vėl ant galvos užmetamas „pažymų“ rašymas apsirgusiems mokiniams?“ – komentavo R. Isevičienė.
„Užsimerkę pyškinsime“
Pašnekovės teigimu, gydytojams teks spręsti moralinę dilemą – arba rašyti pažymas realiai neįvertinus vaikų būklės, nepasidomėjus, ar jie serga, arba užimti brangų kitų pacientų laiką. Pasak jos, tokiu atveju vietoj dabar 3 savaičių laukimo patekti pas šeimos gydytoją, tikėtina, tektų laukti 4 ar 6 savaites.
„Tada tiesiog susiskambinsime ir pyškinsime tas pažymas tik dėl rašymo, nors ir tai užima laiko. Bet tada tai netenka prasmės – juk prasmė yra „išgaudyti“ simuliantus. O jei gydytojas laikysis įstatymo raidės, sąžiningai kviesis sergančius vaikus, juos tikrins, uoliai rašys pažymas, statusus, kaip priklauso, patekimas pas jį ženkliai pablogės.
Registratūros iškart bus labiau apkrautos, o juk niekas nepadidins žmogiškųjų resursų. Tad ypač peršalimų piko metu prisiskambinti bus dar sunkiau. Dabar dar nėra pikas, o situacija jau yra sunki, tėvai skambina pasimetę“, – dėstė R. Isevičienė.
„Ar gydytojas, kuris pats vos begali tvarkytis su krūviu, gali apsaugoti švietimo sistemą nuo vengimo lankyti ugdymo įstaigą? Ar visa visuomenė turi būti to įkaitais?“ – klausė R. Isevičienė.
Gydytoja priminė, kad mokyklinukams, ypač kurie mokosi pradinėse klasėse, normalu sirgti net iki 10 kartų per metus.
„Šaltuoju metų laiku, kai visi grįžta į ugdymo įstaigas, sergamumas išauga ir vaikai nebūtinai pasveiksta per 5 darbo dienas – tiek, kiek mokykla leidžia pateisinti tėvams. Ir jei iš pradžių tėvai galvoja, kad vaiko liga per tiek dienų praeis, kai tai neįvyksta, puola skambinti gydytojui.
O jis juk nebūtinai turės laiko tą pačią dieną, tai kiek mes tada turime palikti laisvų laikų tiems vaikams su slogytėmis? Tai absoliutus absurdas, tai bus be galo skausminga gydytojams, nes didėja darbo krūvis. Ir labai skausminga matyti, kad tam žmogui, kuriam labai reikia patekti, jis net neprisiskambino, negalėjo laiku pasikonsultuoti ir jo būklė smarkiai pablogėjo, gal net taip, kad prireikė gydymo stacionare“, – situaciją komentavo profesinės sąjungos atstovė.
Nuvylė, kad SAM neapgynė interesų
R. Isevičienė teigė sunkiai suvokianti, jei mokykla, kuri mato vaiką kiekvieną dieną, negali suprasti, ar mokinys simuliuoja, susitarti su juo, kaip tą gali padaryti gydytojas, kuris vaiką mato vos kelis kartus per metus.
Ji pasakojo, kad išsivysčiusiose šalyse, jei kyla įtariama, kad vaikas simuliuoja, yra kviečiama gerovės komisija, gydytojas ir kalbamasi.
„Aišku, ir Lietuvoje kviečiama tokia komisija, bet kitoms problemoms spręsti. Kitose šalyse ieškoma sprendimo, kur problema, dirbama su tomis šeimomis, kurios simuliuoja. O ar gydytojas gali išgydyti tą simuliavimą? Ar gydytojas, kuris pats vos begali tvarkytis su krūviu, gali apsaugoti švietimo sistemą nuo vengimo lankyti ugdymo įstaigą? Ar visa visuomenė turi būti to įkaitais?“ – svarstė R. Isevičienė.
Portalo tv3.lt kalbintos šeimos gydytojos apgailestavo, kad SAM neapgynė jų interesų ir tik lengva ranka vėl užkrovė biurokratinę naštą. R. Isevičienės teigimu, profesinė sąjunga buvo tik informuota apie pasikeitimus:
„Mūsų kalbos apie tai, koks ilgas kelias buvo nueitas, kad 2019 m. buvo panaikintos pažymos, visi argumentai buvo praleisti pro ausis ir buvome nuraminti, kad tokių pažymų, kaip rašėme anksčiau, rašyti nebereikės. Jie sakė, kad reikės tik surašyti į e.sveikatą apsilankymą. Bet tai yra vienas ir tas pats, nes lygiai taip pat yra apkraunama sistema, pradedant registratūra, baigiant gydytojais ir slaugytojais.“
„Tikrai SAM neatstovėjo, neapgynė gydytojų, tai yra blogai, turėjo išlaikyti labai griežtą poziciją. Nes viskas, kas buvo pasiekta praėjusios valdžios, buvo vienu mostu nubraukta“, – antrino T. Kundrotė.
Nepasitikėjimą tėvais maskuoja gydytojai
Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas portalui tv3.lt tvirtino, kad dėl naujos pamokų pateisinimo tvarkos ligos atveju dar lieka daug klausimų.
„Vaikui sergant daugiau nei 5 dienas, tėvai turėtų nešti mokyklai įrodymus. Kadangi sveikatos duomenys yra jautrūs, daug klausimų lieka ir dėl atitikimo Konstitucijai, ir BDAR. Dar prieš 4 metus panaikinant pateisinimo iš gydytojų pažymas iš savivaldybių švietimo skyrių darbuotojų buvo reiškiamas didelis nepasitikėjimas tėvais. Iki tol nepasitikėjimą tėvais maskuodavo gydytojai. Bet pakeitus tvarką niekas nesugriuvo – tėvai toliau veda vaikus į mokyklas. O dabar ne reikalo reikės vaikščioti pas gydytojus, kas niekam nepatinka“, – komentavo jis.
LTF atstovas teigė apskritai nesuprantantis, kam reikėjo keisti pamokų pateisinimo tvarką.
„Dabar viešumoje eskaluojami atvejai, kai vaikus tėvai išsiveža atostogauti į užsienį mokslo metų metu. Tai štai kiek teko apklausti mokyklų vadovų, 9 iš 10-ies sakė, kad jie pasirašo tėvų prašymus, vadovas išleidžia į išvyką, aišku, tėvai pasižada, kad pasimokys savarankiškai. Tad tai nėra problema, tik galimai eskaluojama, nes vadovai patys išleidžia“, – teigė K. Mikolajūnas.
Jo aiškinimu, ŠMSM neturinti duomenų, kiek vaikų ir dėl kokių priežasčių praleidžia pamokas, o nauja tvarka reikalinga tik dėl varnelės sau: „Sistemiškai atrodo, kad nepasitikima tėvais ir negalvojama apie pasekmes, kad tai atsisuks – kažkas vis tik turi rodyti pasitikėjimą, kad švietimu, mokytojais pasitikėtume. O dabar laikas tarsi atsukamas atgal.“
ŠMSM: mokyklų atstovai pasisakė už kuo trumpesnį laikotarpį
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patikino, kad rengiant šį projektą buvo konsultuotasi tiek su medikų asociacijos, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais, tiek mokyklų vadovų asociacijomis.
„Buvo svarstoma, kiek darbo dienų per mėnesį galėtų pateisinti tėvai – 3, 5 ar 10. Mokyklų atstovai pasisakė už kuo trumpesnį laikotarpį, kurį galėtų pateisinti tėvai. Sveikatos apsaugos atstovams atrodė priimtinesnis 10 darbo dienų laikotarpis. Priimtas sprendimas, kad paliekame variantą su 5 darbo dienomis per mėnesį. Jeigu tai yra penkios iš eilės darbo dienos, tokiu atveju visada įsiskaičiuoja ir savaitgalis.
Taigi bendras mokiniui išsveikti arba kreiptis pagalbos į sveikatos įstaigą laikas yra 7 dienos. Atskiru atveju (pasijutus blogai šeštadienį) laikotarpis pailgėja net iki 9 dienų. Projektas buvo viešai paskelbtas pastaboms, kvietėme teikti siūlymus visas suinteresuotas institucijas. Svarbu pabrėžti, kad tik dėl mokinio ligos, o ne dėl praleistų pamokų pateisinimo pilnametis mokinys ar nepilnamečio mokinio tėvai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą“, – rašoma portalui tv3.lt pateiktame komentare.
ŠMSM patvirtino, kad girdi indikacijas iš SAM, kad gali ilgėti patekimo į gydymo įstaigą eiles, ypač suaktyvėjus infekcinėms ligoms, tačiau sako tai patvirtinančių duomenų šiuo metu neturinti.
„Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad šiemet rugsėjį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, apsilankymų pas gydytojus sumažėjo 11 proc. 2022 metais per pirmas 10 rugsėjo dienų pas gydytojus užregistruota 105,1 tūkstančiai vizitų (iš 88,5 tūkst. vaikų) ir 3706 infekcinės ligos diagnozės. Šiemet per tą patį laikotarpį pas gydytojus – 91 tūkstančiai vizitų (iš 78,4 tūkst. vaikų) ir 1976 infekcinės ligos diagnozės“, – aiškino ministerija.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) savo ruožtu kartoja tą pačią mantrą – pamokų pateisinimo pažymų gydytojams niekas negrąžino, reikia „tik“ užpildyti duomenis e.sveikatoje.
„Iš gydymo įstaigų ir gydytojų gauname signalus, kad tėvai, siekdami pateisinti vaikų praleidžiamas pamokas, pradėjo kreiptis į gydytojus pažymų. Primename, kad tokių pažymų gydytojai neišduoda jau ketverius metus, o apsilankymo faktą gydymo įstaigoje pacientai ar jų atstovai gali rasti e.sveikatoje. Tikimės tėvų ir švietimo įstaigų sąmoningumo, nes artėja virusų sezonas, kai natūraliai išauga gydytojų paslaugų poreikis – bet koks papildomas krūvis gydytojams ir kitiems medicinos darbuotojams tik mažins galimybę laiku sulaukti konsultacijų ir pagalbos“, – išplatintame pranešime teigia sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.
Dėl to raginama prieš kreipiantis į gydytojus tėvams įsivertinti vaiko sveikatos būklę ir ar tikrai reikia gydytojo konsultacijos, ypač susirgimo pradžioje, kai, pvz., vaikui pasireiškia lengva sloga, kuri gali praeiti savaime po kelių dienų.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kokiais dar atvejais praleistas pamokas galėtų pateisinti tėvai.
