Taryba taip pat ketina paklausti Kauno rajono savivaldybės nuomonės dėl galimybės surengti apklausą. Paskutinis šio proceso etapas turėtų vykti Seime, kur būtų priimamas savivaldybių ribas koreguojantis įstatymas.
Siūlomos prijungti teritorijos užima 297,8 kvadratinio kilometro – beveik dukart daugiau nei dabartinis miestas.
31 tarybos narys balsavo už, 8 – prieš.
Mano, kad tai demokratijos pažeidimas
„Šiandieninis Kaunas yra daug didesnis nei jo administracinės ribos. Už ribos atsidūrę gyventojai yra tampriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais susisieję su Kauno miestu“, – pristatydamas projektą sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Jo teigimu, apklausos rodo, kad daugiau nei 90 proc. gyventojų naudojasi Kaune taikomomis paslaugomis ir beveik 50 proc. gyventojų dirba Kaune.
P. Keras sakė, kad norimos prijungti teritorijos buvo parinktos pagal tai, kad ten gyvenantys gyventojai yra labiausiai susiję su Kauno miestu. Pasak administracijos direktoriaus, į Kauno rajono savivaldybę bus kreiptasi tada, jei taryba sutiks su projektu.
Tarybos narys Rytas Kupčinskas stebėjosi, kad šis klausimas nebuvo svarstytas komitetuose ir politikai apie šį projektą sužinojo iš žiniasklaidos. P. Keras teigė, kad komitetai nesvarstė klausimo dėl laiko stokos, o jei jis bus priimtas, tada bus laiko diskusijoms.
Administracijos direktorius negalėjo atsakyti nei kiek kainuotų mini referendumas, nei pats Kauno rajono teritorijų prijungimas.
„Tiek socialinės-ekonominės naudos skaičiavimus, tiek kitas detales, procesas tik prasideda, inicijuojama tik apklausa. Kiek ji kainuos, priklausys. Ne mes priimsime sprendimą, kokia apimtimi ir kur ji bus vykdoma. Procesas prasideda. Jo metu bus galima diskutuoti, kelti klausimus ir gauti į juos atsakymus“, – iš tarybos tribūnos kalbėjo S. Keras.
Tarybos narė Edita Gudišauskienė sakė, kad tokie klausimai nėra svarstomi tokiu būdu.
„Tai mažų mažiausia yra demokratijos pažeidimas. Kauno miesto ir rajono gyventojai turi žinoti apie sprendimus, kuriuos priima miesto savivaldybė“, – sakė tarybos narė.
Politikė svarstė, ar tikrai Kauno mieste yra viskas sutvarkyta, kad būtų galima prijungti naujų teritorijų.
Vytautas Gudėnas teigė, kad prieš dešimt metų daryta apklausa rodė, kad Kauno rajono gyventojai neturi jokio noro prisijungti prie miesto.
Kauno rajono bendruomeninių organizacijų pirmininkė Eglė Juozapavavičienė sakė, kad už durų yra piketas, kuriame Kauno rajono gyventojai pasisako ne prieš pertvarkas ar diskusijas, bet už tai, kad tai būtų derinama su žmonėmis. Pasak jos, apie preliminarią apklausą, kurią Kauno miesto savivaldybė tvirtino, kad rajono gyventojai norėtų prisijungti prie miesto, bendruomenių nariai nėra girdėję.
„Noras, kad gyventojai būtų laimingi <...> niekada nebus mūsų prieštaravimas, bet klausti reikia demokratiškai. Ruošti sprendimus – demokratiškai. Negalima Kauno rajono pjaustyti tik tai, kas skanu ir palikti tik tai, kas neskanu“, – kalbėjo E. Juozapavičienė.
Jos teigimu, sprendimas paruoštas „buldozeriniu principu“.
