„Mūsų dvišaliuose susitikimuose įvairiomis progomis, žinoma, daugelis šių šalių, mūsų sąjungininkai yra kviečiami apsvarstyti galimybę dislokuoti oro gynybos sistemas Baltijos šalims pagal oro gynybos rotacinį modelį“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Yra pasvarstymų, dabar mes dirbame kartu diplomatiniu lygiu“, – pridūrė jis.
Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį. Tokią galimybę Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, kitomis valstybėmis.
Nyderlandai kovo pabaigoje paskelbė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.
L. Kasčiūnas kartojo sveikinantis tokį šios šalies sprendimą.
Ministras taip pat sakė, kad trečiadienį Lietuva kartu su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais parengė laišką NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui dėl rotacinės oro gynybos modelio įgyvendinimo.
L. Kasčiūnas susitikime su kitais gynybos ministrais teigė aptaręs paramą Ukrainai, kolektyvinės gynybos stiprinimą atremiant Rusijos grėsmę, pernai liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime priimtus įsipareigojimus.
„Labai įdomu, kaip Lietuva, Latvija ir Estija statys gynybos liniją, nes Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas nusprendė statyti Vakarų skydą ir norime jį sujungti su Baltijos skydu. Taigi mums tai labai svarbu“, – kalbėjo Lenkijos gynybos ministerijos valstybės sekretorius Cezary Tomczykas.
Baltijos gynybos linija – įtvirtinimų tinklas palei Estijos, Latvijos ir Lietuvos sieną su Rusija bei Baltarusija, L. Kasčiūnas anksčiau trečiadienį sakė, kad kaimyninės šalys „juda į priekį įgyvendindamos šią idėją“, nors ir taiko skirtingus mechanizmus.
