Apie konservatorių ateities planus Laurynas Kasčiūnas pasakojo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Ar ši pergalė tokiu didžiuliu skirtumu jums buvo netikėta?
Aš tikrai jaučiau palaikymą ir iš partijos narių, ir iš rėmėjų, ir socialiniuose tinkluose. Tai, kad galiu laimėt pirmam ture nebuvo svetima mintis, bet tokio didelio palaikymo tai net geriausiam sapne aš, man atrodo, nesapnavau. O dabar labai džiaugiuosi. Bet tai kartu ir įpareigojimas bei atsakomybė.
Ar nejautėt nuoskaudos, kad buvę partijos vadovai rėmė jūsų tuometinę varžovę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę?
Nuoskaudos tikrai nejaučiau ir iš tikrųjų suprantu ir netgi prognozavau, kad tai bus. Tik mane galbūt stebino stilistika ir tos kritikos man turinio dalykai. Ingridė Šimonytė viską labai korektiškai pasakė ir tikrai neturiu jokių klausimų, tiesiog yra išsakyti argumentai – šaunu, gerbiu. Andrius Kubilius su niuansais, bet irgi viskas tvarkoje, pasakė, kaip galvoja, o dabar labai gražų paramos tekstą parašė ir tikrai ačiū už tai. Bet Rasos Juknevičienės tekstas man truputėlį kėlė, jeigu taip atvirai kalbant, klausimų, ar verta taip daryti.
Turit omenyje kritiką dėl to, kad jūs neva esat prieš Europos Sąjungą.
Tai aš, matyt, jau savo darbais įrodžiau ir kaip NSGK pirmininkas, ir kaip krašto apsaugos ministras, kad esu labai tvirtos provakarietiškos orientacijos, tai tokios asociacijos su orbanais ar su kitom radikaliom jėgom, kurios iš esmės skaldo Europą, nėra malonios ir nėra teisingos. Bet nieko, tokia yra situacija. Verčiam puslapį, tiesiam vienas kitam ranką, paspaudžiam ją ir judam į priekį. Ir dabar mano tikslas yra sutelkti, suvienyti ir būti tuo inovatyviu, bet kartu gerbiančiu ir kitus, komandos kapitonu. <...>
Aš noriu tą dalyką pakartoti – mano gyvenime viskas buvo taip, kad reikėjo pačiam dėl savęs kovoti, dėl šeimos ir visą tą politinį kelią aš grindžiau savo darbu bei savo energija. Buvo ir gyvenime klaidų. Visą laiką pripažindavau jas, atsiprašydavau, bet eidavau toliau – atsistodavau ir eidavau toliau. Čia ir yra žmogaus tam tikra stiprybė, kad jis gali atsistoti ir judėti į priekį.
Kaip bus su partiečiais? Ko jiems tikėtis? Ką naujasis pirmininkas atneš?
Aš labai gerai jaučiu partijos pulsą, nes aš visą laiką nuoširdžiai per tiek laiko, kiek esu partijoje, lankiausi skyriuose. Aš jaučiu, kad partijai irgi reikia dėmesio, žmonėm reikia dėmesio. Reikia pradėti nuo tokių dalykų kaip intelektualinės diskusijos, nes jų trūksta. <...> Aš manau, ką mums reikia daryti ir kas yra labai populiaru Amerikoje – tai, kad skyriuose yra aktyvūs, energingi žmonės, kurie padeda žmonėm per savanorystės prizmę, kitaip tariant, žmonės kreipiasi pagalbos dėl kažko kokiam nors rajono centre, tai reikia, kad mes būtume tie, kurie galėtume nukreipti, patarti.
Taip pat galvoju apie tai, kad reikėtų galvoti ir globaliau – apie paramą Ukrainai, kad partijoje atsirastų struktūros labiau koordinuojančios paramą Ukrainai. Politinė partija turi turėti savo futbolo komandą, politinė partija turi turėt savo krepšinio komandą, nes yra jaunimo, kuris galbūt mažiau nori intelektualinių diskusijų, bet per sportą nori įsitraukti į mūsų veiklą. Mes tikrai dirbsim su Šaulių sąjunga, su kitom organizacijom, kurios stiprina mūsų saugumą.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
