Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad yra reikalingas nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija įvedimas.
„Jis tik minamaliai palies mūsų žmonių teises ir laisves“, – sakė G. Nausėda.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas skelbia, kad priėmus sprendimus, nepaprastoji padėtis nuo šios nakties padėtų išvengti didesnių grėsmių.
„Be ekstremalios situacijos metu jau turėtų įrankių, prisidėtų nelegalų esančių laikinose apgyvendinimo vietose komunikavimo per mobilų ryšį ir veiklos koordinavimo per socialinius tinklus ribojimas, transporto priemonių ir asmenų (ten negyvenančių, nedirbančių ir neturinčių ten nekilnojamo turto) atvykimo ribojimas į teritorijas, kur įvesta nepaprastoji padėtis.
Lietuvos kariuomenė būtų ir toliau pasitelkiama, šiuo atveju dar padidinus jos pajėgumus, sutrumpinus reagavimo laiką. Jos mobilumas ir išankstinis informavimas padėjo bei padeda vykdyti nelegalų neįleidimo politiką. Dengiami pažeidžiamiausi ruožai, perskirstant pajėgumus ir pasitelkiant rezervus pagal numatomus scenarijus.
Mūsų ramus, nuoseklus (nepuldinėjant prie kraštutinumų), išankstinis pasirengimas nepalankiausiems scenarijams bei papildomų pajėgumų numatymas yra signalas, kad Lietuvos siena ir toliau bus nelegalams uždaryta, kad ir kokias „kolonas" organizuotų. Kartu turime patikinti, kad ir toliau kariai bei pareigūnai savo įgaliojimus naudos protingai ir vadovaudamiesi įstatymu, nesukeldami nepatogumų vietos gyventojams ir verslui (kontrabandos prie jo nepriskiriu)“, – savo feisbuko tinkle skelbė ministras A. Anušauskas.
Nepaprastoji padėtis galios pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo. Taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje bei 200 metrų aplink šiuos centrus.
- Nepaprastosios padėties įvedimas leis iš esmės uždaryti valstybės sieną, į nepaprastosios padėties teritorijas galima bus patekti tik su leidimais.
- Išliks sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo.
- Galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
- Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams bus ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu, išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
- Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.
- Leis operatyviau pasitelkti kariuomenę.
- Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.
- Būtų draudžiami susirinkimai teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis.
Vyriausybė jau pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui įvesti nepaprastąją padėtį nuo lapkričio 10 d. Prezidentas taip pat išreiškė pritarimą. Dabar laukiama Seimo sprendimo.
Atsižvelgiant į Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas Lenkijoje bei kylančias grėsmes visuomenės rimčiai, nepaprastąją padėtį planuojama įvesti mėnesiui.
„Matome Baltarusijos režimo organizuojamus įvykius prie Lenkijos sienos, suvokiame analogiškos grėsmės realumą ir Lietuvai. Taip pat brėžiame tiesioginę paralelę ir tarp įvykių pasienyje bei neramumų neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose Lietuvoje. Šis grėsmių kompleksas kelia pavojų konstitucinei santvarkai, visuomenės rimčiai ir nacionaliniam saugumui. Darome viską, kad mūsų siena būtų apginta ir apsaugota, negalime leisti pažeisti Lietuvos vientisumo“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje yra aukščiausia parengtis – mobilizuoti pareigūnai, perdislokuojama kariuomenė. Lietuvos institucijos glaudžiai bendradarbiauja su Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, Europos policijos biuru (Europolu), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“. Šiuo metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nutiesti daugiau nei 73 km koncertinos.
Vyriausybės vadovės teigimu, kada bus įvesta nepaprastoji padėtis, priklausys nuo to, kaip elgsis Seimas.
„Vyriausybė nėra įgaliota teikti šio nutarimo kaip kokio kito nutarimo, kai Vyriausybė pateikia, Vyriausybė pristato ir Seimas balsuoja. Šiuo atveju, Seimo pirmininkė turi įregistruoti tą projektą savo vardu ir toliau atitinkamai svarstymas vyktų. Tai šiandien yra įtraukta kaip rezervinis klausimas, viskas priklausys kaip Seimui seksis tą klausimą apsvarstyti, prieš tai bus diskusijų su frakcijomis“, – dėstė I. Šimonytė.
„Aš nieko nenoriu gąsdinti, bet matote, kokia situacija yra prie Lenkijos sienos. Kaip ne kartą šioje istorijoje esame įsitikinę – turime būti pasiruošę įvairiems netikėtumams“, – pridūrė ji.
Vyriausybė siūlo Seimui mėnesiui nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Toks siūlymas teikiamas Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susitelkus šimtams migrantų. Pirmadienį jie nesėkmingai bandė patekti į Lenkiją.
