Pasak arkivyskupo, po popiežiaus mirties iškart viską perima kamerlingas – iš anksto paskirtas kardinolas, kuris konstatuoja popiežiaus mirtį.
„Yra toks labai gražus ženklas – sulaužomas popiežiaus žiedas, vadinamas žvejo žiedu, kaip ženklas, kad jo pontifikatas baigėsi“, – pasakoja K. Kėvalas.
Tuščio sosto metas
K. Kėvalas nurodo, kad mirus popiežiui prasideda tuščio sosto metas, kuris dar vadinamas Sede vacante laikotarpiu. Šiuo laikotarpiu bažnyčiai laikinai vadovauja kardinolų kolegija.
„Vakar, pavyzdžiui, ji buvo susirinkusi ir drauge nustatė laidotuvių datą. Tai būtent šeštadienį 10 val. Romos laiku vyks šventosios mišios laidotuvių, po kurių karstas bus perneštas į Didžiąją Mergelės Marijos baziliką, kur pagal Testamentą popiežius Pranciškus norėjo būti palaidotas“, – sako dvasininkas.
Ypatinga ir tai, kaip teigia arkivyskupas, kad Testamento vykdytoju pasirinktas mūsų tautietis – kardinolas Rolandas Makrickas.
„Jis ir paminėtas Testamente kaip tas, kuriam patikėta laidotuvių ceremonija būtent toje bazilikoje“, – priduria jis.
Prasideda konklava
Vos tik popiežiaus laidotuvės baigiasi, prasideda kita svarbi ceremonija – konklava. Kaip aiškina K. Kėvalas – tai uždaras kardinolų susirinkimas, kurio metu renkamas naujasis popiežius.
Pasak dvasininko, dalyvauti jame gali visi kardinolai, nepriklausomai nuo kilmės, nuo bet kokio amžiaus, tačiau ne vyresni nei 80 metų.
„Tame susirinkime, popiežiaus rinkimuose, dalyvaus kardinolai iki 80 metų amžiaus. Konklava – tai reiškia „su raktu“, arba „po raktu“ – iš lotynų kalbos“, – aiškina K. Kėvalas.
Jo teigimu, konklavos metu taikomos griežtos taisyklės, siekiant apsaugoti procesą nuo išorinio poveikio.
„Su išoriniu pasauliu negali būti jokio bendravimo nei telefonais, nei internetu. Netgi tie namai Šventosios Mortos, kur jie gyvena, taip pat yra atskirti nuo išorinio pasaulio dėl komunikacijų“, – teigia dvasininkas.
Čia yra susiję su tuo, kad nebūtų daromas spaudimas kardinolams, kiek įmanoma, kad tai būtų jų laisvos valios pareiškimas“, – nurodo jis.
Naujojo popiežiaus rinkimai
Arkivyskupas pasakoja, kad konklava vyksta Siksto koplyčioje – istorinėje patalpoje, kurią puošia Mikelandželo freskos. Balsavimas vyksta du kartus per dieną – du balsavimai ryte ir du vakare.
„Visa ceremonija yra apibrėžta, kaip tas vyksta. Du balsavimai ryte, du vakare, ir kandidatas turi surinkti 2/3 daugumą. Reiškiasi, dauguma kardinolų turi pasisakyti ir rinkimas vyksta tol, kol tie 2/3 yra pasiekiami vienam iš kandidatų“, – aiškina K. Kėvalas.
Pasak dvasininko, kai išrenkamas naujasis popiežius, iš Siksto koplyčios pasklinda balti dūmai – pasauliui tai ženklas, kad pontifikas jau paskirtas. Tada išrinktojo klausiama, ar jis sutinka tapti popiežiumi.
„Jeigu ištaria: „sutinku“, tada išrinktasis popiežius pasirenka vardą, persirengia popiežiškais drabužiais, ir kardinolas diakonas išeina į Šv. Petro bazilikos balkoną bei visam pasauliui praneša: „Turime džiugią žinią, turime popiežių!“ „Abemus Papam“ garsiai nuskamba iš balkono“, – pasakoja K. Kėvalas.
Kandidatai – kas gali būti naujuoju popiežiumi?
Šiuo metu spaudoje minimi 15 pagrindinių kandidatų, kurie, tikėtina, turi daugiausiai galimybių tapti naujuoju popiežiumi.
„Tai 15 – čia yra labiausiai tikėtini kandidatai. Bet aišku, tai yra tik spėjimas, nes gali labai įvairiai pasisukti šitas balsavimas“, – pažymi arkivyskupas.
Pasak jo, šiuo metu yra apie 138 balsavimo teisę turintys kardinolai, kurie gali būti išrinkti, jei tik nėra sulaukę 80 metų.
„Tarp jų žmonės bando įžvelgti labiausiai tikėtinus kandidatus. Bet jei nei vienas nesurenka daugumos, tai būna pokalbiai tarpusavyje, diskusijos, kas labiausiai tiktų, koks kardinolas labiausiai atitiktų šiandienos bažnyčios situaciją.
Čia jau ir intriga, ir paslaptis, ir Dievo malonė – viskas, taip sakant, susiję. Manau, kad ir patys kardinolai, kurie įžengia į tą erdvę, nežino, kuo viskas baigsis. Tai čia ir yra tame toks įdomumas“, – sako dvasininkas.
Paklaustas, ar galėtų popiežiumi tapti bet kuris pasaulio kardinolas, K. Kėvalas patvirtina, kad taip bei priduria, kad šansą būti naujuoju popiežiumi turi ir lietuvis.
„Mūsų, pavyzdžiui, kardinolas Rolandas Makrickas, taip pat turi galimybę būt išrinktas popiežiumi, nes jis yra tame sąraše. Paskutiniai trys popiežiai taip pat buvo ne italai“, – pabrėžia jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
