Penktadienį uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pasakė, kad su prezidento įsikišimu klausimas išjudėjo iš mirties taško.
Klinika bus Klaipėdos psichikos sveikatos centro patalpose Galinio Pylimo gatvėje. Anot mero, šis variantas anksčiau nesvarstytas dėl technikos trūkumo. Dabar sutarta, kad centras buvo aprūpintas rentgeno aparatu iš Klaipėdos respublikinės ligoninės.
„Vieta, kur tikrai bus teikiama ši paslauga, tai bus Klaipėdos psichikos sveikatos patalpos. Kad ją ten įrengti, reikėjo nueiti nelengvą kelią. <..> Sutarta su Respublikine Klaipėdos ligonine, kad jie kliniką aprūpins mobiliuoju rentgeno aparatu, bus skirti specialistai, taip pat pajungs jį. Džiugu, kad įsikišus aukščiausiems valstybės vadovams, pavyko susiderinti ir su kitomis žinybomis“, – sakė meras.
Klinika dirbs visą savaitę [ir savaitgaliais] ne mažiau, kaip keturias, penkias valandas per dieną.
Klinikos koordinatorius Saulius Dabravalskis džiaugėsi, kad klinika pagaliau veiks. „Svarbus dalykas komanda. Taip pat svarbūs yra pacientų duomenys“, – pasakojo medikas.
Bus atlikinėjami rentgeno tyrimai, imamas kraujas. Radiologinis tyrimas bus atliekamas vietoje, atlikus tyrimą jis paklius į radiologinę bazę, kur medikas-specialistas juos įvertins, o rezultatus gaus šeimos gydytojas, kuris ir nutars dėl gydymo eigos.
S. Dabravalskis sakė, kad sunku įvertinti, kiek kainuos klinika, nes reikia ją įrenti nuo baldų iki kitų būtinų dalykų.
„Pastatas yra tuščias, aikštelė greta jo yra gera, kaštai įrengimo gali siekti 100 tūkst. eurų“, – sakė specialistas. Šiai klinikai, kaip ir kitoms, iš valstybės rezervo bus skirtos specialios apsaugos priemonės, tokios, kaip kostiumai, antbačiai ir skydeliai.
Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje guli 57 koronavirusu sergantys ligoniai, iš jų 12 gydytojų ir 22 slaugytojų.
Kilo pykčiai
Nors trečiadienį buvo nutarta vienaip, ketvirtadienį Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas jau negalėjo pasakyti, kada ir kur „karščiavimo klinika“ pradės veikti uostamiestyje.
Pasak jo, kol kas išsiųsti klausimai „į Vilnių“, sprendžiama galės ta klinika būti respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, ar ne. Spaudos konferencijos metu leista suprasti, kad pasipriešinimas tokiam Klaipėdos miesto ekstremalių situacijų komisijos sprendimui atėjo ne iš kur kitur, o iš pačios respublikinės Klaipėdos ligoninės.
„Vakar vyko ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Buvo siūlomi įvairūs variantai, buvo pateikta informacija ir iš Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centrų, bet buvo pasirinktas variantas, kad ši klinika būtų steigiama respublikinės Klaipėdos ligoninės tuberkuliozės filiale. Tuo metu niekas neprieštaravo, bet praėjus kelioms valandoms pasipylė karštos reakcijos, klausė, kaip drįstame nepasitarė siūlyti tokius sprendimus. <..> Priminsiu, kad reikalavimai šiai klinikai yra rimti. <..> Todėl ir buvo siūlomas toks variantas, juolab nuolat kalbama apie regioninį sprendimą, regioninę atsakomybę“, – sakė meras.
Jis tikino, kad susidūrė su nekolegišku požiūriu, nes Klaipėdoje yra atlikta labai daug tyrimų, paimta daug mėginių, dirba daug medikų. Apkrovos, pasak mero, yra didžiulės, todėl nesąžininga, kad vieni dirba daug, o kiti kratosi atsakomybės.
Tiesa, klausimų, kodėl Klaipėda "karščio klinikai" naudoja ligoninę, kuri yra respublikinė ir numatyta, kaip rezervinė, buvo.
„Niekas nesiskundžia, kad kažkas spaudžia labiausiai ar nemyli. Bet netrukdykite dirbti, o ne padėkite žodžiais. Šiandien girdžiu, kad į universitetine ligoninę atvyko darbo inspekcija, akreditavimo tarnyba. Viskas gerai, bet reikia vertinti, kokios ligoninės, kokiomis apkrovomis dirba. Klaipėda jaučia koronaviruso alsavimą, labai jaučia“, – sakė meras, adresuodamas tai sveikatos apsaugos ministrui.
Klaipėdiškiai skundėsi, kad nesulaukia jokios pagalbos iš Vilniaus, jiems rašomo nekorektiški raštai, pilasi kaltinimai.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju.
Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės): 1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai. 3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą.
Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų. SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą. Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas.
Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
