„Nėra jokių duomenų, kad tais būdais yra pasinaudota. Informacija dabartiniais laikais, kai yra IT priemonės bendrinės, kartu su galimybėmis atsiranda ir rizikos, kurias reikia valdyti. Potencialiai nesitvarkant, ypač ten, kur kameros naudojamos valstybinių institucijų, susijusių su saugumu, grėsmės mastas, rizikos yra, jas reikia ir valdyti“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) rekomendacijose įstaigoms siūlomi konkretūs žingsniai užtikrinant saugumą, bet nėra rekomendacijos pakeisti pačias kameras.
„Tikrai išvadose nėra tokio pasiūlymo, nes esmė yra ne metalas ir ne stiklas, o tai, kas yra tenai: ir kokios programos įdėtos, ir kaip administruojama“, – sakė ministras.
NKSC, įvertinęs Kinijos gamintojų „Hikvision“ ir „Dahua“ vaizdo stebėjimo kameras, nustatė per 60 įvairių saugumo spragų, trečdalis iš jų, pasak centro vadovo Ryčio Rainio, priskiriamos aukštam grėsmės lygiui.
Nustatyta, kad šie pažeidžiamumai leidžia perimti kamerų slaptažodžius, o tai padarius – jas išjungti, įjungti ir kitaip valdyti nuotoliniu būdu, gauti jų vaizdą ar siųsti gavėjams pakeistus vaizdus. Be kita ko, programinė įranga atnaujinama serveriuose Rusijoje, o tai darant siunčiama jautri techninė įrangos informacija.
NKSC pateikė įstaigoms rekomendacijas, kaip užtikrinti šių jau įsigytų kamerų saugumą, taip pat ir tai, kokius reikalavimus reikėtų taikyti gamintojams ateityje.
NKSC teigimu, kameras naudoja 57 viešojo sektoriaus institucijos Lietuvoje, 24 jų turi tiesioginę sąsają su internetu. Tarp šių institucijų – Lietuvos Vadovybės apsaugos, Migracijos, Policijos departamentai, taip pat Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybos, valstybės įmonė „Oro navigacija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir kitos.