Balandžio 14 d. Seimo teisės aktų bazėje registruotas sveikatos apsaugos ministro įsakymo projektas „Dėl nukentėjusiųjų (pacientų) rūšiavimo įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ypatingų įvykių, krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais tvarkos aprašo patvirtinimo“. Jame numatyta, kaip ekstremaliųjų situacijų metu reikėtų skirstyti pacientus.
Nors įprastomis sąlygomis sveikatos priežiūros išteklių užtenka, ekstremaliųjų situacijų metu to visiems gali nepakakti. Tam, kad būtų išgelbėta kuo daugiau gyvybių, o pagalba suteikta kuo didesniam žmonių skaičiui, pacientai būtų skirstomi pagal prioritetus.
Žmonės rūšiuojami atsižvelgiant į fiziologinius rodiklius (kvėpavimo dažnį, kraujo spaudimą, sąmonės būklę ir kt.). Rūšiavimą atliktų gydytojai, slaugos specialistai, paramedikai.
Kam pagalbą suteiks greičiausiai, o ką paliks?
1-oji kategorija yra gyventojai, kuriems reikalinga neatidėliotina pagalba. Tai nukentėjusieji, kurių gyvybė būtų gelbėjama pirmiausia.
2-ajai kategorijai priklauso nukentėjusieji, kuriems chirurginė arba terapinė pagalba turi būti suteikta skubiai, per 2–4 val. Kitaip tariant, jie būtų antrieji eilėje.
Pavyzdžiui, pirmosioms dviem kategorijoms priskiriami nukentėjusieji, kurie nebegali vaikščioti.
Šiek tiek ilgiau už juos pagalbos lauktų 3-osios kategorijos nukentėjusieji – nesunkiai nukentėję asmenys, kurie gali laukti pagalbos ilgiau nei 4 val.
Tuo metu „už brūkšnio“ liktų beviltiški nukentėjusieji – asmenys, kurių būklė itin sunki ir kurie negalėtų išgyventi net suteikus aukščiausio lygio pagalbą, o jiems gydyti reikėtų skirti medicininių išteklių, kurie galėtų padėti išgelbėti kitus nukentėjusiuosius.
Beviltiškų nukentėjusiųjų rūšiavimo kategorijai nukentėjusieji priskiriami tik tais atvejais, kai dėl itin didelio nukentėjusiųjų skaičiaus trūksta sveikatos priežiūros išteklių. Sprendimą nukentėjusiuosius priskirti šiai kategorijai priima Sveikatos apsaugos ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos operacijų centras.
Paskutinė kategorija yra mirusieji, kuriuos, akivaizdu, gelbėti jau per vėlu.
Įsakymo projekte nurodoma, kad nukentėjusiųjų rūšiavimas yra dinamiškas procesas, todėl turi būti kartojamas visuose medicininės evakuacijos etapuose. Pacientų kategorija taip pat gali būti keičiama pastebėjus, kad žmogaus būklė pakito.
2 iš 10 gyventojų nėra pasiruošę dienai X
Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad užklupus ekstremaliai situacijai, tik 2 gyventojai iš 10 tam yra pasiruošę. Nors jau keletą metų kalbama apie civilinę saugą, tačiau valstybės vadovai pripažįsta, jog padaryta vis dar nepakankamai.
Rusijos invazija į Ukrainą prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus. Ir nors nuo tada tarnybos ir politikai žmonėms kartoja, kad reikia būti pasiruošus viskam, realybė kiek kitokia. Naujausia LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad tik 2 iš 10 gyventojų jaučiasi pasiruošę ekstremalioms situacijoms, 7 jaučiasi nepasiruošę, o dešimtadalis nežino.
„Dažniausiai, jeigu pats žmogus nesusidūrė su problema, jis neįvertina to poreikio, galbūt paima tik iš savo praktikos. Normali, bet nereiškia, kad gera. Mes turėjome panašią situaciją su eismo sauga. Per 20 metų nuosekliai dirbant toje srityje, skirtingomis priemonėmis pavyko prieiti prie to, ką mes šiandien turime“, – komentuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Tačiau ministras sako, kad Vidaus reikalų ministerijos užsakyta apklausa rodo, jog pasiruošę ekstremalioms situacijoms yra 5 iš 10.
„Turime planą, turime priemonių, turime planą, kaip dirbsime su bendruomenėmis, su pareigūnais, su savivaldybėmis, per skirtingus kanalus, viešinimo priemones, per televiziją, per spaudą, tikrai paketas yra didelis“, – teigia V. Kondratovičius.
Atsakomybė tenka visiems
Politikai sako, kad atsakomybė tenka ir patiems gyventojams.
„Mumyse yra problema, nes tol, kol tu galvoji, kad ta grėsmė yra kažkur toli, nors ji galbūt ir reali, bet toli ir gal to nereikės, tai tas pasiruošimas toks ir būna“, – sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Ruošimasis ar nesiruošimas jau yra asmeninis pasirinkimas. Tiesą pasakius, tie žmonės, tie asmenys, kurie specifiškai nesiruošia, matyt, jie ruošiasi toliau gyventi Lietuvoje, kurti Lietuvos ūkį, rūpintis savo šeimos reikalais ir tai irgi yra labai didelis pliusas Lietuvai“, – komentuoja premjeras Gintautas Paluckas.
Tačiau pasiruošimas ekstremaliai situacijai – tai ne tik karo grėsmė ar bandymas išvažiuoti iš Lietuvos. Gali užklupti ir gamtos stichija, potvyniai, audros. Vien dingęs internetas, neveikiantys bankomatai, ar degalinės, gali sukelti daug chaoso.
Pagal apklausą, labiau pasiruošę ir pagalvoję, ką reikėtų daryti vienu, ar kitu atveju yra didmiesčių gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas.
Turėti maisto, vandens ar kitų būtinų dalykų atsargas bent 3 paroms, neseniai visiems europiečiams rekomendavo Europos Komisija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
