Portalas tv3.lt siekia apžvelgti silpnąsias visų kandidatų į prezidentus puses, kad rinkėjai galėtų išsirinkti būdami informuoti ne tik apie gerąsias politikų savybes, bet ir įvertinę jų silpnybes. Straipsnių ciklą pavadinome „Kandidatų nuodėmėmis“, o ar šios nuodėmės yra trukdis eiti prezidento pareigas – spręs Lietuvos rinkėjai.
Tėvo verslas tikrinamas Muitinės departamento
I. Vėgėlės šeimai priklauso „Vilpros grupė“, kuri apima aštuonias kitas įmones, veikiančias Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pirmaisiais smuikais įmonėse groja kandidato Algirdas Stasys Vėgėlė ir brolis Martynas Vėgėlė. Pats I. Vėgėlė nuo šeimos verslo yra atsitraukęs, bet turi įmonės „Internetinė prekyba“ akcijų, yra suteikęs paskolų grupės įmonėms „Almigija“ ir „Vilpros investicija“ bei savo įkurtai viešajai įstaigai „Teisės ir ekonomikos tyrimų centras“.
Verslo turėjimas bei gimimas verslininkų šeimoje nėra jokia nuodėmė, bet pastaruoju metu tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, kartu su „Laisvės televizija“ ir Baltarusijos tyrėjų kolektyvu „Biuro“, išsiaiškino, jog I. Vėgėlės šeimos verslas 2022-2023 metais apie pusę metų eksportavo kondicionierius į Kirgiziją įmonėms, kurios įsikūrusios nesamais adresais ir kurios dirbo su Baltarusija. Kondicionierių eksportas į Baltarusiją (bet ne Rusiją) yra sankcionuotas, todėl įtariama, kad „Vilpra“ galėjo apeiti sankcijas transportuodama prekes per Kirgiziją.
Paskelbus žurnalistų tyrimą I. Vėgėlė aiškino esąs puolamas, nusifotografavo su lipnia juosta užklijuota burna, bandė demonizuoti tyrimą atlikusius žurnalistus, bet paskui portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pripažino, kad „Vilpra“ sulaukė Muitinės departamento dėmesio. Muitinė siekia įsitikinti, ar Vėgėlių šeimos verslas nedalyvavo sankcijų apėjimo veikloje.
„Pažymime, kad UAB „Vilpra“ nevykdo jokios prekybos nei su Rusija, nei su Baltarusija, visada laikėsi ir laikosi galiojančių sankcijų, taip pat nedirba su jokiais subjektais, kurie žinomai apeidinėja sankcijas ar kuriuos galime įtarti taip veikiant“, – pranešime spaudai nurodė įmonė.
Tėvo įmonė statė Lukašenkos rezidenciją
Labai įdomu, kad „Vilpra“, reaguodama į „Sienos“ ir „Laisvės televizijos“ tyrimą dėl kondicionierių, išplatintame pranešime spaudai neigė kaip nors praeityje prisidėjusi prie Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos rezidencijos statybų.
„Pažymime, kad nei UAB „Vilpra“, nei jokia kita UAB „Vilpros grupės” įmonė nedalyvavo Baltarusijos prezidento rezidencijos statybose ir jokių pajamų iš statybų veiklos nėra gavusi“, – teigiama pranešime.
Tuo tarpu 2016 metais leidinys „Statybų naujienos“ publikavo straipsnį, kuriame teigiama, kad tarp didžiausių „Vilpros grupei“ priklausančios įmonės „Vilpros pramonė“ projektų buvo „NATO bazė Amaryje, Estijoje, katilų gamykla „Moderator“ Lenkijoje, Baltarusijos prezidento rezidencija, Kuopio gyvenamųjų namų kvartalas Suomijoje, daugiaaukščių gyvenamųjų namų kompleksai Minske, Kaliningrade ir Belgijoje“.
Šis straipsnis buvo suderintas su I. Vėgėlės tėvu Algirdu Stasiu Vėgėle, todėl iš esmės galima tai laikyti patvirtintu faktu.
Savaime bendradarbiavimas su Baltarusijos režimu iki 2020 metų nebūtų itin didelė nuodėmė, nes Lietuva oficialiai gana stipriai bendravo su Baltarusija, tikėdamasi atitraukti A. Lukašenka nuo Rusijos ir įtraukti į Europos Sąjungos orbitą, bet ši strategija nepavyko. Tačiau tai, kas įmonė neigia tokį faktą, suponuoja, jog šiuo metu jis nėra malonus.
Konservatorių nemėgsta nuo pat jaunystės
I. Vėgėlė nuo pat jaunystės pasižymi priešiškumu Tėvynės sąjungai. Tai nėra savaime nuodėmė, tačiau paprastai ilgai trunkantis priešiškumas bet kam nėra priimančios ir atviros asmenybės bruožas.
Kandidatas į prezidentus jaunystės priklausė Kazio Bobelio vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjungai, paskui ši susijungė su Lietuvos krikščionimis demokratais – šios partijos pirmininku tapo Valentinas Stundys, o I. Vėgėlė buvo šios partijos valdybos pirmininkas.
Kolegos iš šio laikotarpio nieko labai nuodėmingo apie I. Vėgėlę nekalba, tačiau pabrėžia apsukrų ir politiškai apskaičiuojantį charakterį. „Jis be reikalo nedarydavo jokio žingsnio, matėsi, kad yra ganėtinai pragmatiškas, apskaičiuojantis, planuojantis būsimus žingsnius“, – pasakojo buvę krikdemai.
Tačiau kas labai įstrigo buvusiems kolegoms, kad I. Vėgėlė jau anuomet labai nemėgo Tėvynės sąjungos. Lietuvos krikščionims demokratams nusprendus jungtis prie konservatorių, mat kitaip grėsė politinė užmarštis, I. Vėgėlė su tuo niekaip nesusitaikė ir pasitraukė iš politikos.
„Jis Tėvynės sąjungos partijos nemėgo tiek ryškiai, tarsi tai būtų užkoduota jo genuose“, – stebėjosi vienas iš anuometinių kolegų.
Komandą paliko atstovas spaudai
Nors ir nemėgdamas konservatorių, I. Vėgėlė nėra agresyvus puolėjas ir autoritetų privengia. Tai paaiškėjo, kai iš pareigų pasitraukė atstovo spaudai pareigas ėjęs buvęs žurnalistas Vidas Rachlevičius, kuris, kaip galima suprasti iš paties I. Vėgėlės, sugalvojo pašiepti premjerę I. Šimonytę dėl jos nepavykusio rinkimų šūkio „Stipri prezidentė – stipri šalis“.
Tuomet buvo sumąstyta, kad I. Šimonytei Moters dienos proga reikia pristatyti puokštę, surištą kaspinu, primenančiu Rusijos vėliavos spalvas, mat rinkimų šūkis labai priminė Vladimiro Putino kampanijos šūkį 2018 metais. Tai supykdė dalį I. Vėgėlės mylėtojų, kurie liejo nepasitenkinimą komentaruose.
I. Vėgėlė paskui aiškino, kad tai buvo netinkamas komunikacinis sprendimas, o V. Rachlevičius pasitraukė iš pareigų pareiškęs, kad nenori būti tapatinamas su asmeniu, kurio daugelis nuostatų prieštarauja jo asmeniniams įsitikinimams ir vertybėms.
„Aš negaliu atstovauti, patarinėti ir būti tapatinamas su asmeniu, kurio daugelis nuostatų prieštarauja mano asmeniniams įsitikinimams ir vertybėms. Be to, darbas su juo griauna mano profesinę reputaciją, todėl nusprendžiau trauktis“, – socialiniame tinkle rašė V. Rachlevičius.
Nuo to laiko I. Vėgėlė per daug neafišuoja savo komandos, jam daug padeda I. Vėgėlės įkurto Teisės ir ekonominių tyrimų centro direktorės pareigas einanti Laineta Skerstonienė.
Eksperto vertinimas: yra keli paslydimai
Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Matas Baltrukevičius teigia, kad rinkimų kontekste labiausiai nuskambėjo žurnalistinis tyrimas apie I. Vėgėlės šeimos verslo vykdomą kondicionierių eksportą į Kirgiziją, nes tai kelia įtarimų apie sankcijų apėjimą eksportui į Baltarusiją.
„Turbūt, čia ir buvo pati nemaloniausia istorija, su kuria I. Vėgėlei reikėjo susidurti. Labai patogu, kai pats I. Vėgėlė vieną „Laisvės televizijos“ tyrimą prieš G. Nausėdą cituoja, o jeigu jis pats tiriamas, tada jis sako, kad viskas politiškai motyvuota. Bet I. Vėgėlei naudinga yra tai, kad tie rinkėjai, į kuriuos jis taikosi, vargu, ar labai seka „Laisvės televizijos“ veiklą ir ja pasitiki“, – sako M. Baltrukevičius.
Pasak M. Baltrukevičiaus, šiuo atveju svarbu tai, kad jeigu I. Vėgėlės aplinka turėtų verslo interesų mums nedraugiškose šalyse, tai kandidatui tapus Lietuvos prezidentu išauga tikimybė atsidurti dviprasmiškoje labai situacijoje, kai reikia priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
„Tada visi gali pradėti diskutuoti, ar I. Vėgėlė iš tiesų pats vienaip ar kitaip galvoja, ar jo nuomonę lemia artimų žmonių verslo interesai“, – aiškina politologas.
Pašnekovas prie paslydimų įvardija ir I. Vėgėlės komandos sugalvotą ėjimą padovanoti I. Šimonytei gėlių su Rusijos vėliavos spalvas primenančia juostele. Nepaisant, kad I. Vėgėlė leidžia suprasti, jog idėjos autorius yra jo buvęs atstovas spaudai, bet paprastai visa atsakomybė krenta kandidatui.
M. Baltrukevičius taip pat atkreipia dėmesį, kad rinkimų kampanijos metu I. Vėgėlė stengiasi kibti į atlapus dabartiniam prezidentui G. Nausėdai.
Pavyzdžiui, debatuose Lukiškėse I. Vėgėlė ne pirmą kartą užsipuolė G.Nausėdą dėl įmonės „Teltonika“ atstovų paramos G. Nausėdos rinkimų kampanijai. Prezidentas replikavo apie I. Vėgėlės tėvo verslą, esą I. Vėgėlė pelnosi iš tėvo ir brolio įmonių. Kaip žinia, išties šeimos nariai aukojo I. Vėgėlės kampanijai leistinas sumas. Tuomet I. Vėgėlė atkirto klausimu, ar G. Nausėda augo vaikų namuose.
„Tokie dalykai neprideda pagarbos kandidatui, kai jis elementariai negerbia savo konkurentų ir neetiškai elgiasi“, – apie I. Vėgėlę sakė pašnekovas.
