Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja portalui tv3.lt sakė, jog gautas pranešimas apie tai, kad 10.37 val. pranešėjas su kūju prie Vrublevskių bibliotekos sudaužė atminimo lentą. Į įvykio vietą išsiųstos pareigūnų pareigos. J. Samorovskaja negalėjo patvirtinti, ar atminimo lentą sudaužęs asmuo yra S. Tomas.
Pats S. Tomas apie šį savo veiksmą tiesiogiai transliavo socialiniame tinkle. Kad atminimo lentą sudaužė kandidatas į Europos Parlamentą tv3.lt patvirtino ir buvęs kandidatas į prezidentus, S. Tomo bendražygis Kazimieras Juraitis.
„Stanislovas Tomas daužė, o mes užfiksavome“, – tv3.lt teigė K. Juraitis.
K. Juraičio teigimu, pagrindinis tokio S. Tomo veiksmo motyvas buvo tai, kad, pasak jo, J. Noreika yra nacių kolabarantas ir jis remiasi jo anūkės prašymu nedaryti gėdos ir nukabinti atminimo lentą, skirtą jos seneliui.
„Jis (S. Tomas – aut. past.) remiasi jo anūkės surinktais atsiminimais, kad Generolas Vėtra myrio pasiuntė 14 tūkst. žydų. Ir remiasi tuo, kad J. Noreika buvo nacistinės propagandos autorius“, – pasakojo K. Juraitis.
Pasak K. Juraičio, jis pats klausė S. Tomo, ar toks veiksmas nėra vandalizmas, bet S. Tomas mano, kad tai yra istorinės tiesos atstatymas. K. Juraitis patvirtino, kad S. Tomas po savo veiksmo pats iškvietė policiją, pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į komisariatą. Į tą patį komisariatą šiuo metu vyksta ir K. Juraitis.
„Kuo ši istorija baigsis yra įdomu“, – kalbėjo K. Juraitis.
Lentos atkurti neplanuoja (Papildyta 12.42 val.)
Reaguodamas į įvykį, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad savivaldybė neplanuoja atkurti sudaužytos lentos.
„Diskusija dėl generolo Vėtros veiklos vertinimo yra sudėtinga ir daugiaprasmiška, tačiau chuliganiškas elgesys yra pats blogiausias argumentas tokioje diskusijoje. Jei tai daro rinkimuose siekiantis dalyvauti asmuo, tai yra ypatingai žema. Primenu, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja“, – „Facebook“ rašė R. Šimašius.
Nuimti lentą reikalavo žydų bendruomenė
Nuimti J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre jau kurį laiką reikalauja Lietuvos žydų bendruomenė.
Jos atstovai teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 metais parengė pažymą, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.
Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Arthuro Gochino (Granto Arturo Gochino) skundą, kuriuo siekta įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais.
J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
Portalas tv3.lt primena, kad Europos Parlamento rinkimai vyks gegužės 26 d. Stanislovas Tomas juose planuoja dalyvauti su visuomeniniu rinkimų komitetu „Prof. Dr. Stanislovo Tomo sąrašas“.
