europos parlamento rinkimai

Praūžus Europos Parlamento rinkimams, mandatą užsitikrinti sugebėjo ir Lietuvoje pasisakymais prieš LGBT asmenis pagarsėjęs Petras Gražulis. Visgi, redakciją pasiekė žinios, jog tik nuvykus į Briuselį, politikas susidūrė su netikėtomis problemomis – politikas teigia, jog iš jo buvo atimtas telefonas, vos pradėjus filmuoti Belgijos sostinės aplinką. P. Gražulis teigia, jog kol kas Briuselis jo visai nežavi.

Prieš kiek daugiau nei savaitę įvykę Europos Parlamento rinkimai buvo palankūs konservatoriams – jie užsitikrino didžiausią balsų skaičių ir 3 mandatus. Helsinkyje vykusios konferencijos metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pasidžiaugė rezultatais, tačiau tuo pačiu metu nerimavo dėl radikalių partijų stiprėjimo ir byrančio vieningumo Europos Sąjungoje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino galutinius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Mandatus naujos kadencijos Europos Parlamente iškovojo aštuonios partijos. Daugiausia – tris – gavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę beveik 21 proc. rinkėjų balsų. Du laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija su 17,6 proc. balsų. Po vieną mandatą pasidalijo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (8,96 proc.), Laisvės partija (7,93 proc.

Paaiškėjo Europos Parlamento rinkimų rezultatai – jau žinome, kas gi yra 11 parlamentarų, kuriems rinkėjai atidavė pasitikėjimą. Aiškėja ir tai, jog ne visi iš jų sklandžiai kalba anglų kalba, o kai kuriuos politikus šis klausimas erzina. Informaciją apie mokamas kalbas kiekvienas kandidatas privalo nurodyti VRK anketoje. Nors Europos Parlamento atstovams nėra būtina mokėti anglų kalbą, anksčiau prastai angliškai kalbantys lietuvių politikai neretai susilaukdavo pašaipų.

Europos Parlamento rinkimus Estijoje ir Latvijoje laimėjo konservatyvios partijos, rodo pirmadienį rinkimų komisijų Taline ir Rygoje paskelbti rezultatai. Estijoje daugiausiai balsų gavo opozicinė partija „Isamaa“, ji Europos Parlamente turės du atstovus – vienu daugiau nei po rinkimų 2019-aisiais. Tuo tarpu ministrės pirmininkės Kajos Kallas liberali Reformų partija vieną iki šiol turėtų mandatų prarado.

Iškart paaiškėjus Europos Parlamento rinkimų rezultatams, Tautos ir teisingumo sąjungos sąrašą vedantis Petras Gražulis, panašu, suabejojo, ar tikrai atstovaus Lietuvai Europos Parlamente. Šiandien vyras tikina, jog buvo ne taip suprastas. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) šiuose rinkimuose išsikovojo 5,35 proc. balsų – tai sąrašui užtikrina vieną mandatą Europos Parlamante. Šis mandatas atitenka sąrašą vedusiam P. Gražuliui.

Per sekmadienį vykusius rinkimus Europos Parlamento (EP) nario mandato siekusiems politikams  didžiausią sėkmę nešė paskutinis partijų kandidatų sąrašų numeris 22. Šiuo numeriu įrašyti kandidatai daugiausia pelnė rinkėjų simpatijų. Tai parodė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) suskaičiuoti kandidatams per reitingavimą atiduoti pirmumo balsai.

Lietuvoje sekmadienį išrinkti 11 atstovų į Europos Parlamentą. Pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys rodo, kad šiuos mandatus pasidalijo aštuonios politinės jėgos. Naujienų agentūra BNS pristato išrinktuosius europarlamentarus. Andrius Kubilius. Ilgametis fiziko išsilavinimą turintis politikas 2008–2012 metais buvo ministru pirmininku ir vedė Lietuvą iš ekonominės ir finansų krizės.

Liberalų sąjūdžio atstovas būsimajame Europos Parlamento (EP) Petras Auštrevičius partijos rezultatą sekmadienį pasibaigusiuose rinkimuose vertina teigiamai. Anot jo, dar geresniam rezultatui galėjo sutrukdyti lietus. „Pergalė yra pergalė. Vieną mandatą vertinu kaip gerą Liberalų sąjūdžio pasirodymą. Matyt niekas negalėjo išprognozuoti, kad taip išsidėlios mandatai, (...) šešios partijos po vieną mandatą. Man atrodo, įėjome į naują politinį laikotarpį“, – LRT televizijai teigė P. Auštrevičius.

Per Europos Parlamento rinkimus Čekijoje daugiausiai balsų iškovojo populistinė opozicinė partija ANO. Buvusio premjero ir milijardieriaus Andrejaus Babišo partija surinko 26,1 proc. balsų ir turės septynis mandatus. Tai yra vienu mandatu daugiau nei prieš penkerius metus, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs rezultatai.

Europos Parlamento (EP) mandatą iškovojęs buvęs Seimo narys Petras Gražulis sako, kad netikėjo, jog jam išties pavyks gauti vietą Briuselyje. Politikas neslepia, kad kol kas nėra užtikrintas, jog tikrai vyks į Briuselį. Visgi, pasak P. Gražulio, nors jis ir svarsto apie vietos europarlamente perleidimą, jam nesinori nuvilti pasitikėjimą jam išreiškusių rinkėjų. „Nežinau, apie tai dar nespėjau pagalvoti. Netikėjau, kad gausiu mandatą.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pralaimėjo Europos Parlamento rinkimus opozicijoje esantiems liberalams, praėjus kelioms savaitėms, kai buvo sunkiai sužeistas per pasikėsinimą jį nužudyti, sekmadienį pranešė jo partija. R. Fico kairiųjų nacionalistų partija „Smer-SD“ feisbuke paskelbė „sveikinimus rinkimų nugalėtojai Progresyviosios Slovakijos partijai“ ir jos naujiesiems Europos Parlamento nariams.

Neoficialius Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatus įvertinęs buvęs Seimo narys Petras Gražulis įsitikinęs, kad į Briuselį išvykti jam nepavyks. Pasak Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) keliamo politiko, tautines vertybes išpažįstančių partijų galimybes gerai pasirodyti EP rinkimuose sumažino politinių jėgų susiskaldymas. „Jau dabar pagal tuos rezultatus mandato tikrai nesitikime, bet gal kokius 3,5 proc. balsų gausime per Lietuvą.

Dar vienos kadencijos Europos Parlamente (EP) siekiantis konservatorius Andrius Kubilius sako, kad, vertinant išankstinius neoficialius EP rinkimų rezultatus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau užsitikrino bent du mandatus. Ar pavyks gauti dar vieną, anot politiko, priklausys nuo didžiųjų apylinkių rezultatų.

Europos Parlamento rinkimuose Graikijoje pirmauja valdančioji konservatorių Naujosios demokratijos partija (ND). Remiantis preliminariais daliniais rezultatais, suskaičiavus daugiau kaip 45 proc. balsų, premjero Kyriakoso Mitsotakiso partija surinko 27,6proc. balsų. Tai reiškia, kad ji į Europos Parlamentą tikriausiai deleguos septynis savo atstovus. Antroje vietoje smarkiai atsilikęs nuo ND yra kairysis aljansas „Syriza“. Jis, gavęs 14,6 proc. balsų, turės keturis europarlamentarus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį paskelbė savo centristinės partijos pergalę rinkimuose į Europos Parlamentą. TVP, TVN ir „Polsat“ užsakymu atlikta balsavusiųjų apklausa parodė, kad D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) gavo 38,2 proc. balsų. Antra lieka pernai iš nacionalinės valdžios išstumta „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija su 33,9 proc. balsų. Trečioje vietoje liko kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“ su 11,9 proc. balsų.

Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen Europos liaudies partija (EVP) vėl tapo stipriausia jėga. Centro dešinysis aljansas tikriausiai iškovojo 181 mandatą, sekmadienio vakarą pranešė Europos Parlamentas, nurodydamas į prognozes, informuoja agentūra „Reuters“. Šias duomenimis, socialdemokratai užėmė antrąją vietą ir turės 135 atstovus. Toliau eina liberali frakcija „Atnaujinkime Europą“ („Renew Europe“), iškovojusi 82 vietas.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola tikisi, kad kaip įmanoma daugiau europiečių pasinaudojo teise balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose. Anot jos, šio balsavimo rezultatai parodys, kuria kryptimi Bendrija turės sukti ateinančius penkerius metus. „Per pastarąsias dienas ir šiandien 360 mln. europiečių pasisakė, kuria kryptimi Europos Sąjunga turėtų pasukti per ateinančius penkerius metus.

Suomijoje per Europos Parlamento rinkimus savo pozicijas smarkiai pagerino kairieji. Pirmosios prognozės rodo, kad Kairiųjų aljansas surinko 17,4 proc. balsų ir užėmė antrąją vietą. Tai 10,5 procentinio punkto daugiau, lyginant su 2019 m. EP rinkimais, pranešė suomių storis „Yle“. Tai yra didžiausias prieaugis tarp visų partijų. Stipriausia jėga liko ministro pirmininko Petterio Orpo konservatyvi Koalicijos partija, kuri, remiantis prognozėmis, gavo 24,4 proc. balsų.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) sekmadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą smarkiai lenkia prezidento Emmanuelio Macrono stovyklą, rodo balsavusiųjų apklausos. 28-erių Jordano Bardellos vedamas RN sąrašas turi daugiau kaip 30 proc. balsų, rodo kelių bendrovių, tarp jų – IPSOS, paskelbtų apklausų duomenys. RN dar nėra pavykę surinkti tokios didelės balsų dalies.

Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai –  juos laimėjo konservatoriai, gavę tris mandatus, o socialdemokratai liko antroje vietoje. Rinkimuose piliečių aktyvumas buvo vienas pasyviausių – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 28,35 proc. rinkėjų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį kalbėdamas ekonomikos forume pasakė, kad rinkimai į Europos Parlamentą taps paramos „tradicinėms vertybėms“ Vakarų šalyse išbandymu. Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume pasakytoje kalboje V. Putinas apgailestavo, kad „Europos kultūra“ – arba „krikščioniška kultūra“ – „(Vakarų) Europos šalyse žūva“. „Kur gita europietiška kultūra? Greitai ji visai išnyks.

Jau šį savaitgalį europiečiai balsuos Europos parlamento rinkimuose. Užsienio žiniasklaida praneša, jog šį kartą mandatų daugumą rinkimuose gali užsitikrinti kraštutinės dešinės partijos, nors naujienų portalo tv3.lt kalbintiems ekspertams kyla abejonių, ar kraštutiniai dešinieji sugebės suformuoti stabilią koaliciją.

Lietuviai pradėjo rinkti 11 mūsų šalies europarlamentarų. Pirmąją išankstinio balsavimo dieną rinkėjų aktyvumas buvo maždaug dvigubai mažesnis nei per prezidento rinkimus. Balsuoti atėję šalies vadovai ir politikai ragino žmones būti aktyvius. O pagrindinių partijų vedliai tikisi gauti bent po du mandatus Briuselyje. Balsuoti susirinkę socialdemokratai nusprendė kartu ir paagituoti rinkėjus balsuoti už juos. Už tai sulaukė pylos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Autoritetingas leidinys „Politico“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, jų nuomone, gali būti išrinkti į Europos Parlamentą, įskaitant ir Lietuvos atstovus. Tarp jų yra ne vien ilgamečiai Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius, bet ir galimi nauji veidai Europos politikoje, tokie kaip Vilija Blinkevičiūtė, Aurelijus Veryga bei Živilė Pinskuvienė.

Birželio pradžioje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai galbūt yra svarbiausi per visą senojo žemyno ir Europos Sąjungos (ES) istoriją. Tai jusdami, europiečiai ketina juose dalyvauti aktyviau nei iki šiol. Taip video laidai „ELTA zoomas“ sakė Europos Parlamento komunikacijos vadovas bei atstovas spaudai Jaume Duch. Be to, pasak jo, pagrindinis dalykas, kuris rūpi rinkėjams – taika bei demokratija ir iššūkiai joms.

Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams, politinės partijos burtų keliu sužinojo numerius, kuriais bus įrašytos į balsavimo biuletenius. Pirmasis numeris atiteko Laisvės partijai. Antruoju numeriu biuletenyje bus įrašyta Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), trečiuoju – Darbo partija.

Europos Parlamento (EP) rinkimai Lenkijoje vyks birželio 9 d. Jie vyks praėjus dviem mėnesiams po lenkų balsavimo savivaldos rinkimuose, kurių aktyvumas, daugelio nuomone, buvo nuviliantis, 51,9 proc. „Arba – stipri, saugi Lenkija vieningos Europos ribose, arba šalis, vieniša ir įsivėlusi į chaosą, veikiama Rusijos provokacijų ir diversijų“, – sekmadienį X platformoje rašė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, taip siekdamas skatinti didelį rinkėjų aktyvumą.

Balandžio 5 d. 17 val. baigėsi pareiškinių dokumentų teikimo terminas rinkimuose į Europos Parlamentą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, dalyvauti artėjančiuose rinkimuose iš 19 užsiregistravusių politinių partijų  dokumentus pateikė 18. Taip pat likus parai iki termino pabaigos dvi politinės partijos atsiuntė VRK prašymą jungtis į koaliciją pavadinimu „Taikos koalicija (Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija)“.  Pasibaigus pareiškinių dokum...

Liberalai siūlys savo rinkimų į Europos Parlamentą (EP) programoje steigti gynybos komi-saro pareigybę Europos Komisijoje (EK). Tam pritarė sekmadienį sostinėje susirinkę Liberalų sąjūdžio tarybos nariai. Partijos atstovus į EP rinkimus vesiantis Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tvirtina, kad nežinant, ko laukti iš sunkiai nuspėjamos Rusijos, Europai būtina stiprinti gynybą.

Labai didelė tikimybė, kad Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė nedalyvaus prezidento rinkimuose, teigia portalo tv3.lt šaltiniai partijoje. Vienas šaltinių teigia, kad sprendimas priimtas, bet apie tai bus paskelbta tik vasario mėnesio pradžioje.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis neatmeta galimybės dalyvauti kitų metų prezidento rinkimuose. Rugpjūčio 18 d. feisbuke S. Skvernelis pasidalijo savo komandos nuotrauka su prierašu: „Kas dėlioja strategiją 2024 metams, o mes jau ir taktiką sutarėm! #2024“. Tai dar labiau išsklaidė abejones dėl jo dalyvavimo prezidento rinkimuose. Plačiau apie tai jis kalbėjo šeštadienį vykusio demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ suvažiavimo metu.

Opozicinė Darbo partija šeštadienį Raseinių rajone vykstančiame suvažiavime davė pradžią partijos skyriams kelti kandidatus prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose. „Pirmininkas savo kalboje pasakė, kad iki spalio 1 dienos skyriai turi iškelti kandidatus į visus rinkimus. Tiek prezidento, tiek EP, tiek Seimo vienmandatėse. Startas iš esmės duotas“, – BNS kalbėjo partijos pirmininko pavaduotojas Viktoras Fiodorovas.

Europos Sąjunga penktadienį paskelbė, kad tam tikri „šaltiniai Rusijoje“ vykdė ilgalaikę dezinformavimo veiklą, siekdami per gegužę vykusius Europos Parlamento rinkimus sumažinti aktyvumą ir paveikti rinkėjų nuomones. Vis tik paviešintoje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje nepatikslinama, kokie „šaltiniai“ turimi omeny. Dokumente taip pat nurodoma, jog kol kas nepavyko nustatyti „aiškios tarpvalstybinės dezinformavimo kampanijos“, nukreiptos prieš balsavimo procesą.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel koalicijoje dalyvaujančios Socialdemokratų partijos (SPD) lyderė sekmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, dėl kurio kyla grėsmė trapiai šalies koalicinei vyriausybei. „Parlamento frakcijoje vykstančios diskusijos ir bendri partiečių atsiliepimai man parodė, jog nebeturiu paramos, kuri yra būtina, kad galėčiau toliau eiti savo pareigas“, – pareiškė Andrea Nahles.

Sekmadienį vykusiuose prezidento rinkimuose netikėta buvo didelė rinkimus laimėjusio Gitano Nausėdos persvara prieš Ingridą Šimonytę, o Europos Parlamento (EP) rinkimuose – socialdemokratų sėkmė, sako politologas Ramūnas Vilpišauskas. „Didelių siurprizų neįvyko šiuose rinkimuose, įvyko tik nedideli.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Vilija Aleknaitė Abramikienė ketina grįžti į Seimą, kitas buvęs ilgametis Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas sprendimą priims pasitaręs su frakcija. Konservatorių partijos atsakingoji sekretorė Aistė Gedvilienė BNS patvirtino ketinanti prisiekti Seime. Konservatorei tai būtų pirmoji kadencija.

Jei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paliks valdančiąją koaliciją, konservatoriai neatmeta galimybės formuoti mažumos vyriausybę iki kitų Seimo rinkimų. Jei konservatoriams per rinkimus nusišypsos sėkmė, Gabrielius Landsbergis Ingridą Šimonytę mato būsima premjere. Europos Parlamento (EP) rinkimuose geriausiai pasirodė opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), surinkusi 18,6 proc. balsų ir gavusi tris mandatus Europos Parlamente.

U2, Stingas, Monica Bellucci, Johnas Kerry ir daugelis kitų pramogų, sporto bei politikos įžymybių ragina nelikti abejingiems ir aktyviai dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pavieniui mes galime judėti greičiau, tačiau tik kartu galime pasiekti daugiau“, – Kanų kino festivalyje kalbėjo italų aktorė Monika Bellucci.

Prezidento rinkimų antrajame ture per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 232 tūkst. 14 arba 9,56 proc. rinkėjų – maždaug tiek pat, kiek per tą patį laiką pirmajame ture prieš dvi savaites, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Aktyviausiai galimybe balsuoti iš anksto naudojasi kurortiniuose miestuose registruoti rinkėjai: Neringoje (30,57 proc.), Birštone (19,78 proc.), Palangoje (13,09 proc.). Mažiausiai aktyvūs rinkėjai Kauno rajone (5,71 proc.

Šešiolika partijų, visuomeninių komitetų ir koalicijų sąrašų stoja į kovą dėl 11 vietų Europos Parlamento rūmuose Briuselyje ir Strasbūre. Portalas tv3.lt supažindina su visais Europos Parlamento rinkimų dalyviais ir jų pagrindinėmis idėjomis. Rinkimų dalyviai pateikiami pagal ištrauktą rinkimų biuletenio numerio tvarką.

Gegužės pabaigoje jau ketvirtą kartą rinksime atstovus į Europos Parlamentą. Tačiau ar lietuviams rūpi, kas jiems atstovaus rūmuose Briuselyje ir Strasbūre? Pirmą kartą rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko 2004 metais. Tuomet buvo išrinkta 13 narių, o daugiausiai mandatų gavo Darbo partija. Prie balsadėžių tąkart atėjo kiek daugiau nei 48 proc. rinkimų teisę turinčių žmonių. Po penkerių metų rinkimuose dalyvavo dvigubai mažiau rinkėjų nei pirmą kartą – beveik 21 proc.

Jungtinės Karalystės pilietis, buvęs Vilniaus savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas antradienį balsuodamas Europos Parlamento rinkimuose teigia gavęs ir Lietuvos prezidento rinkimų biuletenį. M. A. Haroldas, antradienį balsavęs Vilniaus miesto savivaldybėje esančioje rinkimų apylinkėje, tvirtino, jog pradžioje kilo nesusipratimas dėl to, jog jis nebuvo rinkėjų sąrašuose, kadangi užsienio piliečiams, norintiems balsuoti Lietuvoje, reikia registruotis iš anksto.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams, Italijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini apkaltino Briuselį ekstremizmu ir pažadėjo pokyčių Europoje. „Šioje aikštėje nėra ekstremistų, nėra rasistų ar fašistų. Mes tik pasisakome už sveiko proto politiką. Ekstremistai yra tie, kas valdo Europą pastaruosius 20 metų“, – pareiškė jis Milano centre šeštadienį įvykusiame mitinge susirinkusiai miniai.

  Prieš tris mėnesius 51-ąjį gimtadienį atšventęs vyras, deklaravęs turto už maždaug 290 tūkst. eurų, tikėtina, vardu Kęstutis, Andrius arba Vytautas.   Toks būtų statistinis kandidato į Europos Parlamentą portretas, kurį sudarė kandidatų duomenis išanalizavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iš viso į Europos Parlamentą 16 partijų bei visuomeninių rinkimų komitetų kelia 301 kandidatą: 198 vyrus ir 103 moteris.

Pirmadienį sudaužyta ant Vrublevskių bibliotekos pastato Vilniuje kabėjusi Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Ją sudaužė Europos Parlamento mandato su savo vardo komitetu siekiantis Stanislovas Tomas. Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja portalui tv3.lt sakė, jog gautas pranešimas apie tai, kad 10.37 val. pranešėjas su kūju prie Vrublevskių bibliotekos sudaužė atminimo lentą. Į įvykio vietą išsiųstos pareigūnų pareigos.

Ilgai užsienyje besislapstęs nusikaltėlis, „ubagų karalius“, ateiviais tikinti sporto žvaigždė, aštrialiežuvė juvelyrė – kandidatų, norinčių Lietuvai atstovauti Briuselyje ir Strasbūre esančiuose Europos Parlamento rūmuose, biografijos itin spalvingos. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su netikėčiausiais ir įdomiausiais kandidatais į Europos Parlamentą.

Iš kovos dėl Lietuvos prezidento posto nusprendusi pasitraukti Seimo narė Aušra Maldeikienė turi naują tikslą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užregistravo visuomeninį komitetą „Aušros Maldeikienės traukinys“ dalyvausiantį Europos Parlamento rinkimuose. Be parlamentarės sąraše dar keletas gerai žinomų pavardžių.

Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytojai, norėdami sužinoti, ar galės balsuoti trijuose artėjančiuose rinkimuose užsienyje arba savivaldybėje, kurioje gyvena, o ne toje, kurioje yra registruoti. Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matijošaitytė tv3.lt sakė, kad piliečiai galės pasinaudoti savo rinkimų teise, tačiau yra keletas išimčių. Pagal Konstituciją, rinkimų teisę turi tie piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.