Didelės Europos dalys pirmadienį pradėjo ilgą karantino atšaukimo procesą. Pareigūnus tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Ispanija padrąsino mažėjantis mirčių skaičius.
„Gera naujiena ta, kad visai sėkmingai stabdytas virusas ir, galiausiai, gelbėtos gyvybės“, – per internetu transliuotą spaudos konferenciją sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Tuo tarpu PSO Sveikatos krizių programos vadovas Michaelas Ryanas sveikino laipsnišką karantino atšaukimą, kurį pavadino „vilties ženklu“.
Tačiau jis perspėjo, kad „reikia būti itin budriems“.
Pasaulyje žinomų COVID-19 atvejų yra per 4 mln., o mirties atvejų – daugiau kaip 280 tūkstančių.
Nors drastiškos priemonės, kurių ėmėsi daugelis šalių, leido pristabdyti virusą, daug kas nuogąstauja, kad gali kilti naujų spartaus viruso plitimo bangų.
M. Ryanas paragino šalis stiprinti savo atsaką ir užtikrinti, kad bus galima identifikuoti naujus atvejus, atsekti ir izoliuoti visus kontaktus. Tai, pasak jo, gali padėti „išvengti didelės antrosios bangos“.
Tačiau jis perspėjo, kad kai kurios šalys sistemingai nestiprino savo visuomenės sveikatos pajėgumų.
„Bandos imuniteto“ nėra
Neminėdamas konkrečių pavadinimų, M. Ryanas apgailestavo, kad kai kurios šalys renkasi „važiuoti aklai“ ir smarkiai nestiprina savo pajėgumų testuoti ir atsekti atvejus, nors turi tam galimybę.
PSO perspėjo nesivadovauti kai kuriose valstybėse reiškiama nuomone, kad net jei jos nesiims reikiamų priemonių viruso plitimui stabdyti, jų populiacijose greitai susidarys vadinamasis bandos imunitetas.
„Pradiniai serologiniai tyrimai rodo, kad palyginti mažas populiacijos procentas turi antikūnų COVID-19“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ir pabrėžė, jog tai reiškia, kad „dauguma populiacijos vis dar gali užsikrėsti virusu“.
PSO epidemiologė daktarė Maria Van Kerkhove sakė, kad nors ši Jungtinių Tautų agentūra dar negalėjo kritiškai įvertinti atliktų tyrimų, paskelbti pradiniai duomenys rodo, kad antikūnų turi nuo 1 iki 10 proc. žmonių.
