„Registrų centro“ duomenimis, bendras deklaruotas organizacijose dirbusių savanorių skaičius 2024 metais siekė beveik 132 tūkst. ir buvo dešimtadaliu didesnis nei prieš metus.
Tuo metu bendras savanoriškos veiklos valandų skaičius per metus augo beveik 0,3 mln. valandų ir siekė 5,6 mln. valandų.
Nevyriausybines organizacijas (NVO) tokios tendencijos džiugina, tačiau jie atkreipia dėmesį į mažesnius Lietuvos miestus ir miestelius, kur savanorystė nėra tokia aktyvi.
„Kai kuriuose miestuose, rajonuose mes turim vos po vieną savanorį“, – BNS sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos komunikacijos vadovė Milda Vibrantytė.
Pasikeitę lyderiai
Raudonojo Kryžiaus draugija – šių metų rekordininkai. Registrų centro duomenimis, organizacijoje 2024-aisiais savanoriavo 16,3 tūkst. žmonių.
Antroje vietoje su 15,7 tūkst. žmonių liko iki tol dvejus metus iš eilės pirmavęs „Maisto bankas“. Trečioje vietoje buvo Kėdainių Sodros klubas su 8,6 tūkst. savanorių.
Tuo metu pagal nurodytą savanoriškos veiklos valandų skaičių šį kartą lyderių viršūnėje atsidūrė Lietuvos skautija (349 tūkst. valandų), aplenkusi „Maisto banką“ (312 tūkst. val.). Trečioje vietoje atsidūrė praėjusių metų lyderė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (268,5 tūkst. val.).
Anot Lietuvos skautijos vadovės Gabrielės Kučytės, šis rodiklis nuo kitų nevyriausybinių organizacijų skiriasi dėl jų veiklos pobūdžio – dėl įvairių stovyklų, žygių ar mokymų savanorystė skaičiuojama ne valandomis, o dienomis.
„Savanorystės valandas skaičiuojam pagal mūsų jaunimo ugdymą. Jaunimo ugdymas vyksta stovyklų metu, o per vasarą, kuomet vyksta virš 20 stovyklų, tos valandos iššoka. Stovyklos vyksta ne tik vasarą, bet būna pavasarį, rudenį, žiemą. Vyksta įvairūs žygiai, tai išeini visai dienai“, – BNS teigė Skautijos vadovė.
Akcentuoja bendruomenių svarbą
Nepaisant augančio susidomėjimo savanoryste, BNS kalbinti nevyriausybininkai sako, kad daugiausia iššūkių kyla regionuose.
Lietuvos skautijos vadovė sako, kad žmonių labiausiai trūksta Utenos bei Alytaus apskrityse. Tuo metu Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė teigia savanorių pasigendanti Raseinių, Klaipėdos, Šiaulių bei Alytaus regionuose.
„Regionuose yra šiek tiek kita situacija negu didmiesčiuose, tačiau tai labai priklauso nuo vietinės bendruomenės, kiek ji yra įsitraukus. Pavyzdžiui, Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyrius yra labai stiprus ir ten tiesiog labai artima bendruomenė. Nedidelis miestas, tačiau savanorių yra ganėtinai nemažai“ , – BNS sakė organizacijos atstovė.
Kita vertus, M. Vibrantytė pabrėžia, kad pritrūkus pagalbos į regionus atvyksta savanoriai iš didmiesčių.
„Maisto banko“ atstovė Gintarė Maslianikaitė BNS teigia, kad nors savanorių mažesniuose miestuose vis dar trūksta, jų skaičius kasmet auga, kadangi visuomenė pradeda suprasti savanorystės svarbą.
Ji taip pat teigė, kad kartais savanorių pritrūksta ir didmiesčiuose.
„Vilniuje turime perdirbimo virtuvėlę, kurioje lygiai taip pat reikia savanorių. Klaipėdoje turime savo valgyklą, kur taip pat reikia savanorių. Tai taip, tų savanorių poreikis yra didesnis, bet tada ir procesai pas mus yra padaryti taip, kad būtų įmanoma tai suvaldyti“, – kalbėjo G. Maslianikaitė.
Galioja sezoniškumas, įsitraukia ir senjorai
BNS kalbinti nevyriausybinių organizacijų atstovai sako, kad nors savanorių prireikia visais metų laikais, susidomėjimas savanoryste dažniausiai ūgteli rudenį, žiemą prieš didžiąsias šventes, kuomet žmonės užsibrėžę metinius tikslus trokšta daryti gerus darbus.
„Vasarą aktyvių savanorių šiek tiek atkrinta. Žmonės atostogauja ne tik nuo darbų, bet ir nuo kažkokių reguliarių savo veiklų. Tai naujas sezonas tikrai ir pas mus prasideda nuo rudens, kai žmonės sugrįžta į darbus, sugrįžta į rutinas, laisvalaikį savo planuojasi kažkokį po darbų ir tada tada daugiau nori savanoriauti“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Tuo metu savanorystė tarp moksleivių, anot nevyriausybininkų, yra aktuali dėl privalomų rinkti socialinių valandų.
„Vasarą atsiranda daugiau ir moksleivių arba studentų. Moksleiviams čia labai gera proga yra susirinkti socialines valandas į priekį, (...) o mes sulaukiam pagalbos, – teigė „Maisto banko“ atstovė. – Tai čia toks win-win (abipusė nauda – liet.), visiems gerai.“
Didesnį savanorių aktyvumą nevyriausybinėse organizacijos pastebi ir įvairių krizių metu. Raudonojo Kryžiaus atstovė akcentavo, kad pandemijos laikotarpiu, taip pat prasidėjus karui Ukrainoje buvo fiksuojamas rekordinis savanorių kiekis.
NVO atstovai taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonės prisideda prie organizacijų veiklos ir nesavanoriaudami. Pavyzdžiui, aukodami pinigus, daiktus, maisto produktus, o tai taip pat yra labai svarbu.
M. Vibrantytė pastebi, kad savanorystę renkasi ir vyresnio amžiaus žmonės, anksčiau į tokias veiklas įsitraukdavę mažiau. Anot jos, šiuo metu organizacijoje bendras savanorių amžiaus vidurkis siekia maždaug 38 metus. Kita vertus, savanorystę Lietuvoje vis dar dažniau renkasi jaunesnio amžiaus žmonės.
„Pavyzdžiui, Suomijoje, vidutinis savanorio amžius siekia 63 metus ir mūsų kolegos iš kitų nacionalinių draugijų labai nustemba, kad mūsų savanoris yra labai jaunas. Tačiau manau, kad taip yra dėl to, kad tiesiog mūsų visuomenė dar šiek tiek nėra pratusi savanoriauti“, – teigė Raudonojo Kryžiaus atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
