Apie tai „Žinių radijo“ laidoje diskutuoja kunigas Audrius Mikitiukas ir kunigas Virginijus Veprauskas.
Kunige Audriau, kur keliauja lėšos?
Kun. A. Mikitiukas: Lietuvos parapinė santvarka, kuri yra ne tik Lietuvoje, visame pasaulyje yra parapijos, ir aukos yra dviejų rūšių. Pirma, visos parapijos yra juridinis asmuo ir tvarkomasi pagal religijų bendrijų įstatymą Lietuvoje.
Ir aukos tos, kurios yra renkamos bažnyčioje, ar ten Velykos, sekmadienis, ar ten Kalėdos ir visa kita, tai yra juridinio asmens aukos, o kunigų aukos yra tos, kurias kunigai gauna, kaip sakant, už sakramentus.
Tai – Šventosios Mišios, krikštai, laidotuvės. Labai dažnai žmonės neatskiria, nors mes bandom, kunigai, apie tai kalbėti, kad sako: „Kaip gerai kunigas susirinko per Velykas krepšelį, nuėjo namo, dabar jau gerai gyvens.“ Ne, nė vienas euras iš tų aukų nepriklauso kunigui.
Mūsų parapijoje aš prie tų pinigų net ir neprieinu, nes yra sutvarkyta, bet didžiosiose parapijose taip yra. Rinkliava sekmadienį ar bet kokią dieną yra padaroma, tada po visų mišių zakristijonas ir buhalterė, ir dar koks nors žmogus visus pinigus suskaičiuoja ir užpajamuoja.
Ir yra pajamų aktas, ir tada paskui tuos pinigus padeda į seifą, ir kas nors nuneša į banką. Jeigu plačiau pažvelgtume, galiu pasakyti, kad mūsų parapijai, norint funkcionuoti, nieko neperkant, bet grynai funkcionuoti, per mėnesį reikia 6 tūkst. eurų, na, tai juos reikia ir surinkti.
Jūs minėjote juridinį asmenį. Tai kiekviena bažnyčia yra atskiras juridinis asmuo ar tai yra bendrai visa bendruomenė?
Kun. V. Veprauskas: Taip, kiekviena parapija yra juridinis asmuo, įskaitant arkivyskupija arba vyskupija kaip kurija, taip pat yra juridinis asmuo, ir turtas bažnyčioje negali priklausyti privačiam asmeniui, tai vien tik bažnytinis turtas. Pagal kanonų teisę, žinoma, vyskupas privalo duoti išlaikymą savo kunigams, nebent jie pasirinktų kitokį kelią.
Lietuvoje vyskupai pasirenka kitą finansavimo kelią ir leidžia kunigams gyventi iš mišių stipendijų ir iš aukų už sakramentus. O dabar ten, kaip kunigas Audrius minėjo, rinkliavos su lėkštele praeinant – ten primesta ir po vieną, ir po du eurus, net būna ir po penkis, ir po dešimt.
Yra kultūros paveldo priežiūra, tai yra stogai, lietvamzdžiai, pastatų dažymas, vidaus dažymas, sumokėjimas vargonininkui, zakristijonui. Jeigu parapijoje, pavyzdžiui, per visą sumą kokią 15–20 eurų surenka klebonas, tai apie kokį zakristijoną arba apie kokį vargonininką galima kalbėti?
Tai yra vargana parapija ir reikalingos dotacijos. Kunigas negauna jokio atlyginimo – nei iš Vatikano, nei iš vyskupo.
Kiek bažnyčios surinktų lėšų išvažiuoja į Vatikaną ir Vatikanas padeda statyti bažnyčias Lietuvoje?
Kun. A. Mikitiukas: Į Vatikaną išvažiuoja labai nedaug – viena rinkliava per metus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, konkrečiai nuo mūsų parapijos yra 1 tūkst. eurų per metus.
Jie yra siunčiami į nunciatūrą, nunciatūra Vatikane užskaito šitas ir paskiau ji yra išlaikoma būtent iš šitų lėšų.
Ar finansuoja valstybė, sakykime, bažnyčios veiklą? Dažnai girdime stereotipus, kad bažnyčia nemoka mokesčių, bet ar dar yra kažkokie tai šaltiniai, per kuriuos ateina pinigai?
Kun. V. Veprauskas: Nemokėjimas mokesčių yra bažnyčiai, žinoma, didžiulis palengvinimas. Kitas dalykas, bažnyčia nei iš šio, nei iš to neturi turto – bažnyčiai turtą žmonės dovanoja. Pavyzdžiui, LDK laikais ten padovanojo bažnyčiai atskirus kaimus aplinkui. Iš ko bažnyčia turėtų išgyventi?
Ir dabar tos visos teritorijos nuo senų laikų pasiliko bažnyčios žinioje. Kai atėjo Tarybų valdžia, tai jie viską nacionalizavo – mokyklas bažnytines, vienuolynus, parapijas, pastatus, klebonijas ir dabartiniais laikais, čia prieš 30 su viršum metų, pradėjo grąžinti, bet ne viską grąžino bažnyčiai.
Jeigu dabar grąžintų viską, bažnyčia turėtų ką veikti su tuo turtu savo, kuris yra šiek tiek apskaičiuotas, bet mūsų vyskupų konferencija nereikalauja viso turto atgauti.
Dėl to mums kunigams, išėjus į pensiją, bus mokama šiokia tokia pašalpa. Tai net nebus pensija, bet pašalpa. Dabar toliau – koks bendradarbiavimas?
Žinoma, bažnyčia pateikia savo turtą kaip kultūros paveldą. Atskiri paveikslai yra tam pačiam Gudyno centre restauruojami. Taip pat bažnyčia bendradarbiauja su valstybe, nes valstybė labai dažnai prašo, kad bažnyčioje būtų skelbiama, jog siaučia telefoniniai sukčiai, jog yra, kad būtų žmonės apdairūs, neįsileistų į namus visokių įtartinų asmenų.
Ir ta pačia prasme, ir policija dažnai kreipiasi pagalbos – mes teikiam taip pat pagalbą. O kunigai tikrai negauna jokio atlyginimo, zakristijonai, kaip ir vargonininkai bei kiti bažnyčios darbuotojai, negauna atlyginimo iš valstybės.
Taip pat ir referentai, asistentai, ten visokie guodėjai ir religiniai centrai. Iš dalies gauna Caritas, jeigu vyksta kokia nors programa – pavargusių maitinimas – tada gauna.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
